„Jotul“ nuotr.

Židinio ugnies magija

Židinio ugnies magija

Nereta nedidelio ploto namą besistatanti šeima pagalvoja, jog jo šildymui nereikalinga įmantri katilinė, gali užtekti paprasto sprendimo. Židinys ar krosnelė – tokia mintis į galvą šauna bene dažniausiai. Tada belieka išsiaiškinti, ar namo suplanavimas tam tinkamas, ar tikrai užtektų tokio šilumos šaltinio. Galiausiai – ar esate pasiruošę eksploatuoti tokį šilumos šaltinį ‒ kurstyti židinį, rūpintis tinkamu kuru.

Idealiai tinka A klasės namui

Nauji statybos reikalavimai energinio naudingumo kartelę kelia vis aukščiau. A bei A+ klases atitinkantys namai yra sandarūs, sunaudoja nedaug energijos šildymui.

„Ar užtektų namo šildymui vien tik židinio? Energiškai efektyviuose namuose jo tikrai užtektų. Tokiuose namuose vienam kvadratiniam metrui sušildyti vidutiniškai reikia apie 45 vatų. Jeigu imtume maždaug 100 kv. metrų ploto namą, vidutiniškai jam sušildyti reikėtų apie 4,5 kilovato energijos. Naujoviškuose židiniuose sukūrenus kilogramą malkų sukuriama apie 3,5 kilovato energijos. Viena malkų įkrova židinyje dega apie keturias valandas. Todėl vertinant matematiškai židinio išskiriamos šilumos energijos tikrai užtektų“, ‒ skaičiavo šildymo įrangos ekspertas Vytautas Misiūnas.

„Nunnauuni“ nuotr.

Jis pastebėjo, jog dalis naujakurių nemažai pinigų išleidžia namo statybai ir įsigyti šilumos siurblį nebeužtenka lėšų. Jei šalia sklypo nėra dujotiekio, o kietojo kuro katilo nenorima, tada bene vienintelė alternatyva – įsirengti efektyvų židinį.

Pagrindinė užduotis, kūrenant tik židinį – kaip efektyviai paskirstyti šilumą visose patalpose. Čia neapsieinama be ortakių, kuriais šiluma nukreipiama į reikiamas patalpas. Problemos lyg ir nelieka, tačiau šildymui pasirinkus krosnelę ortakių sistemos prie jos neprijungsi.

„Krosnelė šilumą spinduliuoja konvekciniu būdu, šiluma sklinda nuo jos tiesiogiai. Jeigu patalpa bendra, tokio šildymo gali užtekti. Tačiau jeigu yra daugiau atskirų kambarių, šilumai gali būti sunku į juos patekti. Užtenka uždaryti kambario duris ir konvekcinis oro judėjimas nurūksta“, ‒ sakė V. Misiūnas.

Gali ilgai akumuliuoti šilumą

Kokybiškai įrengtas židinys su ortakiais tikrai galėtų būti pagrindinis ir vienintelis šildymo šaltinis name. Specialistų vertinimu, židinys gali suteikti energinį nepriklausomumą ir užtikrinti šildymą bet kokiomis sąlygomis.

Visgi didžiausias tokio šaltinio minusas – jį reikia nuolat kurstyti, valyti pelenus. To nenorintieji energinį nepriklausomumą gali užsitikrinti pasitelkdami šiuolaikines sistemas – saulės elektrines, kurių pagamintą energiją naudotų, pavyzdžiui, šilumos siurbliai namams šildyti.

„Jotul“ nuotr.

Kiek židiniai akumuliuos šilumą, priklauso nuo jų įrengimo ir apdailos. Panaudojus apdailą, kuri kauptų šilumą, 5–6 valandas pakūrentas židinys šilumą spinduliuoti gali iki 48 valandų. Tam prireiktų sudeginti maždaug 6 kilogramus malkų.

„Yra žmonių, kurie namui šildyti pasitelkia šiuolaikines technologijas, tačiau po kurio laiko sugalvoja pagyvinti interjerą ir įsirengia židinį ar krosnelę. Jie vienareikšmiškai tvirtina, kad toks sprendimas tikrai suteikė papildomo komforto. Liepsnos magija, spragsinčios ugnies vaizdas tikrai užburia, atperka visus nepatogumus“, ‒ tvirtino V. Misiūnas.

Padidina rekuperatorių efektyvumą

Kūrendamiesi židiniai ar kiti kietojo kuro įrenginiai sunaudoja nemažą kiekį oro. Todėl viena iš privalomų sąlygų – parūpinti ugniakurui reikiamą kiekį oro. Šiuolaikiniai židiniai kokybiškam degimui reikiamą oro kiekį pasiima nebūtinai iš patalpos. Gali būti įrengtas specialus ortakis arba dvisienis dūmtraukis, per kurį oras į židinį patenka tiesiai iš lauko. Pastarasis sprendimas tinkamas ir pasyviesiems namams.

Jeigu židiniai tiesiogiai negauna oro iš lauko, o paima jį iš patalpos, ją būtina pripildyti šviežio oro. Atviro lango žiemą nelaikysi, todėl vienas iš sprendimų – įsirengti rekuperatorių.

Anot specialistų, rekuperatoriai spėtų patalpas aprūpinti reikiamu kiekiu šviežio oro, tačiau geresnis sprendimas – jį į pakurą gauti tiesiogiai iš lauko.

„Nunnauuni“ nuotr.

„Juk būna, kad ateina daugiau svečių arba šeimininkės daugiau gamina ir įjungia gartraukius, kurie maisto kvapus ištraukia kartu su oru. Tad jo patalpoje gali pritrūkti, jeigu nebus atveriamas langas“, ‒ sakė V. Misiūnas.

Įrengiant name židinį, reikia atkreipti dėmesį ir į kai kuriuos kitus įrenginius, vienas kurių – jau paminėtas gartraukis. Jie A ir A+ energinio naudingumo klasės namuose gali būti tik recirkuliaciniai, negali oro iš patalpos ištraukti tiesiai į lauką. Jeigu gartraukis tiesiogiai traukia orą, kūrenantis židiniui ar krosnelei jo įjungti negalima. Kokios pasekmės? Paprasčiausiai dūmai iš kamino gali keliauti ne į lauką, o į patalpą. Atstumas nuo gartraukio iki židinio gali būti keliolika metrų, jie gali būti skirtingose patalpose, tačiau įjungtas gartraukis vis vien darys reikšmingą poveikį židinio veikimui.

Kūrenantis židiniui ar krosnelei, prie skleidžiamos šilumos tolygaus paskirstymo patalpoje prisideda rekuperacinė sistema, priklausomai nuo jos tipo. Plokšteliniai rekuperatoriai šiuo atveju neveiksmingi, tačiau rotoriniai rekuperatoriai, kai židinys veikia be ortakių sistemos, tikrai padeda pasklisti šilumai visose namo patalpose.

Repuperatorių sistemos veikimo principas paprastas – šviežias oras paimamas iš lauko, pašildomas ir pateikiamas į patalpą, o iš patalpos panaudotas oras ištraukiamas į lauką. Rekuperatorius iš patalpos orą ištraukia per lubose įrengtus ortakius. Kūrenantis židiniui temperatūra palubėje bus keliais laipsniais aukštesnė, todėl labiau įšilęs oras geriau sušildys ir rekuperatoriaus sistemą, automatiškai nebeįsijungs elektrinis tenas ir bus sutaupoma nemažai elektros energijos.

Nauja technologija taupo kurą

Dar viena taisyklė įsirengiant židinius – juos montuoti reikia kaip įmanoma arčiau patalpos centrinės dalies. Taip pat reikėtų užtikrinti šilto oro pralaidumą patalpose: įrengti neuždarą laiptinę į antrą aukštą, duris montuoti be slenksčių.

Jeigu židinys skirtas nuolat naudoti, reikia įvertinti, kokiu atstumu nuo jo išdėstyti baldus. Kūrenant židinį intensyviau sėdėti arti jo gali būti per karšta. Židinio kaitra gali pakenkti ir baldams. Taigi, vienas didesnių židinio, kaip pagrindinio šilumos šaltinio, trūkumų – netolygus šilumos paskirstymas patalpoje.

Perkant židinį derėtų atkreipti dėmesį dar į du aspektus: iš kokios medžiagos jis pagamintas ir ar skirtas nuolat naudoti. Ilgaamžiškiausi yra ketaus židiniai bei krosnelės, jie dažniausiai ir būna skirti nuolat naudoti.

Būna židinių, kurių dokumentuose pažymėta, jog jie tinkami tik periodiškai naudoti. Tačiau toliau pateikiamas paaiškinimas, koks turi būti periodinis kūrenimas – reikia tiesiog leisti sudegti malkoms iki žarijų, o tada vėl galima kurstyti. Visgi kitiems periodinio kūrenimo židiniams būtina leisti atvėsti, tik tada juos vėl galima eksploatuoti.

Ar kūrenti židinį tikrai pigu? Senesnės gamybos įrenginiai, ypač periodinio naudojimo, nemažą dalį šilumos energijos išleidžia tiesiog į orą. Šiuolaikinių židinių technologijos kitokios, siekiama kuo efektyvesnio kuro naudojimo, kuo didesnio naudingumo koeficiento. Todėl sukurta vadinamoji švaraus degimo technologija, leidžianti sutaupyti iki 40 proc. kuro. Ši technologija išrasta siekiant tausoti aplinką, kad į ją būtų išmetama kuo mažiau kenksmingų medžiagų, anglies dvideginio. Tačiau pastebėti ir kiti pranašumai – tokiuose židiniuose lieka švarūs stiklai, suodžiais neapsineša dūmtraukiai.

„Galima labai paprastai palyginti: kūrenant seno modelio židinį, kad prišiltų patalpa, bus reikalingos 6‒7 malkos. Židiniai su įdiegta vadinamąja švaraus degimo technologija tam pačiam kiekiui energijos pagaminti sudegins tik 2‒3 malkas“, ‒ pavyzdį pateikė V. Misiūnas.

Patarimai perkantiems židinį ar malkinę krosnelę

  • Kad židinys ar krosnelė teiktų malonią šilumą, jų dydis turi atitikti gyvenamąjį plotą ir šildymo poreikius. Jei ugniakuras per didelis, naudosite jį neefektyviai ir baigsis tuo, kad stiklas, kaip ir ugniakuro vidus, apsitrauks suodžiais. Jei židinys per mažas, jis bus perkraunamas ir jo naudojimo laikas sutrumpės.
  • Įprastai skaičiuojama, kad šilumos poreikis yra 60–70 vatų kvadratiniam metrui. Tačiau ši vertė gali būti didinama ar mažinama, priklausomai nuo izoliacijos rūšies, langų skaičiaus, patalpų aukščio ir kt.
  • Dauguma rūpesčių dėl židinio ar krosnelės kyla todėl, kad blogai išmatuotas ar netinkamai veikia kaminas. Tam, kad ugniakuras funkcionuotų optimaliai, jis turi būti sujungtas su kaminu, kurio vidinis skersmuo didesnis nei dūmtakio išleidimo anga. Įrengimo ir naudojimo instrukcijose pateikiama informacija apie reikalingą trauką, užtikrinančią optimalų židinio veikimą.
  • Galioja taisyklė, kad vienas kamino metras sudaro keturis paskalius traukos. Nedaug židinių funkcionuoja esant mažiau kaip 12 paskalių. Aštrūs išlenkimai prie dūmtakio išleidimo angos sumažina trauką.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų