Panevėžyje verslas juda skirtingais tempais. Vienos įmonės dirba su vietiniais klientais, kitos tiekia prekes visoje Lietuvoje ar už jos ribų. Vienoms svarbiausia turėti pakankamai prekių sandėlyje, kitoms – laiku įgyvendinti užsakymus ar apmokėti tiekėjų sąskaitas. Nepaisant skirtumų, pinigų srautų klausimas anksčiau ar vėliau tampa aktualus daugeliui augančių įmonių.
Didesnė apyvarta savaime nereiškia, kad sąskaitoje visada bus daugiau laisvų pinigų. Kartais kaip tik augant užsakymų skaičiui atsiranda didesnis finansavimo poreikis. Reikia iš anksto nupirkti prekių, sumokėti darbuotojams ar padengti kitas veiklos išlaidas, nors dalies pajamų dar teks palaukti.
Augimas pirmiausia atsispindi pinigų srautuose
Įsivaizduokime gamybos įmonę, kuri gauna didesnį užsakymą nei įprastai. Iš pirmo žvilgsnio tai puiki žinia. Tačiau prieš pristatant produkciją reikia įsigyti žaliavų, galbūt samdyti papildomų darbuotojų, pasirūpinti transportu. Klientas už prekes tuo metu gali atsiskaityti tik po kelių savaičių.
Taigi įmonės užsakymų knyga atrodo gerai, tačiau kasoje ar banko sąskaitoje atsiranda daugiau įtampos.
Dėl to prieš imantis naujų projektų verta pasižiūrėti ne tik į numatomas pajamas. Svarbu suprasti, kada pinigai bus gauti ir kada jų reikės išleisti. Kartais būtent kelių savaičių tarpas tarp šių datų tampa didžiausiu iššūkiu.
Apyvartinių lėšų paskola gali padėti išlaikyti veiklos tempą
Kai nuosavų pinigų tam tikru metu nepakanka, galima svarstyti apyvartinių lėšų paskolą. Tokios lėšos gali būti naudojamos kasdieniams įmonės poreikiams, atsiskaitymams su tiekėjais, projektams įgyvendinti ar verslo plėtrai.
Panevėžio įmonei tai gali būti aktualu įvairiose situacijose. Tarkime, prekybos bendrovė ruošiasi aktyvesniam sezonui ir nori iš anksto papildyti sandėlį. Paslaugų įmonė tuo metu gali turėti daugiau darbų, tačiau atlyginimus ir kitas einamąsias sąskaitas reikia apmokėti dar negavus visų klientų mokėjimų.
Tokio finansavimo poreikį geriausia vertinti kartu su realiais pinigų srautais. Reikėtų apskaičiuoti, kokios sumos trūksta, kada jos reikės ir iš kokių būsimų pajamų būtų grąžinamas finansavimas. Tuomet lengviau suprasti, ar papildomas įsipareigojimas iš tiesų reikalingas.
Faktoringo galimybės, kai klientai atsiskaito vėliau
Visai kita situacija susidaro tada, kai įmonė jau pardavė prekes ar suteikė paslaugas, išrašė sąskaitą, tačiau klientas mokės tik po kurio laiko.
Pavyzdžiui, įmonė išrašo sąskaitą su 30 dienų mokėjimo terminu. Tuo metu ji pati turi atsiskaityti su tiekėjais, už nuomą, atlyginimus ir kitus įsipareigojimus. Pardavimas įvyko, bet pinigų dar nėra.
Čia gali būti svarstomos faktoringo galimybės. Faktoringas susijęs su pirkėjams išrašytų sąskaitų finansavimu. Įmonė gali greičiau gauti dalį jai priklausančių pinigų ir nelaukti viso kliento atsiskaitymo termino.
Tai gali būti aktualu verslams, kurie reguliariai dirba su atidėtais mokėjimais. Ypač tada, kai tokių sąskaitų yra daug ir laukimo laikotarpis pradeda trukdyti įprastai veiklai.
Paskola ir faktoringas nėra vienas ir tas pats
Nors abu sprendimai gali būti susiję su apyvartinių lėšų trūkumu, jų paskirtis skiriasi.
Paskola labiau siejama su poreikiu turėti papildomų pinigų veiklai. Jie gali būti naudojami prekėms, medžiagoms, darbo užmokesčiui ar kitoms verslo išlaidoms. Faktoringo atveju pagrindinis dėmesys tenka jau išrašytoms sąskaitoms ir pinigams, kurių įmonė dar laukia iš savo klientų.
Todėl prieš pasirenkant vieną iš variantų verta pirmiausia išsiaiškinti, kur tiksliai atsiranda pinigų trūkumas. Jei problema kyla dėl didesnių išlaidų prieš gaunant pajamas, vienas sprendimas gali būti tinkamesnis. Jei pinigai jau uždirbti, bet jų dar nėra įmonės sąskaitoje, verta nagrinėti sąskaitų finansavimo galimybę.
Finansavimą verta planuoti kartu su augimu
Verslo augimas nebūtinai reiškia, kad įmonė turės pakankamai pinigų visoms naujoms išlaidoms padengti. Kartais būtent sėkmingas laikotarpis sukuria didžiausią apyvartinių lėšų poreikį.
Todėl prieš prisiimant papildomus įsipareigojimus verta peržiūrėti kelių artimiausių mėnesių planus. Kada bus didžiausios išlaidos? Kada klientai atsiskaitys? Kiek pinigų reikės palikti nenumatytiems atvejams?
Atsakymai į šiuos klausimus leidžia realistiškiau įvertinti situaciją. Vienai Panevėžio įmonei gali būti aktuali apyvartinių lėšų paskola, kitai – faktoringas, o trečiai papildomo finansavimo apskritai gali neprireikti.
Svarbiausia, kad finansinis sprendimas būtų susietas su konkrečiu verslo poreikiu. Tada papildomos lėšos tampa ne tik būdu užkamšyti laikiną trūkumą, bet ir priemone, padedančia išlaikyti sklandų įmonės darbą augant užsakymų skaičiui.
