Panevėžyje tuštėjančios darželių grupės ir mokyklų klasės švietimo strategus verčia ieškoti naujų išgyvenimo scenarijų.
Tačiau mieste ir rajone veikiančių Trečiojo amžiaus universitetų duris šturmuojantys senjorai muša naujus lankomumo rekordus.
Praėjusią savaitę baigėsi priėmimas į Panevėžio trečiojo amžiaus universitetą.
Jo rektorės Zitos Kazlauskienės teigimu, šiemet sulaukta rekordinio skaičiaus vyresnio amžiaus studentų – kone 900. Pernai jų buvo 770 ir jau tada atrodė, kad pasiektos galimybių lubos.
„Pernai manėme, kad jau rekordas. Tačiau šiemet senjorų, norinčių mokytis, bendrauti ir aktyviai leisti laiką, gretos dar labiau išaugo“, – sako Panevėžio trečiojo amžiaus universiteto rektorė.
Jos nuomone, tokiais tempais augantys skaičiai nėra atsitiktinumas.
Panevėžys sparčiai sensta, o vyresniems žmonėms labai svarbu rasti vietą, kurioje galėtų leisti laiką, jaustis reikalingi ar tiesiog save realizuoti.
Trečiojo amžiaus universitetą studentai lanko ne dėl pažymio ar diplomo.
„Mūsų studentams pirmiausia reikia bendravimo. Žinoma, dalis nori neatsilikti nuo gyvenimo – aktyviai mokosi dirbti kompiuteriu, anglų kalbos. Kiti nori tiesiog turiningai leisti laiką, keliauti“, – pasakoja Z. Kazlauskienė.
Mokosi ne dėl diplomo
Pasak rektorės, populiariausios universiteto veiklos – sveikatingumo mankštos ir anglų kalbos užsiėmimai. Tačiau senjorų interesai gerokai platesni: jie mokosi naujų dalykų, sportuoja, keliauja, domisi menu, paveldu, sveika gyvensena, piešia, šoka ir kt.
Z. Kazlauskienės teigimu, būta ne vieno atvejo, kai universitetą pradėjęs lankyti senjoras atranda turintis iki tol neatskleistų talentų.
„Viena mūsų studentė, jau perkopusi aštuoniasdešimtmečio slenkstį, labai intensyviai mokosi anglų kalbos, nes planuoja nuvykti pas Anglijoje gyvenančią draugę. O ten kalbos žinių tikrai prireiks. Amžius mokytis naujų dalykų – ne riba, jei tik yra noro“, – įsitikinusi Z. Kazlauskienė.
Universiteto veiklos, anot jos, kai kuriems žmonėms tampa ir svarbia socialine atrama. Čia užsimezga draugystė, atsiranda naujų pomėgių, o kartais net pavyksta ištrūkti iš sunkesnių emocinių būsenų.
„Ir draugų susiranda, ir įvairias depresijas įveikia. Juokaujame, kad geriau nesėdėti namuose, tada ir senatvė nesuras“, – šypsosi Z. Kazlauskienė.
Auditorijų nebeužtenka
Šiemet Panevėžio trečiojo amžiaus universitete planuojama apie 40 grupių. Tačiau daugėjant studentų tenka spręsti ir labai praktišką klausimą – kur visus sutalpinti.
Pagrindinė universiteto bazė jau daug metų nesikeičia – A. Lipniūno progimnazija, tačiau jos patalpose studentai nebesutelpa.
Tad, pasak Z. Kazlauskienės, dalis kalbų pamokų vyksta Panevėžio švietimo centre Topolių gatvėje, kitos veiklos perkeliamos į bibliotekas, parkus, kitas miesto erdves.
„Pernai buvo 770 studentų, kažkaip susitvarkėme, tikime, kad šiemet irgi pavyks. Turime nuostabią komandą, tad nieko nėra neįveikiamo. Kiekvienas jų vertas aukso medalio“, – kalba Z. Kazlauskienė.
Dirba be atlygio
Jei studentų ir toliau daugės, universiteto vadovams teks ieškoti dar įvairių išeičių.
„Jei netilpsime, darysime taip, kad tris mėnesius sportuos vieni, kitus tris – kiti. Kažkaip teks keistis“, – svarsto rektorė.
Tuo labiau kad finansavimas trečiojo amžiaus universitetams – menkas.
Kaip pasakoja Z. Kazlauskienė, metams iš dviejų projektų skirta vos keli tūkstančiai, kurių užteks tik mokymo priemonėms įsigyti. Visos kitos lėšos – pačių senjorų.
Rektorė guodžiasi nors tuo, kad didžioji dalis dėstytojų dirba savanoriškai. Pavyzdžiui, meno mylėtojų grupei vadovauja buvusi gydytoja, muzikos pedagogė veda sporto užsiėmimus, buvusi vaistininkė moko aromaterapijos ir piešti mandalas. Prekybininkai organizuoja ekskursijas ir edukacijas.
„Visi dirba tik savanorystės pagrindu. Mes – tos kartos atstovai, kurie dar dirbame iš idėjos. Kai matome, kad esame reikalingi, sustoti negalime“, – tvirtina Z. Kazlauskienė.
Populiaresnis ir už gimnaziją
Senjorų mokymosi bumas pastebimas ir Panevėžio rajone.
Jame veikiančio Trečiojo amžiaus universiteto studentų gretos taip pat auga, o jo veikla apima 22 fakultetus skirtingose rajono vietovėse.
Panevėžio rajono švietimo centro direktoriaus pavaduotoja Renata Jankevičienė sako, kad tikslūs skaičiai, kiek šiemet bus studentų, paaiškės po spalio 1-osios, tačiau tendencija akivaizdi – norinčiųjų mokytis kasmet daugėja.
Pavasarį rajono Trečiojo amžiaus universitetą lankė daugiau kaip 800 žmonių.
„Juokaujame, kad tai yra didžiausia rajono švietimo įstaiga – net Velžio gimnazija turi mažiau mokinių“, – sako R. Jankevičienė.
Rajono universiteto veiklos išsibarsčiusios po visą savivaldybę – kiekvienas fakultetas renkasi jam aktualiausias temas. Pagrindinės mokymosi kryptys – sveika gyvensena, pilietinių kompetencijų ugdymas ir krašto pažinimas. Tačiau senjorams, anot R. Jankevičienės, labiausiai rūpi ne formalus mokymosi procesas, o galimybė būti kartu, ypač mėgstamos kelionės.
„Vyresniems žmonėms labai svarbus gyvas kontaktas. Kuo toliau, tuo labiau matome, kad tie socialiniai ryšiai tampa vis svarbesni. Per pandemiją visi džiaugėmės, kad išmokome dirbti nuotoliu, bet dabar pastebime, kad vėl norima grįžti prie tikro, gyvo bendravimo“, – pasakoja R. Jankevičienė.
