-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Su panašiomis situacijomis turbūt dažnai susiduria naujakuriai. Pirmiausia norima mažai priežiūros reikalaujančios sistemos. Tada viskas imama vertinti pagal kainą. Ar verta investuoti keliolika tūkstančių eurų į šildymo sistemą, kai viso namo statyba atsiėjo tik keliais tūkstančiais brangiau? Kita vertus, galbūt daugiau investavus į šiuolaikišką šildymo sistemą, eksploatavimo išlaidos bus beveik nejuntamos, ypač kai namo plotas nedidelis?
Specialistų vertinimu, sprendimo paieškos turi prasidėti nuo savo poreikio nustatymo, taip pat ‒ nuo įvertinimo, kokia infrastruktūra sukurta šalimais. Bendrovės „Vilpra“ prekių grupės vadovas Emilis Stankevičius mano, kad statydamiesi naują namą žmonės pirmiausia turėtų įvertinti, kokios yra galimybės pasirinkti kuro rūšį. Įsirengti katilinę su kietojo kuro katilu gali tikriausiai visi. Kietasis kuras ‒ pigiausias, katilai irgi nekainuoja daug. Tačiau galvojant apie modernią, automatiškai reguliuojamą katilinę, reikės nemažai priedų, kurie katilinės įrengimo kainą gali padidinti. Reikia neužmiršti ir to, kad kietajam kurui sandėliuoti reikalinga nemaža patalpa.
„Be to, šiais laikais, kai pasirinkimas tikrai nemenkas, ne visi nori dirbti kūrikais, o kietojo kuro katilai reikalauja nemažai priežiūros. Galima pasirinkti granulinį katilą, tačiau jo kaina bemaž tokia pati kaip šilumos siurblio, todėl reikia gerai pasverti, ką labiau verta rinktis“, ‒ sakė šildymo įrangos specialistas.
E. Stankevičiaus teigimu, jeigu prie namų yra dujotiekis, jis dažniausiai ir nulemia pasirinkimą. Šiandien dujinis šildymas patogus, sąlyginai jau nebrangus, investicija į katilinės įrangą irgi nebus didelė. Tačiau šalia statomo namo ne visada yra dujotiekis.
Šilumos siurbliai laikomi mažiausiai aplinką teršiančiais šilumos energijos šaltiniais, o jų eksploatacija ‒ viena pigiausių. Tačiau pradinė investicija gali būti nemaža, ypač kalbant apie geoterminį šilumos siurblį, kuriam eksploatuoti dar reikalingi gręžiniai.
Kita alternatyva yra šilumos siurblys oras-vanduo, kurio vidinis blokas atrodo estetiškai, jo išvaizda primena šaldytuvą. Tokie šilumos siurbliai ne tik šildo patalpas, bet ir ruošia karštą vandenį. Nedidelio ploto (maždaug 80 kv. metrų) namui užtektų maždaug 5 kW galios šilumos siurblio.
„Pastaraisiais metais galima pastebėti tendenciją, kad šilumos siurbliai oras-vanduo labai populiarėja, žmonės įvertino jų privalumus. Toks sprendimas yra racionaliausias vertinant įrenginio efektyvumą, investiciją ir gaunamą komfortą. Namo šeimininkui nereikia dirbti kūriku, įrenginio nereikia nuolat prižiūrėti“, ‒ sakė E. Stankevičius.
Vertindamas investiciją į šilumos siurblį oras-vanduo, specialistas atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais šios įrangos kaina yra kritusi. Tai irgi lemia didėjantį šilumos siurblių populiarumą.
Dar paprasčiau įrengti šilumos siurblį oras-oras. Šie siurbliai yra pigiausi, palyginti su kitais šilumos siurbliais, tačiau mažiau populiarūs dėl keleto priežasčių. Pirmiausia – name būna mažiau komforto. Vidinis blokas šilumą skleidžia pūsdamas orą, vadinasi, nuolatos veikia ventiliatorius, patalpoje girdimas triukšmas. Šiluma patalpoje irgi nepasklinda taip tolygiai, kaip, pavyzdžiui, esant grindinei šilumos sistemai.
„Šilumos siurbliai oras-oras tinkami tuomet, kai name yra kitas šilumos šaltinis, pavyzdžiui, kietojo kuro katilas, kuriuo ne visuomet norima kūrenti. Taip pat ir pereinamuoju laikotarpiu rudenį ar pavasarį, kai centralizuoto šildymo nenorima, bet patalpas dar reikia trumpam pašildyti“, ‒ sakė šildymo įrangos specialistas E. Stankevičius.
Šiuo metu gyventojai skatinami tapti energiją gaminančiais vartotojais, įsirengti saulės ar kitokias sistemas, gaminančias elektros energiją. E. Stankevičiaus manymu, tokia galimybe gali puikiai pasinaudoti naujakuriai. Jie gautų kompensaciją, pavyzdžiui, saulės elektrinei įsirengti, o pagamintą energiją naudotų šildymui.
„Šilumos siurbliai, palyginti su kitais buitiniais prietaisais, sunaudoja nemažai elektros energijos. Tad jeigu yra galimybė įsirengti saulės elektrinę, šildymas praktiškai nekainuotų. Anksčiau nuo tokių sprendimų atgrasydavo pernelyg didelė investicija. Gaunant valstybės paramą, toks sprendimas jau nelabai sunkiai įgyvendinamas“, ‒ sakė E. Stankevičius.
Alternatyvios energijos priemonės ‒ saulės kolektorių karštam vandeniui ruošti – eksploatacija nebrangi, o nauda nemaža. Įsirengus, jie gali sukurti iki 60 proc. šilumos, naudojamos karštam vandeniui ruošti. Tačiau šildymo įrangos specialistas abejoja, ar investicija tik į saulės kolektorius karštam vandeniui ruošti nebus per stambi nedidelio ploto namui.
„Jeigu name gyvena trys ar keturi žmonės, karšto vandens sunaudojama palyginti nedaug, verta paskaičiuoti, ar tokį sprendimą racionalu įgyvendinti. Pigiau būtų įsirengti elektrinį vandens šildytuvą, kuris neužima daug vietos ir nedaug kainuoja. Bet jeigu karšto vandens sunaudojama daug, alternatyvus energijos šaltinis jam gaminti pravers. Ypač jeigu šildymui naudojamas kietojo kuro katilas“, ‒ pasakojo E. Stankevičius.
Anot jo, pastarųjų dvejų metų statistika rodo, kad kietojo kuro katilų populiarumas mažėja ir viršų ima šilumos siurbliai, tarp kurių lyderis yra „oras-vanduo“ tipo įrenginys. Prieš keletą metų naujakuriai atsargiai vertino alternatyvius energijos šaltinius, galbūt apie juos trūko informacijos, o dabar jie renkasi jau žinodami, pasikonsultavę su tais, kurie naudoja tokią šildymo įrangą. Ir lieka patenkinti.
