Namas šlaite: brangesnę statybą atperka „padidėjęs“ sklypas

Namas šlaite: brangesnę statybą atperka „padidėjęs“ sklypas

Internete ieškant informacijos apie namus, pastatytus šlaite, apstu siūlymų parengti tokio nestandartinio būsto projektą arba siūlomi jau gatavi. Architektai kartais net juokauja, kad Lietuvoje turbūt nebeliko lygaus reljefo sklypų, vien šlaitai. Tačiau kartu perspėja, jog nestandartiniuose sklypuose kuriami namų projektai turi būti individualūs, kartotiniai čia vargu ar tinka.

Projektuotojai ir statytojai pabrėžia, kad šlaite statomam namui visais atvejais prireiks didesnių investicijų nei statant ant plokštumos. Tačiau galima įžvelgti ir tokio tipo namo privalumų: išskirtinė architektūra, galimybė stogą išnaudoti kaip sklypą.

Svarbi sklypo orientacija

Kalbant apie namo šlaite energinį efektyvumą, esama nuomonių, kad taip galima paprasčiau užtikrinti konstrukcijų sandarumą, vadinasi, pasiekti aukštesnę energinio naudingumo klasę bus paprasčiau.

Bendrovės „EKIE namas“ projektų vadovas Žilvaras Čiplys sakė, kad, kaip ir bet kurio kito namo statybos atveju, siekiant energinio efektyvumo, svarbi namo orientacija pasaulio šalių atžvilgiu. „Didesnį energinį naudingumą galima užtikrinti tuomet, kai šlaitiniame sklype projektuojamas vieno aukšto namas, kurio sklypas užpilamas gruntu. Jeigu tokio namo langai bus orientuoti į pietų pusę, o šiaurinėje pusėje konstrukcijos ribosis su gruntu – nebus jokių langų, jokių durų, toks namas tikrai bus energiškai efektyvus“, – sakė Ž. Čiplys.

Pasak jo, jeigu šlaitas orientuotas į šiaurę, rytus ar vakarus, bus mažesnė galimybė tinkama kryptimi sumontuoti langus. Kai sklypas orientuotas ne į pietų pusę, pastatą mėginama mažiau „įstumti“ į šlaitą, kad būtu galimybė kuo daugiau langų suprojektuoti pietinėje pusėje. Bet tuomet po žeme lieka nedidelė dali konstrukcijų ir jau nebėra didelio skirtumo lyginant su namu plokštumoje: energiniam efektyvumui užtikrinti naudojami tokie pat sprendimai kaip įprastam antžeminiam pastatui.

Langų suteikiamas efektas

„Projektuotojų žargonu kalbant, namo langai yra pliusiniai ir minusiniai, t. y. tokie, kurie šildymo sezonu turi tiesioginę saulės infiltracijos savybę ir jos neturintys. Pastarieji dieną nepraleidžia saulės spindulių šilumos į vidų, o naktį šilumą perduoda į išorę. Infiltruojantys langai dieną sugeria saulės šilumą į vidų. Būtent dėl to daugiausia langai orientuojami į pietinę pusę, kad žiemos sezonu saulės šiluma kuo daugiau prišildytų namus“, – aiškino „EKIE namas“ vadovas Ž. Čiplys.

Projektuojant namą šlaite, jeigu sklypas orientuotas į pietus, po langą galima įrengti rytinėje bei vakarinėje namo dalyje, nes dažniausiai visas pastatas nebūna „įstumtas“ į šlaitą. Nedideli langai ne pietų pusėje tikrai nesumažins namo energinio efektyvumo. Nors didžioji dalis namo būtų šlaite, vasarą per vitrininius langus pietinėje pusėje vis tiek gali pernelyg prikaisti. Tokiu atveju rekomenduojama virš vitrininių langų sumontuoti stogelius, kad vasarą kristų šešėlis. Stogeliai neturėtų būti per dideli, kad žiemą per daug neuždengtų langų.

Jeigu sklypas nebus orientuotas į pietų pusę, namo šlaite energiniam naudingumui tai gali smarkiai atsiliepti. Ar padėtų stoglangiai? Ž. Čiplys sakė dar nematęs nė vieno energiškai efektyvaus namo, kuriame būtų suprojektuoti stoglangiai ar švieslangiai, atitinkantys A+ ar A++ energinio naudingumo klasės reikalavimus. Jeigu pagal architektų sumanymą būtina montuoti švieslangius, per juos patiriami energijos nuostoliai turi būti kompensuojami kitomis priemonėmis: didesniu termoizoliaciniu sluoksniu ar kitokiais būdais.

Būtina tinkama termoizoliacija

Kalbant apie eksploatuojamą stogą, užpiltą gruntu, energinio naudingumo požiūriu jis bus pranašesnis nei, pavyzdžiui, sutapdintas stogas. Grunto sluoksnis vasarą neleis patalpoms prikaisti per stogą. Bet žiemą eksploatuojamas stogas energiniam efektyvumui įtakos beveik neturės, nes gruntas bus sustingęs.

„Vertinant statybos išlaidas, įrengti eksploatuojamą stogą tikrai yra brangiau. Tačiau, žiūrint į funkcionalumą ir galimybę išspręsti papildomos kiemo erdvės klausimą šlaitiniame sklype, toks sprendimas yra geras. Bet čia su energiniu efektyvumu jau nesiejamas klausimas…“ – kalbėjo „EKIE namas“ projektų vadovas Ž. Čiplys.

Sienų, kurios ribojasi su šlaitu, termoizoliacinius sprendinius kiekvienu individualiu atveju turėtų pateikti projektuotojas, atsakingas už namo energinio efektyvumo dalį. Ž. Čiplio teigimu, gali būti, kad kai kuriais atvejais reikėtų plonesnio termoizoliacinio sluoksnio, tačiau tikrai nebus taip, kad požeminės dalies konstrukcijų nereikės visiškai šiltinti siekiant gauti gerus energinio efektyvumo rodiklius.

Projektuotojai atkreipia dėmesį, kad pastato po žeme privlumas – terminė masė. Įšilęs toks pastatas šilumą išsaugos ilgiau, karštuoju metų laiku neperkais, nes grunto vidutinė temperatūra būna gerokai žemesnė nei vidutinė vasaros lauko oro temperatūra, konstrukcijos negauna tiesioginių saulės spindulių.

„Gali būti vienas šalia kito pastatyti du A energinio naudingumo klasės namai, tačiau energijos sąnaudos vienam kvadratiniam metrui juose skirtis apie 30 procentų. Įtakos tam turės architektūriniai sprendimai, namo langų orientacija pasaulio šalių atžvilgiu, kitokie sprendimai. Kiekvienas atvejis yra individualus, unikalus“, – sakė Ž. Čiplys.

Komentarai

  • Taip statyba tikrai atrodo sudėtingesnę, bet toks namas daug stilingesnis, o tikriausiai ir vasarą nebūna taip karšta, o žiemą vėjas neišpučia šilumos… Bet koks katilas tiktų tokiam namui?? Granulinis? https://www.katilai.lt/dujiniai-katilai-2

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų