Sekmadienį žaistose Anglijos „Premier“ lygos rungtynėse Londono „Chelsea“ ekipa, vadovaujama naujojo stratego iš Izraelio Avramo Granto, patyrė skaudų pralaimėjimą vieniems pagrindinių konkurentų – „Manchester United“ futbolininkams.
Netyla kalbos
Rungtynės Mančesterio „Old Trafford“ stadione baigėsi šeimininkų pergale rezultatu 2:0. Tačiau mačo rezultatą nustelbė vis dar netylančios kalbos dėl Londono klubo trenerio iš Portugalijos Jose Mourinho pasitraukimo.
Tikėtina, kad futbolo genijumi vadinamas portugalas tapo intrigų klubo viduje auka. Jau ilgą laiką buvo puse lūpų šnabždamasi, kad portugalo karjera „Stamford Bridžo“ stadione, kuriame rungtyniauja „Chelsea“ klubas, artėja prie pabaigos. Oficialiai J.Mourinho klubą abipusiu sutarimu paliko praėjusį trečiadienį po nesėkmingai susiklosčiusių UEFA Čempionų lygos rungtynių su Trondheimo „Rosenborg“ vienuolike. Tačiau užkulisiuose kalbama, kad šios rungtynės buvo tik pretekstas klubo savininkui Romanui Abramovičiui atsikratyti jo diktatūrai klube nepaklususio stratego.
Susitikimas su grupės autsaidere laikyta norvegų ekipa netikėtai baigėsi taikiai 1:1. Netrukus po finalinio teisėjo švilpuko ukrainietis Andrejus Ševčenka iš persirengimo kambario išsikvietė geriausią praėjusio sezono Londono ekipos žaidėją Michaelį Essieną atgal į aikštę, kur jo jau laukė klubo savininkas R.Abramovičius. Ukrainietis, kuris spaudoje dažnai su ironija yra vadinamas tiesiog R.Abramovičiaus naminiu gyvūnėliu, šioje situacijoje tebuvo tik vertėjas, jis M.Essienui išvertė milijonieriaus futbolo pamokas.
R.Abramovičius išsijuosęs aiškino, kad vienas geriausių Afrikos futbolininkų pernelyg dažnai savo perdavimus atiduodavo į centrą, kur susispaudę perdavimo jau laukė 70 procentų „Rosenborg“ gynėjų, ir menkai išnaudojo kraštus, kur, anot klubo savininko, tebuvo 30 procentų norvegų. Toks R.Abramovičiaus futbolo supratimas prajuokino ne vieną futbolo specialistą.
Tačiau svarbiausia yra tai, kad šiuo poelgiu klubo savininkas parodė, kas yra tikrasis karalius Londono ekipoje. Tuo metu spaudos konferencijoje su žurnalistais bendravęs komandos treneris J.Mourinho jau skaičiavo paskutines minutes klube, kurį jis iškėlė į Anglijos futbolo padangę.
Prieš pat mačą J.Mourinho dar spėjo apsižodžiuoti ir su komandos kapitonu Džonu Terriu. Komandos draugams traukiant atlikti apšilimo, gynėjas liko sėdėti persirengimo kambaryje. Vienas iš J.Mourinho asistentų pabandė įkalbėti komandos kapitoną prisijungti prie ekipos, tačiau, liudininkų teigimu, Dž.Terris atsisakė ir ėmė plūstis.
Konfliktas tęsėsi tol, kol pagaliau vienas iš žaidėjų pataikaudamas įkalbėjo savo klubo draugą prisijungti prie komandos. Kaip vėliau paaiškėjo, anglas buvo itin nepatenkintas, kad prieš kelias dienas J.Mourinho buvo kreipęsis į medicinos personalą prašydamas paaiškinti, ar Dž.Terrio nekamuoja kokie nors sveikatos sutrikimai.
Prasidėjus rungtynėms, Londono ekipa greitai buvo pasiųsta į nokdauną – po baudos smūgio Miika Koppinenas aplenkė būtent Dž.Terrį ir pasiuntė kamuolį į Petro Čecho ginamus vartus. Per pertrauką J.Mourinho atvirai apkaltino komandos kapitoną dėl praleisto įvarčio, tačiau šis trenerio žodžius sutiko tylėdamas. Vis dėlto komandos draugai Dž.Terrio veide galėjo pamatyti įniršį. O juk kadaise J.Mourinho ir Dž.Terris buvo artimi sąjungininkai.
Intrigos klube
Kad geriau suprastume, kodėl Londono klubas nusprendė nutraukti santykius su žmogumi, padėjusiu komandai dukart iškovoti „Premier“ lygos nugalėtojų laurus, dvi lygos taures bei vieną Futbolo asociacijos taurę, turime grįžti į 2005 metų vasarą.
„Pirmajame Jose sezone viskas buvo tiesiog puiku“, – teigė buvęs „Chelsea“ klubo darbuotojas.
„Jis atvyko į klubą, milžiniška persvara laimėjo Anglijos čempionatą, beveik atvedė komandą iki Čempionų lygos pusfinalio, tad visi buvo patenkinti. Tačiau nuo to laiko viskas ėmė eiti blogyn. Peteris Kenyonas, „Chelsea“ vykdomasis direktorius, ėmė įsivaizduoti, kad būtent jo genijus atvedė komandą į viršūnę. R.Abramovičiaus bendražygiai įtikinėjo klubo savininką, kad lemtingi buvo jo pinigai ir bet kuris vidutinio lygio treneris, turėdamas tokius resursus, būtų įstengęs pasiekti tą patį rezultatą. Klubo vadovai pamiršo esminį dalyką – pats svarbiausias žmogus bet kurioje ekipoje yra treneris“, – savo mintis dėstė buvęs Londono ekipos narys.
Tą vasarą Londono klubas už 5 milijonus svarų į „Stamford Bridžą“ prisiviliojo „Tottenham Hotspur“ ekipos sporto direktorių Franką Arneseną. Šis danas tariamai buvo pakviestas pertvarkyti „Chelsea“ klubo jaunimo bazę, tačiau iš tikro jis į klubą pateko sulaukęs savo draugo ir R.Abramovičiaus patarėjo olando Pyto de Visserio rekomendacijų.
Šie du žmonės artimais bičiuliais tapo dar kartu dirbdami Olandijos „PSV Eindhoven“ ekipoje. Pradėję darbą Londono klube, jie iškart ėmėsi plėsti savo įtaką pagrindinėje ekipoje. Kaip teigia įvairūs šaltiniai, pagrindinis šių veikėjų tikslas buvo įtakoti Londono klubo vykdomą transferų politiką ir taip prisigauti iki R.Abramovičiaus pinigų. Kad pasiektų savo tikslus, jiems reikėjo galios, o principingasis J.Mourinho buvo tarsi rakštis. F.Arnesenui ir P.de Visserui reikėjo paklusnaus ir lengvai nurodymams iš išorės paklūstančio stratego. J.Mourinho nė iš tolo nepanėšėjo į tokį.
Tad danas su olandu pradėjo nuolatinę J.Mourinho diskreditavimo kampaniją klubo viduje. Kai portugalo vadovaujama komanda kelias varžybas laimėjo rezultatais 1:0, jie ėmė postringauti, kad geresnis treneris padėtų komandai laimėti didesniais skirtumais ir priverstų ją žaisti akiai patrauklesnį futbolą. Kai keli stratego pirkiniai nepateisino į juos dėtų vilčių, F.Arnesenas bei P.de Visseris R.Abramovičių įtikinėjo, kad už tokius pinigus buvo įmanoma nusipirkti kur kas geresnių žaidėjų.
Prabėgus metams ir nepaisant to, kad J.Mourinho vadovaujama komanda antrąkart iš eilės laimėjo Anglijos čempionato auksą, strategas prarado savo įtaką klubo transferų politikoje. Atsivėrus 2006 metų vasaros transferų langui, J.Mourinho prašė klubo vadovybės įsigyti „Barcelonos“ puolėją Samuelį Eto‘o. Tačiau vietoj kamerūniečio už rekordinę 30 milijonų svarų sumą buvo įsigytas Andrejus Ševčenka. Be to, klubas prieš trenerio valią Londono „Arsenal“ ekipai pardavė gynėją Viljamą Gallasą. Vietoj šio žaidėjo portugalui prievarta buvo įbruktas kanibalu pravardžiuojamas olandas Khalidas Boulahrouzas, už jį „Chelsea“ Vokietijos „Hamburg“ klubui paklojo 7 milijonus svarų. Tuo pačiu metu buvo užkirstas kelias už 5 milijonus svarų įsigyti perspektyvųjį gynėją Miką Richardsą.
M.Richardsas visą sezoną buvo nuolat kviečiamas atstovauti Anglijos rinktinei, o K.Boulahrouzas trynė Londono ekipos atsarginių žaidėjų suolelį. Tačiau J.Mourinho lengvai galėjo išstumti olandą iš pagrindinės sudėties, visiškai kitokia situacija susiklostė su R.Abramovičiaus draugu A.Ševčenka. Strategas buvo priverstas laikyti ukrainietį aikštėje. Per pirmąsias 26 rungtynes buvusi „Milano“ žvaigždė Londono klubui pelnė vos 5 įvarčius.
Treneriai ir žaidėjai dažnai jausdavosi taip, tarsi jų klubas būtų priverstas rungtyniauti dešimtyje – toks prastas buvo ukrainietis žaidėjas. Tad J.Mourinho iškilo dilema, ar stoti į atvirą kovą su A.Ševčenkos globėju R.Abramovičium, ar nuvilti komandos narius ir tapti klubo savininko užgaidų vykdytoju.
Sausį J.Mourinho paprašė klubo savininko įsigyti naują puolėją, tačiau tam nebuvo pritarta. Tuomet portugalas pareikalavo, kad būtų įsigytas gynėjas, galintis pakeisti Dž.Terrį, kuris tuomet kamavosi varginamas nugaros traumos. Klubo vadovai J.Mourinho liepė pasirinkti vieną iš dviejų kandidatūrų. Treneris turėjo nuspręsti, ar iš „PSV Eindhoven“ ekipos pirkti brazilą Aleksą, kurio atėjimo į komandą itin troško P.de Visseris, ar įsigyti žydą Talį ben Haimą. J.Mourinho nenorėjo nė vieno iš jų.
Dar blogiau, portugalas buvo priverstas atleisti vieną iš savo asistentų ir į jo vietą priimti žydą Avramą Grantą. Anglijos spaudą šį trenerį bei artimą R.Abramovičiaus bičiulį netrukus praminė „Mossado (Izraelio slaptoji tarnyba) šnipu“ Londono ekipoje. Beje, visa „Chelsea“ ekipos vadovybė dažnai ironiškai buvo vadinama tiesiog politbiuru, turint omenyje totalitarinę Sovietų Sąjungos valdymo struktūrą.
J.Mourinho apsisprendė iš pagrindinės sudėties pašalinti A.Ševčenką. Tiesa, prieš tai spaudai treneris atskleidė, kad R.Abramovičius grasina jį atleisti. Portugalą kovoje su R.Abramovičiumi parėmė dauguma žaidėjų, o svarbiausia – komandos gerbėjai. Kai J.Mourinho karjera kabojo ant plauko, jo vadovaujami žaidėjai rezultatu 4:0 sutriuškino „Wigan“ futbolininkus, o stadione susirinkę aistruoliai užtraukė dainą, kurioje skambėjo žodžiai „atsistokime prieš šį ypatingąjį“. Po rungtynių sirgaliai atsistoję aplodismentais išlydėjo trenerį į persirengimo kambarį.
Įsiutęs R.Abramovičius laikinai nustojo lankęsis savo komandos rungtynėse ir liepė personalui surasti naują trenerį. J.Mourinho pareiškė paliksiąs ekipą, jei jam bus sumokėti 28 milijonai svarų – po 5,2 milijono už kiekvienus likusius 3 metus ir 10 milijonų numatytų priedų. Tuo pačiu metu jo komanda ir toliau demonstravo puikią formą ir net iškamuota žaidėjų traumų iškovojo kelias įsimintinas pergales. Buvo laimėta tiek lygos, tiek Futbolo asociacijos taurė, o tai privertė R.Abramovičių bent jau laikinai susitaikyti su portugalu. Pats treneris pažadėjo vengti konfliktų su klubo valdžia, sutiko su jam primestais transferų apribojimais. Be to, jis netgi sutiko, kad A.Grantas būtų paskirtas klubo direktoriumi futbolui – pozicija, kuri buvo sukurta specialiai R.Abramovičiaus bendražygiui.
J.Mourinho netgi bandė užmegzti draugišką kontaktą su A.Grantu. Taip jis tikėjosi įgyti priėjimą prie R.Abramovičiaus ir apsisaugoti nuo pragaištingos F.Arneseno įtakos. Tačiau portugalo entuziazmas greitai išblėso. A.Grantas ėmėsi kištis į trenerio darbą ir kviestis žaidėjus asmeniniams pokalbiams vis kamantinėdamas juos, ar šie gerai jaučiasi J.Mourinho vadovaujamoje komandoje. A.Grantas taipogi nuolat lankydavosi komandos treniruotėse ir kišdavosi į trenerio taktiką. Netrukus žaidėjai ėmė skųstis tokiu žydo elgesiu.
A.Grantas vis dėlto apsilankydavo treniruotėse, o A.Ševčenka didelio noro tai daryti nerodė. Ukrainietis mieliau tobulindavo savo golfo taktiką nei gaišdavo laiką futbolo aikštėje siekdamas vėl gerai žaisti. Kai komanda ruošėsi paskutinėms ikisezoninėms rungtynėms su Danijos „Brondby“ klubu, A.Ševčenka pareiškė negalįs rungtyniauti dėl nugaros skausmų. „Chelsea“ pergalė rezultatu 2:0 parodė, kad 121000 svarų per savaitę uždirbančio ukrainiečio pagalbos Londono ekipai nereikia. Tačiau J.Mourinho buvo apstulbęs, kai sužinojo, kad komandos draugams liejant prakaitą aikštėje „traumuotas“ ukrainietis lyg niekur nieko žaidė golfą.
Deja, komandos vadovybė į tokias R.Abramovičiaus numylėtinio išdaigas dėmesio nekreipė, tad atmosfera klubo viduje blogėjo. J.Mourinho suprato, kad jo karjera Londono klube artėja prie pabaigos.
Skyrybos
Trečiadienio vakarą klubo vadovybė galiausiai pareikalavo, kad treneris atsistatydintų. Kaip priežastys buvo nurodomas jo „blogas“ elgesys su A.Ševčenka, klubo valdžios negerbimas bei konfliktas su komandos kapitonu Dž.Terriu, kuris, kaip įtariama, dėl konflikto nepasikuklino pasiskųsti klubo valdžiai. Tiesa, J.Mourinho su pasiūlymu nesutiko ir vėliau, kai buvo suderinta išeitinė kompensacija, Londono klubo atstovai pareiškė, kad kontraktas nutrauktas abipusiu sutarimu.
Buvo sutarta, kad „Chelsea“ klubas už kontrakto nutraukimą portugalui sumokės 10,5 milijono svarų, tuo tarpu treneris įsipareigos šį sezoną nestoti prie kurios nors „Premier“ lygos ekipos vairo.
Ketvirtadienio rytą J.Mourinho paskutinį kartą atvyko į klubo treniruočių bazę, kur atsisveikino su žaidėjais. Portugalas iš eilės apkabino visus komandos žaidėjus, išskyrus A.Ševčenką ir Dž.Terrį, kuriuos J.Mourinho apdovanojo šaltais rankos paspaudimais. Rezultatyviausio komandos žaidėjo Didjė Drogba bei saugo Frenko Lampardo akyse tvenkėsi ašaros. Pastarasis, nenorėdamas, kad komandos draugai matytų jį verkiantį, paliko aikštę ir nuskubėjo į persirengimo kambarį.
Įsiutę dėl trenerio netekties, dauguma komandos žaidėjų klubo politiką naujuoju treneriu paskirti A.Grantą pavadino gėda ir netgi pareiškė, kad žydas tėra idiotas, kurio supratimas apie futbolą atsilieka 25 metais. Penktadienį taipogi buvo surengtas klubo žaidėjų susitikimas, kuriame, anot spaudos, daug kritikos susilaukė kapitonas Dž.Terris. Ešlis Kaulas, Floranas Malouda bei D.Drogba apkaltino brangiausiai apmokamą ekipos žaidėją nepadarius visko, kad J.Mourinho pasiliktų klube.
Tad Londono ekipai nuo šiol teks kovoti vadovaujamai naujo stratego. Nors formaliai juo ir paskirtas A.Grantas, tačiau niekam nekyla abejonių, kad tikruoju vairininku nuo šiol bus pats R.Abramovičius. Tai jis jau įrodė po rungtynių „Rosenborg“ auklėdamas M.Essieną.
Donatas PUSLYS
Nuotr. Užkulisiuose su ironija kalbama, kad ukrainietis
A.Ševčenka yra klubo savininko R.Abramovičiaus naminis
gyvūnėlis.
