Panevėžio erdvėms – naujos vizijos

Koks turėtų būti šiuolaikinis Panevėžys – miestas, kuriame patogu judėti, malonu sustoti ir norisi pasilikti? Atsakymų į šį klausimą ieškoma iš naujo pažvelgiant į jau seniai pažįstamas erdves.

Vilniaus ir J. Basanavičiaus gatvių sankryža, Senvagę ir A. Jakšto gatvę jungiantis pėsčiųjų tiltas ir „Aukštaitijos“ stadionas tapo trimis objektais, kuriems ieškoma naujo architektūrinio žvilgsnio.

Šias tris vietas Panevėžys pateikė nacionaliniam konkursui „Išmanusis miestas 13“.

Jis savivaldybėms suteikia galimybę atkreipti architektų ir urbanistų dėmesį į teritorijas, kurioms reikia naujų sprendimų.

Konkurso dalyviai – profesionalų ir studentų komandos – iš savivaldybių pateiktų teritorijų atsirenka juos dominančius objektus ir parengia jų atnaujinimo architektūrines vizijas.

Šiemet savo teritorijas ir objektus konkursui pateikė aštuonios savivaldybės.

Panevėžys tikisi, kad kūrėjai pažvelgs į gerai pažįstamas miesto vietas kitu kampu ir pasiūlys sprendimų, kurie padėtų geriau išnaudoti jų galimybes.

Panevėžio vicemeras Rytis Račkauskas. G. Kartano nuotr.

Prieš porą savaičių Seime vykusiame atidarymo renginyje Panevėžio pasiūlytus objektus pristatė vicemeras Rytis Mykolas Račkauskas.

Pasak jo, konkursas pirmiausia skirtas idėjoms ir vizijoms, todėl jo rezultatai savaime nereiškia, jog iš karto bus pradėti konkretūs statybos ar rekonstrukcijos darbai.

„Tai idėjų ir vizijų paieška. Nežinome, ar mūsų pasiūlymai sudomins kūrėjus, tačiau tikimės, kad iš jų išsivystys kas nors gražaus. Galbūt tai taps preliudija būsimiems projektams tose vietose, kurias norėtųsi sutvarkyti. Juk viskas prasideda nuo idėjos“, – teigia R. Račkauskas.

Anot jo, kitų savivaldybių patirtis rodo, kad tokia galimybe verta pasinaudoti ir Panevėžiui.

P. Židonio nuotr.

Miesto vartų veidas

Vienas iš konkursui panevėžiečių pateiktų objektų – itin intensyvi Vilniaus ir J. Basanavičiaus gatvių sankryža.

Šios sankryžos reikšmė, anot vicemero, neapsiriboja vien transportu.

Ji gali tapti ir reprezentacine miesto erdve, formuojančia pirmąjį įspūdį apie Panevėžį – savotiškais miesto vartais.

Norima, kad ši vieta būtų atpažįstama ir atspindėtų Panevėžio, kaip Aukštaitijos sostinės, siekius.

„Tai pagrindiniai miesto vartai, todėl norėtųsi, kad jie būtų reprezentatyvesni. Dabar ši sankryža urbanistiškai gana chaotiška. Būtų naudinga sulaukti idėjų, kaip tuos miesto vartus padaryti patrauklesnius“, – sako R. Račkauskas.

P. Židonio nuotr.

Ne tik jungti krantus

Kitas atnaujinimo laukiantis Panevėžio objektas – neseniai kosmetiškai sutvarkytas pėsčiųjų tiltas, jungiantis Senvagę su A. Jakšto gatve.

Tai ne tik jungtis tarp dviejų miesto pusių, bet ir vieta, iš kurios atsiveria išties vaizdingas peizažas.

Šio tilto istorija prasidėjo gerokai anksčiau, nei jis tapo dabartiniu miesto centro elementu.

Iki dabartinio tilto čia stovėjo laikinas medinis pėsčiųjų lieptas. Kiekvieną rudenį jį nuimdavo, o pavasarį, ištirpus ledams ir nuslūgus vandeniui, vėl pastatydavo. Šaltuoju metų laiku panevėžiečiams tekdavo rinktis kitą kelią.

1955 metais nuspręsta statyti nuolatinį pėsčiųjų tiltą. Iš pradžių svarstytas metalinis statinys, tačiau jo projektas pasirodė pernelyg sudėtingas ir brangus. Galiausiai pasirinktas gelžbetoninis variantas, jis pastatytas 1960 metais.

Kaip jo statybas, taip ir rekonstrukciją lydėjo nesusipratimų virtinė.

2021 metų pavasarį tiltas buvo uždarytas, tačiau pradėjus darbus paaiškėjo nenumatytų išlaidų, todėl remontas sustojo. Po užsitęsusių teisminių procesų ir kitų kliūčių tiltas pėstiesiems vėl atvertas tik pernai rudenį.

Vis dėlto atlikti darbai buvo skirti pirmiausia tam, kad statinys nekeltų grėsmės.

Savivaldybė tikisi, kad ateityje jo išvaizda ir architektūrinė vertė sulauks ne mažiau dėmesio nei techninė būklė.

Jei konkurse šis objektas sudomins architektus, tikimasi iš jų sulaukti pasiūlymų, kaip tiltą paversti ne tik inžineriniu statiniu, skirtu kirsti upę.

„Norėtume, kad jis būtų ne tik tiltas, kuriuo pereinama iš vieno kranto į kitą, bet ir architektūrinis objektas, puošiantis miestą. Aplink esančios erdvės jau sutvarkytos, todėl norėtųsi, kad ir pats tiltas taptų miesto puošmena. Jo istorija gana sena, o iki šiol jis sutvarkytas tik tiek, kiek reikėjo saugumui užtikrinti“, – teigia R. Račkauskas.

P. Židonio nuotr.

Stadionui – vientisa vizija

Trečiasis konkursui pasiūlytas objektas – „Aukštaitijos“ stadionas, priklausantis vienam svarbiausių miesto sporto kompleksų, buvusiems sporto rūmams.

Sporto kompleksas „Aukštaitija“ pastatytas 1965 metais. Tai buvo antras tokio tipo statinys Lietuvoje po Kauno sporto halės. Sporto rūmus sudarė stadionas, didžioji salė su 2000 sėdimų vietų, mažoji salė su balkonais, patalpos sunkiaatlečių užsiėmimams, parodoms ir konferencijoms, du plaukimo baseinai, kabinetai tarnautojams ir pagalbinės patalpos. Šalia esančioje teritorijoje įrengti teniso kortai, rankinio ir tinklinio aikštės.

Kartu su atidaryta sporto mokykla-internatu šie objektai sustiprino Panevėžio, kaip sportiško miesto, įvaizdį.

Per kelis dešimtmečius sporto rūmai keitėsi. Dabar čia veikia ir ledo arena, baigiamas atnaujinti daugiafunkcis sporto ir sveikatingumo centras su 50 metrų baseinu.

Savivaldybė turi viziją ateityje atnaujinti ir stadioną – ne vien sporto aikštę ar tribūnas, bet ir įėjimus, prieigas.

Pasak R. Račkausko, besikeičianti aplinka kelia naują užduotį – kad skirtingos paskirties statiniai būtų suvokiami kaip viena darni, šiuolaikiška ir atpažįstama teritorija.

„Tikimės sulaukti pasiūlymų. Tai nereiškia, kad jau planuojame konkrečius darbus, tačiau pradėti nuo idėjų tikrai galime“, – sako R. Račkauskas.

Bendrinti šį straipsnį
- R E K L A M A -
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

- R E K L A M A -
- R E K L A M A -
- R E K L A M A -
- R E K L A M A -