Išmesk radiatorių – tegu šildo grindys!

• Autorius senam turiniui
• Aneta Vaitkienė
• Inžinerija ir technika
• 2017.02.15 16:53

Norite kokybiškesnės šilumos ir geresnio oro namuose – įsirenkite grindinį šildymą. Visuomenės sveikatos specialstų nuomone, šildomos grindys geriau veikia žmogaus savijautą ir sveikatą. Tai vienas ekologiškiausių žmogaus aplinkos šildymo būdų.

Šildant patalpas radiatoriais, įšilęs oras nuo jų kyla aukštyn, o vėsesnis iš palubės leidžiasi žemyn. Kol apatiniai oro sluoksniai šyla – viršutiniai vėsta, oro judėjimo ciklas kartojasi. Arčiau grindų kojomis juntamas vėsus oras, net skersvėjis, o galva kaista. Susidaro sąlygos, visiškai priešingos žinomai geros savijautos patarlei: laikyk kojas šiltai, o galvą – šaltai.

Sistemos pranašumai

• Jei patalpose įrengtas grindinis šildymas, oras juda tik viena kryptimi – iš apačios aukštyn. Kadangi šildomas iškart didelis paviršiaus plotas, oras patalpoje įšyla tolygiai. Ties grindimis oro temperatūra siekia maždaug 22 ºC, o kildamas lubų link oras palaipsniui vėsta.
• Šilto oro zona visuomet yra apačioje, tad nesusidaro skersvėjis, o tai – didelis privalumas auginantiems mažus vaikus.
• Grindinis šildymo būdas rekomenduojamas pirmiausia alergikams, mat kai oras juda mažiau, tai ir dulkės ne taip lengvai sklinda po namus.
• Šiltos grindys išplautos labai greitai išdžiūva ir visuomet yra tokios temperatūros, kad nei dulkių erkutės, nei pelėsis neturi sąlygų veistis.
• Dar vienas privalumas yra tai, kad šildomosioms grindims reikia žemesnės temperatūros nei radiatoriams. Vanduo į radiatorius patenka įkaitintas maždaug iki 55 ºC, o šildomosioms grindims įkaitinti užtenka 35 ºC temperatūros vandens. Taigi galima sutaupyti.

Sistemos trūkumai

• Grindinio šildymo specialistai nerekomenduoja rengti ten, kur patalpos retai naudojamos, tarkim, vasarnamiuose, mat kol grindys įšyla ir sušildo patalpą, praeina nemažai laiko.
• Vandeninį grindinį šildymą norint įrengti daugiabutyje, reikėtų atsisakyti centralizuoto šildymo ir įsirengti katilinę, o tai dažniausiai pernelyg brangu ir sudėtinga.
• Šiltos grindys, nelygu pasirinktas šildymo būdas, gali šilti ir vėsti gana ilgai, tad šilumos reguliavimas pagal pageidavimą tampa sudėtinga užduotimi. Palyginimui: elektra grindis įšildo maždaug per 15–20 min, atvėsta jos irgi per panašų laiko tarpą, o štai šildant vandeniu tie patys procesai užtrunka apie porą valandų.
• Grindinis šildymas, kaip, beje, ir radiatorinis, džiovina orą, šitaip mažindamas organizmo atsparumą infekcijoms. Tad rekomenduojama šildymo sezono metu orą papildomai drėkinti.

Sušildyti grindis galima keliais būdais: elektra, karštu vandeniu, karštu oru arba infraraudonaisiais spinduliais.

Elektrinis šildymas

Grindinis šildymas elektra Lietuvoje yra bene populiariausias, nors ekploatacijos sąnaudų požiūriu tikrai ne pigiausias. Jį lengva įrengti ir nesunku prižiūrėti, nesudėtinga nustatyti gedimus. Naudojant termostatą, galima palaikyti norimą temperatūrą, bet kada įjungti, išjungti ir kitaip reguliuoti jo veikimą. Įjungus šildymą, grindys gana greitai įšyla, bet lygiai taip pat greitai ir atvėsta. Šildymą galima įrengti visoje patalpoje ar tik jos dalyje. Po stacionariais baldais, pertvaromis, voniomis, dušo kabinomis, klozetais – visa ko, kas trukdo šilumai sklisti į patalpą, jo rengti nerekomenduojama.

Galima kloti kabelį ir užpilti jį betonu, o galima tiesti kilimėlius, kurie dažnai patys prilimpa ir jų nereikia papildomai pritvirtinti prie pagrindo.

Ant juodgrindžių klojama šilumos izoliacija (5–10 cm), tiesiama hidroizoliacinė plėvelė, suklojamas armavimo tinklelis, ant jo, išlaikant lygius atstumus, išvedžiojamas šildymo kabelis. Konstrukcija užpilama 5–7 cm cemento sluoksniu, kuris vėliau padengiamas išlyginamuoju sluoksniu arba plytelių ar medienos klijais.

Naudojant šildomuosius kilimėlius, paprasčiau – jiems nereikia storo betono sluoksnio ir armavimo tinklo, jie skirti kloti į išlyginamąjį arba į grindų dangos klijavimo sluoksnį.

Elektrinio šildymo kabelio išdėstymo schema

Pasirinkus kabelį, lengviau ir paprasčiau įrengti elektrinį grindinį šildymą sudėtingo plano patalpose, kai reikia apeiti įvairias iškyšas, kolonas ir stacionariems baldams ar techninei įrangai skirtas vietas. Kadangi atstumą tarp gretimų kabelio kilpų galima pasirinkti, tai sudaro galimybę, atsižvelgiant į patalpos paskirtį, padidinti ar sumažinti jos šildymo intensyvumą, pavyzdžiui, vonioje kabelį kloti tankiau, o prieškambaryje – rečiau.

Elektrinio kilimėlio išdėstymo schema

Pasirinkus elektrinį kilimėlį, nereikės žiūrėti, kad tarp kabelių būtų išlaikytas vienodas atstumas, o darbai užtruks trumpiau ir vyks lengviau, nes kilimėlį tereikia išvynioti, o prie pagrindo jis prilimpa pats. Visose patalpos vietose šildymo intensyvumas bus vienodas.

Grindų šildymą galima jungti nuo įrengimo praėjus maždaug 4 savaitėms, kai betonas jau pakankamai sukietėjęs. Jei šildymas įjungiamas anksčiau, jis gali pagreitinti betono džiūvimą, o pernelyg greitai džiūstantis betonas gali tiesiog sutrūkinėti.

„Shutterstock“ nuotr.

Šildymas karštu vandeniu

Šio būdo įrengimas yra gerokai sudėtingesnis. Visų pirma labai svarbu užtikrinti vandens cirkuliaciją ir jo temperatūros palaikymą, kad grindys šiltų tolygiai. Šildantis vandeniu, grindys įšyla ir atvėsta gerokai lėčiau nei šildymui naudojant elektrą.

Lankstūs metalopolimeriniai vamzdeliai, kuriais cirkuliuos karštas vanduo, ant armavimo tinklelio klojami 10–30 cm atstumu vienas nuo kito ir tvirtinami plastikiniais dirželiais. Konstrukcija užliejama betonu, kaip ir įrengiant šildymą elektriniu kabeliu, tik šiuo atveju svarbu išlaikyti tinkamą betono storį. Jei betono sluoksnis bus per plonas, grindys perkais ir gali deformuotis. Jei betono bus per daug, grindys šils nepakankamai. Optimalus variantas – apie 6,5 cm.

Vienas svarbiausių vandeniu šildomų grindų privalumų yra tas, kad ant jų galima kloti bet kokią grindų dangą, net tą, kurios nepatartina kloti ant elektra šildomų grindų, pavyzdžiui, linoleumą, kiliminę dangą, kai kurias parketo rūšis, pavyzdžiui, buko.

Temperatūrinės siūlės

Grindų betonas šildomas plečiasi ir įsiremia į patalpų sienas, tad kyla deformacijos grėsmė. Plėtimosi deformacija kompensuojama temperatūrinėmis siūlėmis – specialia izoliacine elastinga medžiaga užpildytais tarpais per visą patalpos perimetrą ir prie durų angų. Plėsdamasis šylantis betonas suspaudžia izoliaciją, kuri paskui, jam vėstant ir traukiantis, grįžta į pradinę padėtį ir taip apsaugo patalpos sienas. Lietuvoje temperatūrinėms siūlėms užpildyti paprastai naudojamas pūstas polietilenas, klojamas maždaug 1 cm storio juostomis. Temperatūrinės siūlės įrengiamos patalpose, kurių plotas didesnis nei 30–40 m², arba kai vienos patalpos kraštinės ilgis yra daugiau kaip 8 m, arba ten, kur vienos rūšies grindų danga sueina su kitos rūšies danga.

Specialisto komentaras

Audrius Merkys,
UAB „Wilo“ pastatų inžinerinių sistemų inžinierius

Iš trijų grindinio šildymo būdų (elektros kilimėliu, karšto geriamojo vandens cirkuliacija ir karšto vandens iš šildymo sistemos cirkuliacija) ekonomiškiausias yra integravimas į bendrą pastato šildymo sistemą. Tokiu atveju karštas vanduo ruošiamas katilinėje, tokiame pačiame katile kaip ir radiatoriams. Pasirinkus žemesnės darbinės temperatūros šildymo prietaisą (dujinį kondensacinį katilą ar šilumos siurblį), grindinis šildymas įgyja papildomą privalumą prieš radiatorius, kadangi jam reikalingo karšto vandens temperatūra irgi yra gana žema. Žinoma, grindinį šildymą galima derinti su šildymu naudojant kietojo kuro katilą, tačiau teks pasiryžti didesnėms išlaidoms, mat reikės pirkti papildomą įrangą ir armatūrą. Taigi, jei norite visame name įrengti grindinį šildymą, integruotą į bendrą pastato šildymo sistemą, pagalvokite ir apie kuro rūšį.
Kaip ir bet kuri kita šildymo sistema, vandeniu šildomos grindys, be akivaizdžių privalumų, turi ir šiokių tokių trūkumų. Pirmiausia jas įrengti kainuoja brangiau nei nutiesti porą vamzdžių iki radiatoriaus.

Šildymas karštu oru

Tiesiai pamatuose įrengiamas vamzdynas, kuriame uždaru ratu cirkuliuoja ventiliatoriumi varomas karštas oras. Jis įkaitinamas dviem būdais: naudojantis elektros maitinimo tinklu arba karštu vandeniu. Vanduo į vamzdyną nepatenka, tik įšildo jame esantį orą. Šitaip sistema apsaugoma nuo karštu vandeniu šildomoms grindims būdingų gedimų: vamzdžių užkalkėjimo, nuosėdų kamščių, kitų problemų, kurias sukelia spaudimo veikiamas vanduo. Be to, ir užtaisyti mechaniškai pažeistus vamzdžius oro cirkuliavimo sistemoje yra kur kas paprasčiau. Įrengiant plokštinius pamatus, ant sutankinto grunto klojamos polistireninio putplasčio plokštės, jau turinčios užbaigtą cokolio apdailą. Ant jų įtaisoma armatūra, išvedžiojamas plastikinis šildymo oru vamzdynas ir visa konstrukcija užliejama betonu. Tai gerokai sutrumpina darbų trukmę, nes nereikia atskirais etapais įrengti klojinių, apšiltinti betono ir lieti grindų.

Šildymas infraraudonąja plėvele

Infraraudonoji plėvelė – pastaraisiais metais smarkiai patobulinta technologija. Ji patogi ir ekonomiška, todėl vis labiau populiari. Tai 325–388 μm storio PET plėvelė, į kurią įpresuoti vario ir sidabro laidininkai bei polimerizuotas grafitas. Pastarasis, veikiamas elektros srovės, spinduliuoja į aplinką 6–20 μm ilgio šilumos bangas. Kaip tik tokio spektro bangas spinduliuoja ir žmogaus kūnas. Būtent todėl organizmą ši šiluma veikia labai teigiamai ir kūnas ją priima kaip „savą“. Kadangi šildymo metu nespinduliuojamos kito ilgio bangos, energija neeikvojama be reikalo, ji šildo daiktų paviršių ir patį žmogų, o ne orą. Infraraudonąja plėvele galima iškloti ir sienas bei lubas.

Infraraudonajai plėvelei įrengti nereikia ypatingo grindų paruošimo, ją galima kloti po bet kokia grindų danga. Svarbiausia nekloti po stacionariais baldais, kurie savo svoriu slėgtų didelį grindų plotą. Tarkim, didelė sunki lova nesukels šildymo problemų, jei stovės ant keturių kojų, o po ja bus pakankamai vėdinama erdvė. Tačiau jei lova turės pilnus patalynės stalčius, šilumai nebus vietos išsivaikščioti, o tada kils grėsmė perkaisti grindų dangai.

Taigi, viskas ko reikia, tai pakloti ant betono šilumos izoliaciją, patiesti šildymo plėvelę, uždengti ją apsauginiu sluoksniu, o tada galima kloti grindų dangą. Po laminuota grindų danga apsauginio sluoksnio funkciją puikiai atliks drėgmei atspari polietileninė plėvelė. Po kilimine danga ar linoleumu, siekiant išvengti mechaninių pažeidimų, infraraudonąją plėvelę reikėtų apsaugoti ~3 mm storio medžio plaušų plokšte, o po plytelėmis – stiklo audiniu.

Specialisto komentaras

Dainius Slavinskas,
MB „Heatpliusas“ direktorius

Svarbus infraraudonosios plėvelės privalumas, palyginti su kitomis grindinio šildymo sistemomis, yra tas, kad šildymas infraraudonaisiais spinduliais nekelia patalpos oro temperatūros, nemažina santykinio drėgnio. Kitaip tariant – infraraudonaisiais spinduliais šildomoje patalpoje baldai ir daiktai bus šiltesni nei oras. Prisiminkite, kaip malonu užeiti į infraraudonųjų spindulių pirtį – joje netvanku, lengva kvėpuoti, o kūnui maloniai šilta, tartum būtumėte įsupti į šilčiausią, minkščiausią drabužį. Oro temperatūros didėjimas vyksta tik dėl „antrinio šildymo efekto“ – t. y. dėl natūralaus konvekcijos proceso, kai šiltas daiktų paviršius sužadina šilto ir šalto oro srautų judėjimą. Kadangi šis judėjimas yra minimalus, dėl mažesnės oro cirkuliacijos susidaro blogesnės sąlygos kilti dulkėms ar susidaryti kitiems alergenams.
Mes fiksavome elektros energijos sunaudojimo statistiką dviejuose namuose, kuriuose šildymas infraraudonąja plėvele buvo įrengtas kaip pagrindinis. B+ kategorijos naujos statybos ekonominės klasės nedidelio (apie 120 kv.m) namo šildymo išlaidų metų vidurkis siekė 3–3,40 Lt/ kv.m. Įvertinant pradinę investiciją, greitą įrengimą, ilgaamžiškumą – tai vienas efektyviausių šildymo būdų.

Mediena ant šildomų grindų

Tokiu atveju mediena džiūsta ir traukiasi, todėl tarp lentų gali atsirasti plyšiai. Galima bandyti įrengti vadinamąsias plaukiojančias grindis – kai grindų danga sutvirtinta tarpusavyje, bet nepritvirtinta prie pagrindo. Tačiau labai sunku prognozuoti, kiek danga susitrauks, tad šis būdas ne visada naudingas. Vis dėlto, jei nuspręsite kloti medines šildomąsias grindis, reikėtų rinktis specialius klijus, kurie daug atsparesni dideliems įtempiams, atsirandantiems medienai traukiantis ir deformuojantis. Ypač reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad medinių grindų temperatūra visame šildomame plote kistų tolygiai, o tai reiškia dar ir investiciją į itin kokybiškai atliktus šildomojo pagrindo klojimo darbus, mat medinėms grindims labai svarbu, kad jis būtų paklotas labai tolygiai ir tuo pačiu lygmeniuVandenį, cirkuliuojantį vamzdžiais, reikėtų paruošti panašiai kaip radiatoriui: tinkamai išfiltruoti, o dar geriau – pilti distiliuotą. Jei vandenyje yra nešvarumų, jie gali užkimšti grindinio šildymo vamzdžius, o pastarųjų valymas labai sudėtingas.

Taip pat nereikėtų pamiršti, kad, kapitališkai perplanuojant patalpas ir gręžiant grindis pertvaroms ar baldams sumontuoti, galima pažeisti vamzdį – sistema praras sandarumą.

Vandeniu šildomas grindis turėtų įrengti kvalifikuoti specialistai. Ypač tai svarbu, kai sistema mišri, pavyzdžiui, pirmas aukštas šildomas radiatoriais, o antrame – šildomosios grindys. Tuomet galima katilinėje įrengti du atskirus šildymo kontūrus arba grindinio šildymo kolektoriuose ruošti žemesnės temperatūros vandenį. Į kolektorių dėžutę tokiu atveju rekomenduoju montuoti mažesnių matmenų cirkuliacinį siurblį „Wilo Yonos Pico I“ – pagal vartotojų pateiktą statistiką, per sezoną jis suvartoja bent penkiskart mažiau elektros nei senieji cirkuliaciniai siurbliai. Laikantis 2012 m. ES direktyvos reikalavimų, tokiame siurblyje įdiegti įvairūs saugikliai: variklio šiluminė apsauga, apsauga nuo per žemos ar per aukšto įtampos ir pan. Vartotojui jis patogus ir tuo, kad visa svarbi informacija apie siurblio veikimą pateikiama LED indikatoriais.

Specialisto komentaras

Irena Marma,
interjero dizainerė

Paklausta, kuo patinka grindinis šildymas interjero dizaineriui, atsakyčiau – nes nėra radiatorių. Tikrai gražų radiatorių už protingą kainą rasti gana sunku. Dažniausiai klientui tenka rinktis vieną iš kelių baisių ar dar baisesnių baltų dėžių, kurios turės šildyti jo namus, arba suploti už išskirtinį dizainą ne visuomet racionalią kainą. Dar dažniau, dirbant daugiabutyje, tenka paprasčiausiai susitaikyti su rangovų išrinktais pigiausiais radiatoriais, išsikišančiais į kambarį, mažinančiais erdvę ir trukdančiais sustatyti baldus. Mažose patalpose jie „suvalgo“ gerus 25 cm erdvės.

Visiškas absurdas – radiatoriaus ir vitrininio lango derinys. Ypač kai už lango atsiveria nuostabus vaizdas. Deja, pirmiausia pamatai radiatorių, įžūliai užstojantį pusę stiklo, trukdantį pakabinti užuolaidą. Dažnai vien dėl radiatoriaus tekdavo keisti pradinį užuolaidų sumanymą, nes šis griozdas išsikišdavo labiau negu karnizo laikikliai.

Daug lengviau įrengti patalpas su grindiniu šildymu. Jau vien todėl, kad projektuojant nereikia numatyti, kaip reikės išvengti radiatorių sukeliamų kliūčių. Patikėkite, tie sutaupyti centimetrai šiuolaikiniame bute yra daug. Svarbiausia rinktis baldus su kojelėmis, pakeltus nuo grindų. Taip geriau cirkuliuoja šiluma, ji neužsistovi. Be to, nebūtina šildymą išvedžioti absoliučiai visur. Jei iš anksto žinoma, kur stovės stacionarus baldas, pvz., spinta, virtuviniai baldai, miegamojo lova, tose vietose jo nereikia.

Pasirinkus kabelį, lengviau ir paprasčiau įrengti elektrinį grindinį šildymą sudėtingo plano patalpose, jei reikia apeiti įvairius atsikišimus, kolonas ir stacionariems baldams ar techninei įrangai skirtas vietas. Kadangi atstumą tarp gretimų kabelio kilpų galima pasirinkti, tai leidžia padidinti ar sumažinti patalpos šildymo intensyvumą, atsižvelgiant į jos paskirtį, pavyzdžiui, vonioje kabelį kloti tankiau, o prieškambaryje – rečiau. Pasirinkus elektrinį kilimėlį nereikės jaudintis, kad tarp kabelių būtų išlaikytas vienodas atstumas, o darbai užtruks trumpiau ir vyks lengviau, nes kilimėlį tereikia išvynioti, o prie pagrindo jis prilimpa pats. Visose patalpos vietose šildymo intensyvumas bus vienodas.

Patarimai

• Elektrinį grindų šildymo kabelį verta rinktis tada, kai reikia apšildyti didesnį grindų plotą. Kilimėlis dažniausiai klojamas, jei nėra galimybės lieti storesnį betono sluoksnį.
• Nepaklojus termoizoliacinio sluoksnio, šiluma nukeliaus į apačioje esančias patalpas, o galimas energijos nuostolis – net 50 proc.!
• Kabelio vijos neturi susikirsti. Minimalūs atstumai tarp vijų priklauso nuo kabelio tipo bei būsimos grindų dangos ir svyruoja nuo 5 iki 12 cm.
• Šildymo kabelio ir jo maitinimo laido sujungimas turi būti visiškai paslėptas betone. Trūkis šioje vietoje – dažniausiai pasitaikantis gedimas.
• Temperatūrinis jutiklis montuojamas apie 50 cm nuo sienos, atviroje šildymo kabelio kilpoje, per vidurį. Jis jokiu būdu negali liestis su kabeliu ar jį kirsti. Jutiklis įdedamas į gofruotą vamzdelį, kurio vienas galas uždaras. Prireikus pakeisti sugedusį jutiklį, tai gerokai palengvins darbus.
• Ant šildomųjų grindų klijuojant plyteles, rekomenduojama naudoti elastingą siūlių glaistą, kad šis dėl temperatūrinių pokyčių vėliau nesutrūkinėtų.
• Paprastai, įrengiant elektra šildomas grindis (kaip papildomą šildymą), sausose patalpose reikia 80–100 W/m², šlapiose 125–150 W/m², o aukštose 150–200 W/m² elektros galios.

• Autorius senam turiniui
• Aneta Vaitkienė
• #elektrinis kilimėlis
• #grindinis šildymas
• #infraraudonoji plėvelė
• #mediena ant šildomų grindų
• #šildymo kabelis
• #vandeninis grindinis šildymas