SEKUNDE.LT ARCHYVŲ nuotr.

Žvėrių pietūs atsieina brangiai

Panevėžio krašte bene daugiausia žalos ūkininkų laukams pridaro girių galiūnai stumbrai, tačiau knisti laukus jau vėl įniko ir šernai.

Prieš gerus porą metų beveik išnaikinta dėl afrikinio kiaulių maro, dabar jų populiacija smarkiai atkuto.

Laukti komisijos – per ilgai

Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Šimkutė sako, jog kaip ir kasmet laukiniai žvėrys nevengia užsukti į ūkininkų laukus.

Ir nors kol kas gauti tik aštuoni prašymai įvertinti jų padarytą žalą, metai tik įpusėjo, tad pasėlių savininkai tikrai dar susidurs su tokių vizitų pasekmėmis.

J. Šimkutės spėjimu, įtakos galėjo turėti ir praūžusios audros, vietomis suguldžiusios nemažai pasėlių. Už juos ūkininkai greičiausiai gaus draudimo išmokas. Bet sugulus javams sudėtinga atskirti žvėrių padarytą žalą.

Kita tikėtina priežastis – dabar javapjūtė kone pačiame įkarštyje, tad ūkininkai, net ir pastebėję žvėrių nuniokotus pasėlius, nebekviečia Savivaldybės specialistų.

Kadangi žalos vertinimo komisijai apsilankyti duodama laiko per 7 darbo dienas, ūkininkai nusprendžia nelaukti.

„Dabar, kai sausesnis oras, stengiamasi kuo greičiau nusikulti javus ir dalis gal mažiau kreipia dėmesio į žvėrių padarytą žalą“, – specialistė mano, kad šiuo metų laiku ūkiuose branginama kiekviena minutė.

Be to, kai kurie ūkininkai greičiausiai tariasi ir su medžiotojais – abi pusės ieško kompromiso.

„Matant padarytą žalą, nepanašu, kad šernų dabar mažėtų. Šiemet pupose buvo kone naujas vagas išknisę.“

J. Šimkutė

Knyslėmis verčia vagas

Vienas didesnių šiemet tikrintų plotų, J. Šimkutės žiniomis, buvo beveik 100 hektarų cukrinių runkelių. Pasisekė, kad visiškai sunaikinta jų buvo nedaug – apie pusantro hektaro.

Pavasarį nuo laukinių žvėrių kentėjo ir žieminiai rapsai, taip pat pupos, kiti pasėliai.

Rajono laukuose nevengia užkandžiauti įvairūs gyviai. Krekenavos krašte, dalyje Upytės krašto daugiausia klaidžioja stumbrai. Pasukę per laukus, jie išmindžioja, išguli pasėlius. Banda didžiulių žvėrių gali pridaryti nemenkų nuostolių.

J. Šimkutė neabejoja, kad vėlyvą rudenį, prieš nuimant kukurūzų derlių, vėl bus pranešimų apie stumbrų išlaužytus šiuos augalus.

„Tai stambūs žvėrys ir jų padaryta žala būna didesnė. Visa laimė, kad jie nepaplitę visame rajone“, – sako vyriausioji specialistė.

Maždaug prieš porą metų šernų Panevėžio rajone buvo smarkiai sumažėję dėl afrikinio kiaulių maro. Dabar jų populiacija, anot specialistų, vėl išaugusi, ir jau aplankė ne vieno ūkininko laukus. SEKUNDE.LT ARCHYVO nuotr.

Šiemet pastebima, kad padaugėjo ir šernų. Pasak J. Šimkutės, maždaug prieš porą metų šių knyslių buvo beveik nelikę, o šiuo metu jų populiacija vėl išaugusi. Ir jau aplankė ne vieną pupų, žirnių lauką.

„Matant padarytą žalą, neatrodo, kad šernų dabar mažėtų. Šiemet pupose buvo kone naujas vagas išknisę“, – pasakoja specialistė. Ji spėja, jog vėl atslenkantis maras turėtų pamažinti šernų ir kartu – jų daromos žalos.

Kiti nekviesti svečiai pasėliuose – elniai, stirnos, danieliai, laukiniai paukščiai. Pastarųjų – tarkime, jau iš raudonosios knygos išbrauktų gervių, – padaroma žala neatlyginama. Pašnekovės duomenimis, apie šiuos paukščius rajono Savivaldybės specialistams išvis tenka retai išgirsti – gal kokį kartą per porą metų.

Vilkai šiemet Panevėžio rajone irgi kol kas nesiautėjo. Bet tik dėl to, kad, J. Šimkutės teigimu, jiems dar ir ne laikas. Plėšrūnai arčiau naminių gyvulių greičiausiai pasirodys rudeniop, kai medžioklės įgūdžių ims mokyti jauniklius.

Kreipėsi ir dėl miško

Pernai į Panevėžio rajono savivaldybę dėl laukinių gyvūnų padarytos žalos buvo kreipęsi 20 pareiškėjų, tarp jų – ir dvi žemės ūkio bendrovės.

Apžiūrėjus 34 pasėlių plotus, suskaičiuota beveik 70 tūkst. eurų žalos, 48 tūkstančius sudaro vien stumbrų darbas.

Vilkai nepridarė itin didelių nuostolių: papjovė telyčaitę, tris avis ir ožką. Tiesa, pripažįsta J. Šimkutė, buvo atvejų, kai žala nevertinta – neatitiko nustatytų sąlygų. Tarkime, vilkų grobiu tapusį gyvulį savininkai laikė pririštą.

„Tokiu atveju žala nevertinama, nes gyvūnas neturėjo galimybės apsiginti“, – specialistė sako, kad pirmiausia savininkai privalo pasirūpinti savo gyvojo turto saugumu.

Daugiausia pernai žvėrys nuniokojo cukrinių runkelių laukų, sunaikino žieminių rapsų, pupų, kukurūzų. Bet specialistams sykį teko vertinti ir miškui laukinių žvėrių padarytą žalą – apgraužė jaunuolyną, prikrėtė kitų eibių.

„Su miškui padaryta žala sudėtingiau, ji skaičiuojama kitokiu principu nei padaryta pasėliams“, – J. Šimkutė sako, jog tam, kad būtų atlyginta žvėrių miškui padaryta žala, šis turi būti labai stipriai nukiotas. Minimu atveju miško savininkas kompensacijos taip ir negavo.

Pernai nustatyta, kad žvėrys pakenkė beveik 179 hektarams pasėlių. Iš jų visiškai sunaikinta buvo apie 50 hektarų. Ir tendencijos, J. Šimkutės teigimu, panašios kasmet. 2021 metais buvo visiškai sunaikinta 65,5 hektaro pasėlių, 2022-aisiais – beveik 64 hektarai. Tik bendra kompensacijų suma skyrėsi. Specialistės aiškinimu, taip nutinka ne dėl to, kad sulaukiama mažiau kreipimųsi: tiesiog keičiasi produkcijos supirkimo kainos.

„Pernai už panašų plotą mokėta mažiau ne dėl to, kad gavome mažiau pranešimų, bet dėl to, kad krito kainos“, – sako ji.