Termoizoliacija: devynis kartus pamatuok, dešimtą – šiltink

• Autorius senam turiniui
• Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė
• Inžinerija ir technika
• 2019.01.24 10:57

Namo termoizoliacija turi būti ilgaamžė, bėgant metams jos techninės charakteristikos neturi kisti. Tik taip bus užtikrinta, kad namas bus iš tiesų šiltas. Taip pat derėtų atkreipti dėmesį į tai, jog pasitaiko sudėtingų mazgų, kuriuos termoizoliuojant reikia sudėtingų sprendimų ir tam tinkamos ne visos medžiagos. Kita vertus, dauguma klasikinių termoizoliacinių medžiagų – mineralinė vata, polistireninis putplastis, purškiamoji termoizoliacija – pasižymi labai panašiomis ar net tokiomis pačiomis charakteristikomis, tad statant ar įrenginėjant būstą žmogaus pasirinkimą lemia tokie veiksniai kaip kaina, rekomendacijos, įrengimo laikas ir pan. Bet ar išties į tai reikėtų koncentruoti dėmesį?

Atitikties deklaracija – svarbus dokumentas

„Kalbant apie medžiagų pasirinkimą, labai svarbu atkreipti dėmesį ne tik į reklaminius gamintojų bukletus, bet ir į eksploatacinių savybių deklaracijas, kuriose nurodomos medžiagos savybės. Pagal deklaruojamas savybes galima objektyviai spręsti apie medžiagos panaudojimo galimybes“, – gaires, kurios padėtų susiorientuoti, nurodo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakulteto Statybinių medžiagų instituto Termoizoliacinių medžiagų ir akustikos laboratorijos vadovas dr. Giedrius Balčiūnas.

Tačiau iš praktikos žinome, kad vienos termoizoliacinės medžiagos labiau tinka pamatams šiltinti, kitos – fasadams, dar kitos – stogui, tad kaip susiorientuoti, ką pasirinkti?

VGTU mokslininkė dr. Agnė Kairytė aiškina, kad termoizoliacinių medžiagų panaudojimo galimybes skirtinguose pastato mazguose lemia jų savybės, o ne medžiagos kilmė ar gamybos technologija.

„Termoizoliacinis sluoksnis, priklausomai nuo to, kurioje pastato dalyje įrengtas, turi atitikti keliamus šiluminės varžos, stipruminių savybių, degumo, vandens įmirkio bei laidumo vandens garams reikalavimus. Atitvarų konstrukcijos tipas nulemia, kokių savybių medžiagos turi būti naudojamos jiems įrengti. Tarkime, šiltinant pamatus svarbu, kad medžiagos įgertų mažai vandens. Sienų ir stogo termoizoliacinis sluoksnis turėtų užtikrinti pakankamą šiluminę varžą, pakankamus mechaninio atsparumo rodiklius, kurių vertės priklauso nuo šiltinimo sistemos tipo, taip pat ne mažiau svarbus medžiagų laidumas vandens garams, nuo kurio iš dalies priklauso, ar atitvaroje kaupsis drėgmė“, – sakė dr. A. Kairytė.

Namų šiltinimas

Dr. Sigitas Vėjelis prideda, jog visų į rinką tiekiamų medžiagų savybės pateikiamos eksploatacinių savybių deklaracijose, kurių galima reikalauti įsigyjant produktą. Iš jų matyti, kokias savybes turi medžiaga ir kam ji bus tinkama panaudoti.

Pirmiausia – tinkamas projektas

Kadangi pagrindinė termoizoliacinių medžiagų funkcija – šilumos izoliavimas, medžiagos „sandarumą“ būtų galima vertinti pagal santykinę orinę varžą bei iš dalies pagal vandens garų varžos faktorių (μ). Dr. G. Balčiūnas paaiškino, kad tuo atveju, kai atitvaros orinė varža maža, naudojamos papildomos priemonės tinkamam sandarumui užtikrinti.

Tačiau tam, kad namas būtų tinkamai apšiltintas, termoizoliacinis sluoksnis turi būti taisyklingai suprojektuotas ir tinkamai įrengtas, naudojant kokybiškas medžiagas.

Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos (NPNA) direktorius Aidas Vaičiulis tikina, kad energiškai efektyvūs pastatai projektuojami atsižvelgiant į jų orientaciją ir formą. Bėda ta, kad šiandien dar ne visi gyventojai jaučia poreikį gyventi kokybiškoje aplinkoje, o pastato šiltinimą suvokia tik kaip sienų ir stogo problematiką.

A. Vaičiulis stebisi, kad pirkdami mažmožius žmonės apie kokybę galvoja, o štai įsigydami būstą ir jį šiltindami neįsivaizduoja, kas yra kokybiškas pastatas. „Kol nebus reikalaujama kokybės, situacija nesikeis. Pasyvus namas tai ir užtikrina. Kokybės matavimo parametrai įpareigoja projektuotoją tinkamai projektuoti, o rangovą – tinkamai pastatyti. Daugiau jokių stebuklų nėra. Gavus kokybišką, ilgaamžį statinį ir jo išlaikymas nebus brangus“, – tikina asociacijos vadovas.

Jo skaičiavimais, pasyvus namas už įprastą būna brangesnis nuo 2 iki 20 proc. Tačiau šis atitrūkimas griežtėjant reikalavimams mažėja ne procentais, o kartais. Kainų atotrūkis labai priklauso nuo to, kiek patirties turi projektuotojai ir kiek klaidų pridaro dirbdami statybininkai. Jeigu atidžiai suprojektuojama, atidžiai patikrinama ir tik tada pradedama statyti, galima teigti, kad pasyvusis pastatas bus vos 5 proc. brangesnis už įprastą.

Purškiamoji termoizoliacija – už ar prieš?

Purškiamoji izoliacija kai kuriais atvejais gali padėti greičiau apšiltinti tam tikras konstrukcijas. Tai lemia apšiltinamų konstrukcijų lygumas. Jei tarp apšiltinimo medžiagos ir apšiltinamo paviršiaus susidarys oro tarpas, per juos šiluma intensyviai keliaus link prasčiausiai apšiltinto elemento. Tačiau jei apšiltinant paviršių termoizoliaciniame sluoksnyje bus palikti nesandarūs tarpai, net ir beveik nematomi, vis tiek šiluma per juos bus intensyviai perduodama.

VGTU mokslinis bendradarbis dr. Saulius Vaitkus renkantis purškiamąją izoliaciją siūlo įvertinti mazgų įrengimo ir naudojamų medžiagų kokybę.

Namų šiltinimas

„Kai šiltinimui pasirenkamos kietos plokštės, šiltinamas paviršius pirmiausia turi būti atidžiai išlyginamas, o tarpai apšiltinimo medžiagoje kruopščiai užsandarinami. Kai naudojamos minkštos apšiltinimo plokštės, nedideli apšiltinamo paviršiaus nelygumai ir termoizoliacinio sluoksnio sujungimo vietos kompensuojamos plokščių paspaudimu“, – pasakojo dr. S. Vaitkus.

Jei pasirenkama purškiamoji termoizoliacinė medžiaga, minėtos problemos tiek dėl apšiltinamo paviršiaus, tiek dėl termoizoliacinio sluoksnio sujungimo nelieka. Tačiau gali atsirasti kitų bėdų. Jei termoizoliacinis sluoksnis yra iš birios medžiagos ir purškiant nepasiekiamas reikalingas tankis, eksploatacijos metu gali atsirasti termoizoliacinio sluoksnio nusėdimų. Jei naudojamos purškiamosios putos, dėl technologinių veiksnių ar neatidaus įrengimo gali susidaryti oro tarpai, per kuriuos vyks intensyvesnis šilumos perdavimas į išorę.

Šiltinimas be vėdinimo neįsivaizduojamas

Dažniausiai gyventojams namuose kylančios bėdos yra susijusios su prastu patalpų vėdinimu. Susikaupia daug drėgmės, atsiranda pelėsis, kuris kenkia ne tik pastatui, bet ir žmogaus sveikatai. „Didžiulį poveikį mūsų smegenims daro ir miegamuosiuose besikaupiantis anglies dvideginis. Savo iškvėpiamuosiuose garuose per naktį dūstantys ir su skaudama galva nubundantys žmonės į nesveiką namų aplinką užsidaro dėl elementaraus nežinojimo. O jei šalia prastos deguonies cirkuliacijos dar prisideda pelijančios ir į aplinką toksinus skleidžiančios sienos? Tai ne tik alergizuoja, bet ir skatina kvėpavimo takų bei plaučių ligas. Reikia tik įsivaizduoti, kokią bacilų puokštę gauname“, – susimąstyti ragina NPNA direktorius.

A.Vaičiulis sako, kad žmonės Lietuvoje gyvena pametę laiko nuovoką. Paklausti, atrodytų, visai nesudėtingo klausimo apie tai, kada paskutinįkart keitė namų langus, visi lyg susitarę tikina – neseniai. Tik pradėjus gilintis paaiškėja, kad vienam „neseniai“ yra 10, kitam – 15 ar 20 metų.

„Norint efektyviai taupyti energiją, būtina žengti koja kojon su naujovėmis. Juk svarbu ne tik senus langus pakeisti naujais, bet ir tinkamai užsandarinti bei apšiltinti angokraščius. Ir dar kartą būtina priminti, jog gerai apšiltinus ir užsandarinus visas namo konstrukcijas, patalpas būtina tinkamai vėdinti. Be vieno negali būti kito. Išvėdinai, išleidai panaudotą orą, į patalpą gavai šviežio, o be to dar ir šilumą susigrąžinai. Gyventojai dažnai pamiršta užtikrinti bendrą šildymo ir vėdinimo mechanizmą“, – kokybiško gyvenimo sudedamąsias dalis vardija A.Vaičiulis.

• Autorius senam turiniui
• Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė
• #namai
• #priežiūra
• #Termoizoliacija