Senas medinis namas – naujam gyvenimui, o jo šiluma – sielai ir kūnui

Senas medinis namas – naujam gyvenimui, o jo šiluma – sielai ir kūnui

Sulinkęs, suklypęs, vėjo perpučiamas, tačiau labai mielas – bočių dvasia persmelktas ir vaikystės prisiminimus žadinantis senas medinukas. Tokių dar kai kas turime, tačiau ar dar ilgai prie tokio rąstinuko langų žydės alyvos?..

Senoviniai rąstiniai namai – vertybė

Įvairiuose interneto forumuose ir diskusijose galima aptikti gausybę patarimų, ką daryti su tokiais namais. Bene dažniausiai siūloma apdrausti ir į vidų įleisti raudonąjį gaidį. Nepatariame. Veikiausiai baigsis labai blogai. Ir nors gausu įsitikinusių, kad restauruoti bus brangiau, nei pastatyti naują, tačiau pamėginti verta.

Skandinavijos šalyse seni rąstiniai namai itin paklausūs. Specialūs agentai tokiais įvairią istoriją menančiais rąstinukais itin sėkmingai prekiauja. Juos išardo, sužymi konstrukcijas ir sukrautas į specialius konteinerius gabena net į miestų centrus, kur perstatytus pelningai parduoda. Lietuvoje kol kas toks verslas nepopuliarus. Bet kas žino, kaip bus?..

Taigi kaip tokį namą restauruoti ir prikelti naujam gyvenimui, kaip jį paversti šiandieninio žmogaus poreikius atitinkančiu būstu?

„Statyk!“ redakciją pasiekė skaitytojos, gyvenančios dar prieš septyniasdešimt metų statytame name, laiškas. Moteris pastebėjo, kad jos medinukas prieš kelerius metus tapo nebe toks šiltas kaip anksčiau. Maždaug tada buvo įstatyti nauji mediniai langai, perdaryta šildymo sistema, o rezultatas nedžiugina. Be to, yra įlinkęs ir šiferiu dengtas stogas. Jis dar tvirtas, nes per stipriausius uraganinius vėjus nė kiek nenukentėjo. Moteris norėtų namą apšiltinti ir kartu pakeisti stogo dangą, tačiau prieš tai jį ištiesinus. Šiuo metu spaliais apšiltintos tik lubos.

Šilti langai ir durys, o viduje – šalčiau nei buvo

Teisingų būdų, kaip pakeisti sutrūnijusias pastato konstrukcijas, kaip paremontuoti namo stogą, žino daugelis meistrų. Tačiau dažnai nutinka taip, kad kažką tokiame name pameistravus ar net apšiltinus, kartu pasikeičia ir gyvenimo kokybė. Ir tikrai ne į gerąją pusę. Taip nutiko ir mūsų skaitytojai. Moteris per diena sukūrena kone tris kartus daugiau malkų nei anksčiau. Apie klaidas, darant kapitalinį rąstinio namo remontą, daug žino jau kelis dešimtmečius tuo besidomintis marijampoliškis sendaikčių restauratorius Romas Šimanauskas.

Rąstiniai namai dažniausiai statyti ant negiliai į žemę įleistų pamatų. Šiandien renovuojant pastatą reikia juos sustiprinti ir net apšiltinti.

Rąstiniai namai dažniausiai statyti ant negiliai į žemę įleistų pamatų. Šiandien renovuojant pastatą reikia juos sustiprinti ir net apšiltinti.

„Tai galėjo nutikti dėl įvairių priežasčių. Būna taip, kad renovuojant pastatus, pažeidžiama ekosistema, apie kurią labai gerai nusimanė mūsų bočiai. To pakanka, kad susidurtumėte su rimtomis problemomis. Restauravimas reikalauja labai daug žinių. Senovės statytojai turėjo begales paslapčių. Jie žinojo daugybę nerašytų taisyklių, savotiškų archajiškų ISO standartų. Pavyzdžiui, jeigu rąstiniame name pakeiti langus plastikiniais ir įsistatai naujas šarvo duris, tai garantuotai, po pusmečio, o sėkmės atveju po metų palubėje galima bus pjauti pelėsinio grybo derlių. Ką kalbėti apie tai, kad dėl kažkokių priežasčių pradės rūkti židinys ar krosnis, rasoti langai. Senovinis namas kvėpuodavo per medinių langų plyšiukus. O deguonis į vidų patekdavo pro dideliu sandarumu nepasižymėjusias duris. Dabar dažnai po remonto namas uždusinamas. Visi galvoja, kad užsandarinę medinuką laimime šilumos. Deja, ne visada. Neteisingai apsišiltinus, židinys negauna pakankamai deguonies. Malkos degdamos išskiria tik pusę energijos nei prieš tai. Taigi dusdamas šilumos šaltinis kosti, nekaitina, o tik „ėste ėda“ malkas“, – apie didžiausias meistrų šiandien dar daromas medinio namo sandarinimo klaidas pasakoja restauratorius.

Nemokšiškai apšiltintos namo konstrukcijos - daugiau bėdos nei naudos.

Nemokšiškai apšiltintos namo konstrukcijos – daugiau bėdos nei naudos.

Romo Šimanausko teigimu, skaitytojos atveju, turbūt buvo netinkamai perdaryta krosnis. Būtent todėl visų pirma būtina atrasti priežastį, kodėl malkos dega, o kambariai niekaip neprišyla. Šiuo atveju problema galima išsispręsti, įrengus tiesioginį oro padavimą į šilumos šaltinį iš lauko, tačiau gali būti, kad bėda rimtesnė.

Privalomi sprendimai, renovuojant rąstinius namus

Taigi ką būtina žinoti kiekvieno rąstinio namo savininkui? Laišką redakcijai parašiusiai skaitytojai prieš kitus renovavimo darbus derėtų išspręsti ne tik kambarių šildymo problemas, bet ir ištiesinti stogą. Tikėtina, jog įlinkęs jis į išorę plešia ir sienų rąstus.

R. Šimanauskas įsitikinęs, kad stogą ištiesinti gali daugelis meistravimo įgūdžių turinčių žmonių.

Restauratorius Romas Šimanauskas: „Senovėje meistrai pilių langus stiklindavo oru. Patalpų ir menių ekosistemą sureguliuodavo taip, kad ties statinio angomis oras būdavo suspaudžiamas į savotišką kamštį ir visai nejudėdavo. Tokie langai neduždavo, jų nereikėjo valyti, o viduje užtekdavo ir šviesos, ir šilumos“.

Restauratorius Romas Šimanauskas: „Senovėje meistrai pilių langus stiklindavo oru. Patalpų ir menių ekosistemą sureguliuodavo taip, kad ties statinio angomis oras būdavo suspaudžiamas į savotišką kamštį ir visai nejudėdavo. Tokie langai neduždavo, jų nereikėjo valyti, o viduje užtekdavo ir šviesos, ir šilumos“.

Stogas

„Jei stogas įlinko, tai kažkur, ko gero, verčia sienas, arba gegnių galai išsinėrę iš spynų (dviejų medžio dalių sujungimo). Tai, kad įdubo per vidurį, reiškia, jog viskas laikosi tik ant kraštinių gegnių. Sprendimas būtų labai paprastas ir kainuotų nedaug. Aišku, jeigu žmogus viską pasidarys pats. Reikia virvių pagalba atstatyti stogo konstrukcijas į pradinę padėtį. Virvės rišamos prie gegnių apačioje. Panašiai kaip mokyklinukų žaidime „šuoliukai per guma“. Taigi gegnė atstoja žaidžiančiųjų kojas. Tada patalpos centre gaunasi dvi virvės. Per jas perkišame pagalį ir sukame, kol stogas grįš į vietą. Po to gegnių apačioje gręžiame balkius, per skyles veriame 10 mm storio vielos galą ir tokiu pačiu būdu, kaip prieš tai, pakartojame iš naujo, taip sutempdami ir surišdami konstrukcijas. Virves nuimame ir tą patį kartojame su visomis iškrypusiomis gegnėmis. Kai stogas tampa sustyguotas, jas tereikia pritvirtinti prie mūrlotų ir viskas vėl įgaus namo, o ne skautų palapinės formą“, – patirtimi, kaip išlyginti sukritusią statinio kepurę, dalijasi restauratorius.

Sienojai

Būtina įvertinti ir visų kitų namo konstrukcijų būklę. Dažniausiai tai daroma su ilgu plonu grąžtu įgręžiant namo rąstus pačiose rizikingiausiose vietose – po langais ir virš pamato. Sutrūnijusius balkius būtina pakeisti. Tai daroma specialiais keltuvais kilstelėjus namo sieną, pastačius atramas. Tačiau tokį darbą turėtų atlikti jau patyrę meistrai.

Autentiškos detalės pasižymi ypatingu šiltumu. Tinkuotos rąstinio namo sienos - jau ne prabangos ženklas.

Autentiškos detalės pasižymi ypatingu šiltumu. Tinkuotos rąstinio namo sienos – jau ne prabangos ženklas.

Kaminas

Atliekant kapitalinį remontą, privalu patikrinti ir kamino būklę. Pasak restauratoriaus, seniau lietuviai statydavo tokius dūmtraukius, kad pro juos lengvai pas vaikus su dovanomis patekdavo Kalėdų senelis. Šiais laikais pagrindiniam namo įrenginiui skiriama daug mažiau erdvės, o angos paliekamos dažniausiai per siauros. Jos labai greitai užsikemša. Todėl būtina atkreipti dėmesį, kad namo širdis atitiktų visus priešgaisrinius reikalavimus.

Pamatai

Daug kur Lietuvoje medinukai buvo statomi ant vos iki pusės metro į žemę įleistų akmeninių pamatų. Juos privalu sutvirtinti. Jeigu gruntas molingas, namo kilnojimo amplitudė dėl šalčio poveikio svyruoja iki dešimties centimetrų. Tokiu atveju kompleksinis atnaujinimas gali neduoti laukiamos naudos.

„Jei pamatai maži ir sutrūkę, juos reikia atkasti sektoriais ir užlieti nedidelėmis atkarpomis. Kitas būdas – naudojant specialią įrangą, dalį statinio pakabinti ant įtvarų ir taip perdaryti šią itin svarbią namui konstrukciją. Kuo mažiau jungimo vietų pamatuose, tuo jie tvirtesni.

Tinkamai pakeisti sutrūnijusias statinio konstrukcijas moka vis mažiau meistrų. Iš pirmo žvilgsnio nedidelė klaida gyvenimo kokybę lengvai gali apversti aukštyn kojomis.

Tinkamai pakeisti sutrūnijusias statinio konstrukcijas moka vis mažiau meistrų. Iš pirmo žvilgsnio nedidelė klaida gyvenimo kokybę lengvai gali apversti aukštyn kojomis.

Problemai spręsti vis dažniau naudojamas ir skandinaviškas būdas. Šiaurės šalyse pamatai tvirtinami juos apšildant. Reikia apie visą namą nukasti pusę metro grunto į gylį ir pusantro metro į plotį. Tada to griovio perimetre padaromas geras drenažas su vandens nuvedimu. Dugnas išklojamas specialiu 10 cm storio putų polistiroliu. Tokiomis pat plokštėmis apklijuojami ir pamatai, kurie paskui, naudojant armuojamąjį tinkliuką, nutinkuojami. Ant sukloto žemėje polistirolo patiesiama politileno plėvelė ir viskas užkasama. Sistema neleis gruntiniam vandeniui patekti po statiniu ir šalčio poveikis bus eliminuotas. Verta investuoti į tokį apšiltinimą su vandens nuvedimu dar ir dėl to, jog pagerės grindų šiluminės charakteristikos. Be to, sumažės tikimybė, kad įsiveis grybelis“, – pataria tvirtų pamatų svarbą itin akcentuojantis meistras iš Marijampolės R. Šimanauskas.

Polisterinis putplastis – medis ne brolis

Šiuo metu medinėms namų konstrukcijoms apšiltinti įvairias sistemas siūlo tikrai daug gamintojų. Tačiau niekas nekalba apie galimybę tam panaudoti vieną iš populiariausių Lietuvoje „šilumos ekonomintojo“ – polistirolo ar kitokių sintetinių polimerų. Jis tinkamas ir, tiesa sakant, kol kas nepamainomas tik medinio statinio pamatams. Tuo tarpu stiklo, akmens vatai ar ekovatai – daug alternatyvų. Rąstinių sienų kailiniams jau pritaikomi net šiaudai. Tiesa, tokiam būdui, kurį propaguoja Šiaudinių namų statytojų asociacija, reikia itin plataus pamato.

„Dažnai seni rąstiniai namai pastatyti ant akmenų kampuose ar itin silpnu pamatų. Jie paprastai subyra tik pradėjus kelti statinį. Tada tenka daryti naują pamatą, o kartu galima išlieti platesnį, kurio užtektų ir rąstams, ir šiaudams. Įmanoma šiltinti tiek palaidais, tiek apmūryti „kitkomis“ (šiaudų blokeliais). Kad tokiam ekologiškam apšiltinimui žalos nepadarytų graužikai, geriausia naudoti ne cheminę, o mechaninę apsaugą. Būtina uždengti specialiu metaliniu tinkliuku apatinį tarpelį tarp išorės apdailos ir apšiltintos sienos. Beje, pačiuose šiauduose dėl netinkamos rūgštinės terpės pelės negyvena ir nesiveisia. Tiesiog patekusios į tarp šaliuotės ir priešvėjinės plėvelės esantį ventiliacinį oro tarpą jos sugadina būtent plėvelę ir drauge visą šiltinimo sistemą“, – teigia architektas Šiaudinių namų statytojų asociacijos narys Dalius Jurevičius.

„Dažnai seni rąstiniai namai pastatyti ant akmenų kampuose ar itin silpnu pamatu. Jie paprastai subyra tik pradėjus kelti statinį. Tada tenka daryti naują pamatą, o kartu galima išlieti platesnį, kurio užtektų ir rąstams, ir šiaudams. Įmanoma šiltinti tiek palaidais šiaudais, tiek mūryti „kitkomis“ (šiaudų blokeliais“, - sako architektas Šiaudinių namų statytojų asociacijos narys Dalius Jurevičius.

„Dažnai seni rąstiniai namai pastatyti ant akmenų kampuose ar itin silpnu pamatu. Jie paprastai subyra tik pradėjus kelti statinį. Tada tenka daryti naują pamatą, o kartu galima išlieti platesnį, kurio užtektų ir rąstams, ir šiaudams. Įmanoma šiltinti tiek palaidais šiaudais, tiek mūryti „kitkomis“ (šiaudų blokeliais“, – sako architektas Šiaudinių namų statytojų asociacijos narys Dalius Jurevičius.

Kaip tinkamiausias medžiagas medinių namų šiltinimui architektas siūlo rinktis tik kvėpuojančias, t. y. nelaidžias orui, bet gebančias išleisti garo perteklių. Tai natūrali celiuliozė arba jos pagrindu sukurti gaminiai. Daugiausia tokių kailinių sistemų bemaž visoms statinio konstrukcijoms šiuo metu Lietuvoje siūlo bendrovė „Steico“. Beje, patys rąstai taip pat celiuliozė.

„Svarbu, kad sienoms šiltinti naudojamos medžiagos būtų birios. Rąstų paviršius nelygus, todėl įvairūs dembliai ar plokštės negali sandariai prie jų priglusti. Tokios natūralios (celiuliozinės) medžiagos yra iš makulatūros gaminama ekovata, medžio plaušo birus pluoštas, kanapių pluoštas, nendrės, tinka vilna ir jau minėti šiaudai. Labai svarbu atsakingai sumontuoti elektros lizdus. Šiems mazgams siūlyčiau taikyti pasyviojo namo technologijas. Šiltinant būtina gerai įrengti cokolį, t. y. jungtį tarp pamato, sienos ir apšiltinimo. Hidroizoliacija tarp pamato ir medinės sienos – privaloma. Ji rekomenduotina ir po visomis grindimis“, – tvirtina Dalius Jurevičius.

Tuo tarpu mineralinių ir stiklo vatų gamintojai įsitikinę, kad jų produkcija gerokai pranašesnė už celiuliozės gaminius savo šiluminėmis, ilgaamžiškumo ir priešgaisrinėmis savybėmis. Vieną iš labiausiai subalansuotų sistemų siūlo „Rockwool“. Dėl išskirtinių savybių ši akmens vata puikiai tinka tokiose vietose, kur reikalingas didelis patvarumas, apsauga nuo gaisro ar būtina užtikrinti akustinį komfortą. Tai, kad akmens vata nors kiek kenkia žmogaus sveikatai, – mitas, įsitikinęs bendrovės „Rockwool“ techninis vadovas Andrius Buska.

„Pagal kilmę ir pagrindines savybes akmens vata turbūt labiausiai tinkama medžiaga mediniams namams šiltinti, nes gaminama iš natūralių gamtinės kilmės žaliavų. Dėl didelio laidumo vandens garams mūsų įmonės gaminiai tinkamiausi visiems kvėpuojantiems statiniams. Be to, jie nedegūs, taigi nelaimės atveju apsaugo kitas namo konstrukcijas. Dauguma polimerinių medžiagų, kurios gaminamos iš naftos produktų, dega ir yra nelaidžios garams“, - sako bendrovės „Rockwool“ techninis vadovas Andrius Buska.

„Pagal kilmę ir pagrindines savybes akmens vata turbūt labiausiai tinkama medžiaga mediniams namams šiltinti, nes gaminama iš natūralių gamtinės kilmės žaliavų. Dėl didelio laidumo vandens garams mūsų įmonės gaminiai tinkamiausi visiems kvėpuojantiems statiniams. Be to, jie nedegūs, taigi nelaimės atveju apsaugo kitas namo konstrukcijas. Dauguma polimerinių medžiagų, kurios gaminamos iš naftos produktų, dega ir yra nelaidžios garams“, – sako bendrovės „Rockwool“ techninis vadovas Andrius Buska.

„Pagal kilmę ir pagrindines savybes akmens vata turbūt labiausiai tinkama medžiaga mediniams namams šiltinti, nes gaminama iš natūralių gamtinės kilmės žaliavų. Dėl didelio laidumo vandens garams mūsų įmonės gaminiai tinkamiausi visiems kvėpuojantiems statiniams. Be to, jie nedegūs, taigi nelaimės atveju apsaugo kitas namo konstrukcijas. Dauguma polimerinių medžiagų, kurios gaminamos iš naftos produktų, dega ir yra nelaidžios garams“, – sako įmonės atstovas.

„Rockwool“ akmens vata iš kitų panašių gaminių išsiskiria būtent optimaliausiai suderintomis techninėmis charakteristikomis. Gamintojas šia vata rekomenduoja šiltinti grindis sienas, lubas, stogo konstrukcijas. Laišką redakcijai parašiusiai skaitytojai bendrovės darbuotojai ant lubų esantį spalių sluoksnį siūlytų keisti ypač dideliu atsparumu gniuždymui pasižyminčiomis jų vatos plokštėmis, po kurias būtų galima ir vaikščioti. Taip pat galimi ir kiti variantai.

  

„Šiltinant lubas, jei norime ant jų po to vaikščioti, reikia įrengti specialius takus arba naudoti kietas, apkrovas laikančias plokštes. Spaliai, kaip termoizoliacinė medžiaga, jau retai benaudojami. Dabar pasirenkami šiuolaikiniai ir kur kas efektyvesni gaminiai. Visada reikia įvertinti esamą spalių būklę, o ar juos palikti, ar keisti vata sprendžiama individualiai“, – pataria A. Buska.

Skandinavijos šalyse, kur dominuoja karkasiniai namai, į šiltinamosios medžiagos technines charakteristikas kreipiamas didžiausias dėmesys. Pasak tuose kraštuose besidarbavusio restauratoriaus Romo Šimanausko, šiaurėje gyvenančių žmonių nuomone, būtent akmens vata labiausiai tinka gyvenamiesiems pastatams. Mat po daug metų, pablogėjus šiluminėmis savybėmis, be visa ko, dar ir nesudėtinga ją pakeisti, atidengus apdailos sluoksnį.

„Norvegijos šiaurėje, kur žiemos labai šaltos, jei pasitaiko koks statinys, kurį dar reikia apšiltinti, tai iš lauko ant sienų tvirtinami mediniai tašai, tarp jų dedama vatą ir ant viršaus prikalama kvėpuoti leidžianti plėvelė. Tuomet montuojama fasado apdaila. Taip daroma ir pas mus. Pagrindinis reikalavimas – iš vidaus sieną reikia akylai užsandarinti politileno plėvele. O didžiausią klaidą žmonės padaro, kai namą iš abiejų pusių apkala polietilenu. Tada sienos viduje esanti drėgmė garuoja, kondensuojasi pakraščiuose ir bėga ta plėvele kaip šiltnamio langu, vasarą dar gauna karščio ir šunta. Mediena labai greitai virsta į virtą bulvę. Tai idealiausia terpė auginti pievagrybius… Efektyviausia namą šiltinti iš išorės. Lauke ir vietos daugiau nei viduje… Taigi siena turėtų atrodyti taip: lauko fasado apdaila, vėjo izoliacija, akmens arba kitokia vata, esami sienmedžiai, viduje plėvelė ir vidaus apdaila. Tereikia žinių ir naudotis šiaurėje gyvenančių žmonių patirtimi. Tokia technologija juos tenkina net šalčiui spūstelėjus daugiau nei 50 laipsnių. Pas mus rąstinius namus renovuoja, kas netingi. Ypač, mano manymu, bloga situacija su įmonėmis, kurios turi licenzijas dirbti su paveldo ir paminklosaugininkų saugomais objektais. Ten meistrai sugeba susidoroti tik su pavienėmis sistemomis. Jei moka keisti rąstus, nieko neišmano apie krosnis. Jei remontuoja krosnis, tai nieko neišmano nei apie stogus, nei apie medines kitas namo konstrukcijas. Čia būtina viską suprasti kompleksiškai,“ – įsitikinęs ne tik Lietuvoje žinomas sendaikčių restauratorius iš Marijampolės.

Iš lauko šiltinti namo sienas pataria visi ekspertai. Nes tik tokiu būdu galima „apgaubti“ pastatą, išvengiant šalčio tiltelių. Taip pat būtina prieš tai kokia nors šiltinamąja medžiaga užkamšyti visus matomus plyšius. Jei buvo keičiami rąstai tarp jų taip pat reikia pridėti kamšalo. Šiltinant iš vidaus, efektas bus gerokai mažesnis. Be to, gali pradėti pelyti namo konstrukcijos.

Vaikystėje basi po aslą

Grindys

Restauratorius Romas Šimanauskas įsitikinęs, kad lietuvių klasikos kūriniuose aprašomi basi po namus lakstantys bambliai iš tiesų tai darė. Ir tik todėl, kad senovėje žmonės tą aslą šildydavo.

„Bočiai po grindimis iš akmenų ar plytų įrengdavo kanalus ir jais paleisdavo dūmus iš krosnies. Šie prieš patekdami į kaminą, judėdami tais labirintais, atiduodavo paskutinę šilumą. Senovės meistrai žinojo, kaip padaryti tuos kanalus, kad jie nesumažintų kamino traukos, o ją dar net padidintų. Tokiu būdu visa šiluma likdavo name. Gal dėl to tais laikais nebuvo globalaus atšilimo problemos“, – praeities meistrų sumanumu žavisi marijampoliškis.

Šiandien norintiems basiems pabėgioti po aslą nebus taip paprasta. Apšiltinti medinio namo grindis tikrai ne menkas darbas. Šiltinamųjų medžiagų gamintojai siūlo įvairių variantų, tačiau norint, kad šie kailiniai nesuardytų visos namo ekosistemos, bus nelengva, o ir kainuos…

Paprasčiausias būdas – ant lygaus pagrindo įrengiama hidroizoliacija, sudedamas medienos karkasas, o tarp jo – visą ertmę užpildanti vata. Tada patiesiama kvėpuoti leidžianti plėvelė. Tarp medinių grindų ir šiltinimo sluoksnio turi būti kelių centimetrų aukščio patikimą vėdinimą užtikrinantis oro tarpas. Šio tarpo gali nebūti tik grindų konstrukcijoje su vėdinamu pogrindžiu. Visi kiti tinkami būdai grindims – gerokai sudėtingesni ir brangesni, o ir kojoms nebus labai šilta.

Šildomas grindis įsirengti įmanoma net ir sename name.

Šildomas grindis įsirengti įmanoma net ir sename name.

Norintiems rąstiniame name basomis vaikščioti bent jau vonioje R. Šimanauskas siūlo ekonomišką skandinavišką būdą.

„Skandinavai ant medinių grindų kloja specialias plokštes, kažkuo primenančias mūsiškį „šiferį“, tik be bangelių. Jas prisuka prie grindų, o po to pila armuotą išlyginamojo skiedinio sluoksnį. Virš jo suraizgo šiltinimo kabelius, po to vėl plonas sluoksniukas skiedinio. Visi sujungimai ir kampai armuojami specialiu audiniu ir aptepami keturiais sluoksniais hidroizoliacinio mišinio. Virš jo jau dedama grindų danga“, – apie vos keliais centimetras pakilsiančias šildomas grindis pasakoja meistras.

Jei asla tik plūktas molis, būtina kloti hidroizoliaciją (plėvelę). Po to putų polistirolo plokštes, virš jų montuojama grindinio šildymo sistema ir visa tai užpilama maždaug 4–5 cm armuoto betono sluoksniu. Visame mediniame name švaistytis betonu meistras nepataria.

Langai

Teisingai įrengus oro padavimą į židinį ar krosnį namo akys nustoja alsuoti šalčiu. Senus langus galima sandarinti tiek specialiomis klijuojamomis gumelėmis, tiek ir įspraudžiamomis į frezuotą lango varčią. Plastikiniai rąstiniam namui tinka tik tuo atveju, jeigu įrengiama ventiliacijos sistema. Ją išvedžiojus būtina pagalvoti apie garso slopintuvus. Perdedamus langus rekomenduojama montuoti išoriniame šiltinimo sluoksnyje, o ne tarp rąstų. Staktų šiltinimui patartina naudoti specialias išorės ir vidaus plėveles, o ne dabar itin meistrų mėgstamas montažines putas.

Lubos

Lubos turi būti apšiltintos gerokai didesniu sluoksniu nei kitos namo konstrukcijos. Kad drėgmė iš namo vidaus negadintų šiltinimo sluoksnio, tiesiama polietileno plėvelė. Jos sujungimų vietos užklijuojamos lipnia juosta. Apšiltinus lubas, to paties daryti su stogu neverta. Jei stogas neremontuojamas ir nebus klojama antikondensacinė medžiaga, ant apšiltintų lubų būtina patiesti specialią kvėpuojančią garo izoliacinę plėvelę, kuri neduos vatai sudrėkti, o joje susikaupusiai drėgmei leis išgaruoti. Virš tokio sumuštinio, palikus vėdinimosi tarpelį, galima sudėti grindis.

Stogas

Jei stogo konstrukcijos atliks ir sienų funkcijas, jas būtina apšiltinti. Šiltinimo būdas toks pat kaip lubų. Jei stogas bus „šaltas“ naudojama antikondensacinė plėvelė. Ji skirta apsaugoti konstrukcijas nuo kondensato susidarančio ant dangos vidinės pusės.

Visada atsiperkančios pastangos

Kaip įmanoma labiau stenkitės išsaugoti autentiškas rąstinio namo detales. Palikite atidengtų sienų fragmentų iš vidaus, o jei įmanoma – ir iš lauko, saugokite koklines ar mūrytas krosnis, keisdami langus, pasistenkite, kad jie būtų panašūs į senuosius. Jei išgalite, atkurkite stogą tokį, koks jis ir buvo. Apšiltinam fasadui labiausiai tinka medinė šaliuotė. Kuo daugiau dalykų išsaugosite ar atkursite, tuo namukas bus jaukesnis ir vertesnis. Idėjų apie sodybų puošybą galite pasisemti ir iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos išleistų penkių leidinių: „Kaimo statyba. Dzūkija“ , „Kaimo statyba. Vakarų Aukštaitija“, „Kaimo statyba. Suvalkija“, „Kaimo statyba. Žemaitija“, „Kaimo statyba. Mažoji Lietuva“.

Komentarai

  • Labai įdomus straipsnis, šaunu, kai galima palyginti senųjų bočių statytus namus su šiomis dienomis statomais. Oi kiek visko pasikeitė per tuos metus. Ir kaminas žymiai mažesnis, ir sandaresnis šiais laikais, ir langai nepraleidžiantys drėgmės, ir lubos apšiltintos. Visgi, labai smagu, kai galima grįžti atostogų į seną medinuką, kuriame buvo praleidžiamos vasaros ir „pridėti ranką“ prie jo atnaujinimo.

  • Ačiū už straipsnį, puiki informaciją norint atsinaujinta savo senas trobas. Tik įdomų kaip su vėdinimų, su drėgme? Ar pakanka tik tokių būdų kaip išvardinti straipsnyje (pvz. plėvelė, tam kad drėgmė nepatektų iš lauko į vidų). Ar reiktų montuotis papildomas vėdinimo sistemas? Daug kur rašo, pavyzdžiui čia: https://nit.lt/produktai/vedinimo-sistemos/vedinimo-irenginiai/ , jog vėdinimo įrenginiai padeda ne tik palaikyti švarų orą, nešvaistant patalpų šilumos, tačiau ir reguliuoja drėgmės kiekį. Rimtai renovuojant namus tai ir rezultato šimtaprocentinio norisi.

  • Noriu apšiltinti pamatus ,jie yra akmeniniai ,ar reikia akmenis aptinkuoti ,po to apšiltinti ,ar yra kitokių būdų

  • Prie seno, Norvegiško stiliaus namo labai tinka Norvegiškos ketaus, malkinės krosnelės . Labai pagyvina toks šildymo būdas tokią seną trobą.

Rodyti visus komentarus (4)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų