-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrių paprastai kovo pabaigoje – balandį, prasidėjus augalų vegetacijai, užplūsta žemdirbių prašymai atlyginti laukinių žvėrių pasėliams padarytą žalą. Pernykštė statistika rodo, kad dėl afrikinio kiaulių maro Panevėžio rajono miškuose smarkiai sumažėjus šernų, ūkininkų patirti nuostoliai gerokai sumažėjo. 2017 metais rajono Savivaldybė buvo gavusi 83 prašymus dėl laukinių žvėrių padarytos žalos atlyginimo, pernai – 27. Bendra laukinių gyvūnų padaryta žala sumažėjo nuo 328 tūkst. eurų iki maždaug 70 tūkst. Eur.
Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo Vyto Jakubonio teigimu, 2017 metais teko apžiūrėti septynis šernų nusiaubtus kukurūzų laukus, o 2018 metais – nė vieno. Ūkininkams palengvėjo ir ganyklų priežiūra. Užpernai šernai Panevėžio rajone išknaisiojo 13 ganyklų, pernai nepasitaikė nė vieno tokio atvejo.
Tačiau, pasak V. Jakubonio, pavasarį į pasėlius nusitaiko ne šernai, o stirnos, danieliai, apgraužiantys žieminius javus, rapsus. Nemažų nuostolių Panevėžio krašto žemdirbiams pridaro ir laisvėje gyvenantys stumbrai.
Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Alfredas Breivė patvirtina, kad nutirpus sniegui stirnos tapo dažnos viešnios laukuose. Jas ten traukia želmenys.
„Stirnų mūsų miškuose visada buvo nemažai, tik dabar jos dar labiau matomos pagal kelius, laukuose, kur auga želmenys“, – sako A. Breivė.
Aplinkosaugininkai nuolatos gauna pranešimų ir apie stirnų susidūrimus su automobiliais.
„Reikia džiaugtis, kad laukinių gyvūnų Lietuvoje ne mažėja, o daugėja“, – pabrėžė Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Rimantas Misevičius.
Kasmet iki kovo 1-osios medžiotojai privalo atlikti laukinių gyvūnų apskaitą ir pagal turimus duomenimis apskaičiuojama, kiek jų galima sumedžioti. Pasak R. Misevičiaus, dėl gana švelnių kelių pastarųjų žiemų mūsų miškuose išties šiek tiek augo stirnų populiacija. Pasak R. Misevičiaus, šių žvėrių skaičius yra optimalus ir reguliuojamas.
Visgi ir ūkininkams, ir medžiotojams nerimą kelia auganti vilkų populiacija. Praėjusiais metais Panevėžio rajone vilkai papjovė 37 avis. Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistai gūžčiojo iš nuostabos: per daugiau nei trisdešimt šešerius metus tokio masto nuostolis pasitaikė pirmą kartą.
Iš viso pernai užfiksuoti 6 atvejai, kai vilkai užpuolė bandas. Paskutinis ir didžiausias plėšrūnų grobis fiksuotas Krekenavos seniūnijoje, kai vilkai surengė tikras skerdynes ir vienu metu išpjovė daugiau nei 20 avių.
Panevėžio krašto medžiotojai tvirtina, kad vilkų skaičius jau per didelis. Anot R. Misevičiaus, niekas negali paneigti, kad kada nors jie užpuls ir žmogų. Medžiotojai pastebi, kad vilkų migracija veda link kaimų, pro gyvenvietes.
„Vilkų turi būti, juos reikia saugoti, bet plėšrūnų skaičius turi būti protingas. Šiuo metu Lietuvoje vilkų gerokai per daug“, – sako R. Misevičius.
Pasak jo, vilkai daro įtaką kitų žvėrių populiacijoms. Panevėžio rajono miškuose vis daugiau aptinkama sudraskytų elnių liekanų.
„Šernų žymiai sumažėjo, o vilkams reikia maisto. Jų grobiu tampa elniai, stirnos, usūriniai šunys“, – sako medžiotojų draugijos vadovas.
Vilkų buvimą greta žemdirbiai jaučia ne vienoje Panevėžio rajono seniūnijoje.
Ėriškių ūkininkas Gerimantas Voiška sako dabar matantis laukuose tik vilkų pėdsakus ir stumbrus.
„Vilkai sukinėjasi jau netoli. Jau kiek kartų radom pėdas prie pat fermos: praeita koks 100 metrų nuo jos. Pėdsakus matydavome ir ganyklose ant sniego. Anksčiau vilkų pėdsakų niekada neaptikdavau, o dabar jų tikrai daug“, – sako pienininkystės ūkį turintis G. Voiška.
Kartą patyrinėjęs plėšrūnų paliktas žymes ūkininkas suskaičiavo, kad jo valdose praeita maždaug penkių vilkų, kitą kartą būta trijų, rasta ir pavienių pėdsakų.
G. Voiška nerimauja dėl vilkų elgesio vasarą ir rudeniop, kai pradės mokyti vilkiukus medžioti – ar jiems pakaks miške rasto ėdesio, ar nesiartins prie žmonių? Pasak jo, veršelių šiemet greičiausiai jau nebus galima išleisti į lauką.
G. Voiška spėja, kad plėšrūnai išgąsdino ir anksčiau laukus siaubusias elnių bandas. Anksčiau po pasėlius braidžiodavo 400, 100 ar 50 žvėrių bandos, šią žiemą elnių beveik nematyti. Pasak G. Voiškos, dabar išvysti krūvoje dešimt elnių – jau yra daug.
„Užpernai netoli kukurūzų kaupo, maždaug trijų hektarų plote, suskaičiavome 120 elnių, o dabar nė vieno nematyti“, – sako ūkininkas.
Tačiau laisvėje vaikštinėjantys galingi stumbrai, kaip ir anksčiau, kelia nemažai problemų. Pasak G. Voiškos, Ėriškių apylinkėse vaikštinėja 38 girios milžinų banda.
Šiemet savo laukų ūkininkas dar neapžiūrėjęs – per šlapia į juos įvažiuoti, tačiau neabejoja, kad nuostolių stumbrai bus pridarę.
„Eina, voliojasi 38 stumbrai pusantro hektaro šlapiame lauke. Įsivaizduojate, kas lieka toje vietoje?“ – sako G. Voiška.
Dabar stumbrus vilioja rapsai. Vasarą žvėrys dažniau ganosi ūkininko pievoje.
„Žiemą vasarą ganosi pievoje. 60 karvių, o priekyje 30 stumbrų. Ryte nuėjęs į lauką tvyrant rūkui, dar turi pagalvoti, ar tai tavo karvė, ar stumbras“, – pasakoja ūkininkas.
