Seimas linkęs palaikyti siūlymą išbraukti 137-ąjį Konstitucijos straipsnį, draudžiantį Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą.
Antradienį po svarstymo už šią iniciatyvą buvo 99, susilaikė – 5, prieš balsavo 13 parlamentarų.
Tarp balsavusiųjų prieš ir susilaikiusiųjų buvo „Nemuno aušros“, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų bei Mišrios Seimo narių grupės narių. Dainoras Bradauskas buvo vienintelis už šią iniciatyvą balsavęs „aušrietis“.
Tokį siūlymą palaikęs socialdemokratas Remigijus Motuzas tikino, kad šios nuostatos išbraukimas iš Konstitucijos siųstų signalą, kad Lietuva yra visavertė NATO branduolinio atgrasymo dalis.
„Lietuva neturi daryti kliūčių NATO branduoliniam atgrasymui. (…) Lietuva yra vienintelė NATO šalis, turinti konstitucinį draudimą, absoliuti NATO šalių dauguma neturi jokių apribojimų. (…) Lietuva turi aiškiai parodyti sąjungininkams ir priešininkams, kad savo nepriklausomybę gins visomis priemonėmis. Negalime būti apsaugoti mažiau negu kitos NATO šalys. Turime pasiųsti signalą, kad Lietuva yra visavertė NATO branduolinio atgrasymo dalis“, – plenarinių posėdžių salėje kalbėjo R. Motuzas.
Tuo metu prieš balsavęs „aušrietis“ Karolis Neimantas tikino, kad Lietuvai užtenka sąjungininkų suteikiamo branduolinio atgrasymo.
„Mes esame po NATO branduoliniu skėčiu ir šis įstatymas, jo ištrynimas nekeičia situacijos. (…) Artimiausias branduolinis ginklas dislokuojamas Vokietijoje. (…) Kur mes dėsime branduolinę galvutę?“ – svarstė parlamentaras.
137-asis Konstitucijos straipsnis numato, kad šalies teritorijoje negali būti tiek masinio naikinimo ginklų, tiek užsienio valstybių karinių bazių – tai reiškia absoliutų draudimą. Ši nuostata taikoma nepriklausomai nuo NATO kolektyvinės gynybos poreikių ar Rusijos agresijos grėsmės.
Tai reiškia, jog pagal šiuo metu galiojančią tvarką Lietuvoje branduoliniai ginklai negali būti dislokuoti net ir tuo atveju, jei tai būtų vertinama kaip būtina NATO atgrasymo sistemos dalis arba jeigu to reikėtų Lietuvos bei sąjungininkų gynybai.
Siūlomu pakeitimu būtų pašalintas iš anksto nustatytas konstitucinis apribojimas Lietuvai, kilus agresijos grėsmei ar agresijos atveju, pasinaudoti visu NATO atgrasymo potencialu, įskaitant ir branduolinį ginklą.
Tiesa, norint pakeisti Konstituciją, reikia, kad už tai dar du kartus su trijų mėnesių pertrauka balsuotų bent 94 Seimo nariai iš 141.
Prieš plenarinį posėdį Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigė, kad pirmasis iš dviejų balsavimų galėtų vykti spalio 6 d., antrasis – kitų metų sausio 12 d.
„Dabartinis grafikas, kuris mums leistų ir faktiškai jau beveik yra sutarta su kolegomis, kad po šiandienos svarstymo stadijos pirmasis balsavimas bus spalio 6 d. ir tada dar pasitikslinsime, bet dabar yra toks noras prasitęsti sesiją iki sausio 13 d. ir galbūt sausio 12 d. padaryti galutinį balsavimą“, – teigė parlamento vadovas.
ELTA primena, kad Lietuvoje diskusijos šia tema prasidėjo Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) pranešus apie svarstymus galimybę dislokuoti branduolinius ginklus dar keliose NATO rytinio sparno šalyse Europos valstybėse.
