Degalų kainos kyla, tačiau gatvėse, regis, automobilių nuo to nė kiek nesumažėja.
Kad brangstantys degalai verčia vairuotojus labiau skaičiuoti, rodo nebent nusidriekusios eilės degalinėse, kai šios paskelbia akcijas.
Panevėžiečių klausėme, ar kainos koreguoja jų įpročius?
Vieni pasakoja atidžiau planuojantys kiekvieną kelionę, kiti ieško pigesnių degalų, o treti apie kainas apskritai nebegalvoja.
Mantas VASYS
Nekilnojamojo turto brokeris
Net nežinau, kiek kainuoja benzinas ar dyzelinas. Į degalinių švieslentes dairausi tik tada, kai namuose reikia žolę pjauti. Jau šešerius metus važinėju elektromobiliu.
Pirmąjį elektromobilį nupirkau žmonai kaip dovaną. Tuo metu valstybė dar skyrė gana solidžias kompensacijas, tad pasinaudojome proga. Taip išėjo, kad pats pradėjau vis dažniau sėsti prie jo vairo. O šiandien mūsų šeimoje jau trys elektromobiliai.
Turime ir didesnį šeimos automobilį, varomą benzinu ir dujomis. Juo išsiruošiame atostogauti, pramogauti visa šeima. Vis dėlto dažniausiai jis taip pat važiuoja dujomis, todėl didelės finansinės naštos dėl brangstančių degalų nejaučiu.
Važinėti darbo reikalais tenka tikrai daug. Kadangi galiu pats planuoti savo darbo laiką, nesunku numatyti ir vietas, kur reikės sustoti įkrauti automobilį. Prie šio ritmo jau taip pripratau, kad jokio nepatogumo nebejaučiu. Priešingai – elektromobilis net išmokė kitaip planuoti laiką. Be to, pradėjęs juo važinėti, pastebėjau, kad daugiau vaikštau. Automobilio krovimą galima derinti su pietumis ar kavos pertraukėle, o planuoti keliones labai padeda specialios programėlės.
Dabar jau tikrai nebėra problema net ir atokesniuose regionuose rasti, kur pasikrauti elektromobilį.
Didelis jo privalumas – priežiūra. Nereikia keisti tepalų, paskirstymo diržo ar grandinės, iš esmės belieka pasirūpinti sezoninėmis padangomis. Priežiūra minimali – lyg elektrinio dviračio ar paspirtuko.
Man didelis privalumas ir tai, kad elektromobiliams statymas visiškai nemokamas. Be to, mieste dar galima rasti ir nemokamų vietų įkrauti. Be abejo, ir važiavimo komfortas nepalyginamai geresnis.
Bet tikrai nesakau, kad toks automobilis tinka ir patinka visiems. Tačiau bent kartą pabandžius požiūris gali pasikeisti. Jeigu pats nebūčiau išbandęs, tikriausiai irgi nebūčiau patikėjęs.
Rima GUDIENĖ
Senjorė, turinti didesnį nei 50 metų vairavimo stažą
Ištiko mane bėda – trumpam sugrįžau į namus, pastačiau automobilį prie garažo, reikia vėl važiuoti – neužsikuria! O aš be mašinos – ne tik kaip be rankų, bet ir be kojų.
Esu dėkinga likimui, nes iki šiol buvau sveika. O visai neseniai įsiskaudo koja. Kad paeičiau, tenka pasiremti. Kadangi eiti sunku, sėduosi prie vairo.
Geras dalykas yra tas, kad turint automobilį nereikia tampyti krepšių iš parduotuvės. Gyvenu privačiame name, tad privažiuoju prie pat durų, atidarau bagažinę, išsiimu krepšius, belieka žengti kelis žingsnius iki šaldytuvo.
Turbūt nemažai mano metų moterų daug laiko leidžia namuose. O aš esu įvairių visuomeninių organizacijų dalyvė, mielai einu į miesto kultūrinius renginius. Tiksliau – ne einu, o važiuoju savo automobiliu. Man netgi šiek tiek gėda pasakyti, kad neatsimenu, kada esu važiavusi autobusu. Įlipusi turbūt nemokėčiau elgtis, nežinočiau, kaip susimokėti už kelionę.
O pigesnių degalų paieškau. Sūnus internete pažiūri, kurioje degalinėje tądien jie pardavinėjami pigiau, ir važiuoju ten įsipilti.
Ar taip labai pabrangus degalams ir jiems toliau brangstant man teks atsisakyti bent dalies kelionių, negaliu pasakyti. Automobiliu važiuoju į kapines, į bažnyčią. Tų maršrutų tikrai neatsisakysiu.
Vienu išvažiavimu stengiuosi sutvarkyti kuo daugiau reikalų. Turbūt reikės dar geriau apgalvoti, kaip vienu šūviu šauti nebe du, o dar daugiau zuikių – vienu išvažiavimu apvažiuoti dar daugiau. Taip taupysis degalai.
Egidijus KALUINA
Valstybinių miškų urėdijos Medelynų padalinio vadovas
Stengiuosi degalus pilti tada, kai degalinėse akcijos.
Ir, aišku, apribojau važinėjimus.
Važiuoju ten, kur būtiniausia.
Bet turiu ir bitučių, reikia pas jas nuvažiuoti. Mano automobilis pusiau hibridinis, įkraunamas. Tad stengiuosi degalų kainas kompensuoti važiuodamas elektra. Taip sutaupau. Įkrovęs elektra galiu nuvažiuoti apie 70 km, o šiandien elektra pigiau nei benzinas.
O viešuoju transportu man pasiekti darbą neįmanoma, nes autobusas važiuoja gana retai. Mieste nutiesti dviračių takai, bet vėlgi – iki darbovietės užmiestyje jų nėra.
Pagalvoju, kad yra ir kur blogiau. Kaip tik šiuo metu medelyne turime svečių iš Moldovos. Ten vidutinė alga 390 eurų, o dyzelis kainuoja apie du eurus. Taigi – daug sudėtingiau nei pas mus.
Kiek turėtų kainuoti degalai, kad lietuviai persėstų į viešąjį transportą? Ypač kai užmiestyje autobusų nedaug kursuoja. Manau, žmogus apribotų viską, kas įmanoma, stengtųsi taupyti, bet vis tiek važinėtų savo automobiliu.
Juk ir dabar bet kada sugalvojęs nesėdi prie vairo, nes degalai brangūs. Automatiškai atsiranda mąstymas nevažiuoti dėl menko reikalo, palaukti, kol jų daugiau prisikaups.
Justina KREIVĖ
Nuomonės formuotoja
Mūsų automobiliai varomi dujomis arba pusiau elektra.
Kadangi auginu du vaikus, kasdien jaučiuosi tarsi taksistė. Tik dabar visada nepatingiu nuvažiuoti iki nemokamos automobilio įkrovimo stotelės. Ačiū Dievui, pas mus mieste tokių yra ir tai nuostabu! Kiti miestai šios prabangos neturi.
Anksčiau patingėdavau paieškoti, kur galiu pakrauti automobilį nemokamai, nenorėdavau jo palikti ne pačioje patogiausioje vietoje.
Manau, kainos turėtų grįžti prie tokių, kurios buvo prieš šią krizę. Arba valstybė turėtų taikyti lengvatas, ką daro kitos Europos valstybės. Žmonės iš tiesų nebetiki nei gerove, nei valdžia.
Degalų kainos atima ne tik malonumus, bet ir ugdymą iš vaikų. Šeimoms nebelieka pinigų papildomiems būreliams.
Mes gyvename už miesto, tad viešasis transportas mums labai nepatogus. Iki mūsų namų tarpmiestinis autobusas važiuoja tik du kartus per dieną.
Labai apmaudi situacija. Manau, greitu metu kainos žaibiškai kils visur, nes degalai turi įtakos visoms sritims. O tai neišvengiamai dar labiau didins socialinę atskirtį – kylant kainoms finansinės galimybės vis labiau lems ne tik gyvenimo komfortą, bet ir pasirinkimų laisvę.
