Žolynais atsisveikino su vasara

Žolinės atlaidai Krekenavoje jau tapo tradicija, be kurios neįsivaizduojama vasaros pabaiga. Tad antradienį miestelis vėl buvo tapęs visuotiniu traukos centru: minios plūdo iš visos Lietuvos ne tik dalyvauti šventinėse pamaldose, bet ir pasimatyti su kraštiečiais, pasisukioti kermošiuje.

Nors miestelio gatvės atgijo jau ankstyvą rytą, daugiausia svečių susirinko vidurdienį Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikoje. Žolynais nešini žmonės būrėsi bažnyčioje, o joje nesutilpusieji mišių tradiciškai klausėsi lauke. Pasibaigus pamaldoms, visa minia dalyvavo iškilmingoje procesijoje.

Pasak Krekenavos klebono kunigo dr. Gedimino Jankūno, Žolinė – daugiausia kraštiečių, susirenkančių iš netoliese esančių rajonų, šventė. Jiems tai puiki proga susitikti, drauge melstis, pabendrauti ir palydėti vasarą. Nors kasmet susirenkančiųjų, pasak klebono, mažėja, vakar apsilankius Krekenavoje to nebūtum pasakęs.

Iš Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos atvykusios Genė ir Angelė „Sekundei“ teigė, jog Žolinė joms svarbi ir reikšminga šventė. Tautiniais drabužiais pasipuošusios moterys atvyko su visu būriu parapijiečių.

„Atlaiduose dalyvaujame kasmet – tai jau tapo gražia tradicija, be kurios neįsivaizduojame vasaros pabaigos“, – kalbėjo pašnekovės ir pasakojo, kad jų parapijos žmonės kitą atlaidų dieną, šeštadienį, organizuoja ir piligriminį žygį dviračiais iš Panevėžio į Krekenavą. Drauge su kitais susirinkusiaisiais jie čia minės Gyvojo Rožinio, Marijos legiono ir kitų maldos grupių dieną.

Į atlaidus – ir motociklu

Piligrimų Krekenavoje jau vakar laukė specialiai jiems įrengta palapinė. Ten tikinčiuosius pasitinkantys savanoriai, stovyklos „Žolynėlis“ nariai, pasakojo, jog ir šventinę dieną grupė panevėžiečių Krekenavą pasiekė ne automobiliais ar autobusais, bet dviračiais ir baidarėmis. Buvo sunku nepastebėti ir grupelės motociklininkų, pasirinkusių į atlaidus keliauti tokia transporto priemone.

Prieš mišias ar po jų niekas neaplenkė šventinio kermošiaus. Tiesa, šiemet jis vyko kitoje vietoje – ne prie Bazilikos, kaip buvo įprasta, o Turgaus aikštėje.

Pasivaikščiojus tarp prekybviečių, buvo galima rasti visko: tiek vaikystę primenančių, į ryškiaspalvius popierėlius įvyniotų kermošinių saldainių, tiek vietos ūkininkų gėrybių – naminės duonos, sūrių ar medaus. Pastarojo kainos kiek didesnės nei ankstesniais metais – apie 7 eurus už kibirėlį, – mat šiemet visoje Lietuvoje jo gerokai mažiau, bet pirkėjų tai negąsdino.

Antrus metus bičių produktais Žolinės atlaiduose prekiaujanti ponia Daiva teigė, jog pernykštė sėkmė paskatino grįžti dar sykį. Panevėžietė moteris drauge su vyru turi sodybą Biržų rajone, kurioje ne tik poilsiauja, bet ir darbuojasi bityne.

„Mums bitininkavimas labai malonus laisvalaikio praleidimo būdas, o tai, kad galime produktais prekiauti tokioje gražioje šventėje, labai džiugina“, – šypsojosi moteris.

Įkvėpė sukurti dainą

Ko gero, daugelis krekenaviškių ir nuolatinių atlaidų dalyvių Žolinės neįsivaizduoja be Algimanto Jasiuliono, visuomenėje geriau žinomo Pupų Dėdės vardu. Ekscentriškas vyras tvirtina į atlaidus atvykstantis jau daugiau nei dvidešimt metų.

„Visada su malonumu grįžtu į Krekenavą – ne tik dėl to, kad labai myliu jos ir viso Panevėžio krašto žmones, bet ir todėl, kad, įkvėptas šios šventės, kadaise sukūriau dainą „Krekenavos Marija“. – „Sekundei“ pasakojo muzikantas.

Galiausiai popietę šventės dalyviai susibūrė aplink šalia Bazilikos pastatytą sceną. Čia savo koncertinę programą pradėjo Vytautas Juozapaitis su žmona Egle bei dukra Ieva. Vietų pritrūkę krekenaviškiai ir miestelio svečiai įsitaisė ant žolės, o kai kurie įsidrąsinę šoko. Tarp jų buvo ir Krekenavos klebonas kunigas G. Jankūnas, sulaukęs paties operos solisto komplimentų – V. Juozapaitis tikino, jog vien dėl to vertėjo atvykti į šventę, – ir gausių parapijiečių aplodismentų.