-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tik pagalvokite: 1900 metais mūsų planetoje gyveno 1,65 milijardo žmonių, o šiandien jau esame perkopę 8 milijardus!
Galima manyti, kad dar po šimto metų žmonių skaičius pasieks kritinę ribą, tačiau mokslininkų prognozės rodo kitaip.
Pasak tyrėjų, šiandien žmonių populiacijos augimas smarkiai sulėtėjo, ir šią problemą išspręsti nėra taip paprasta.
Kodėl pasaulyje pradėta gimdyti mažiau vaikų?
2024 metais Žemės populiacija viršijo 8 milijardus, tačiau jos augimo tempai jau nebėra tokie, kokie buvo anksčiau.
Pasak IFL Science, per artimiausius 60 metų pasaulio gyventojų skaičius padidės vos 2 milijardais – tai gerokai mažiau nei praėjusiame amžiuje.
Be to, 2080-aisiais gyventojų skaičius pasieks 10,3 milijardo, o vėliau pradės mažėti. Prognozuojama, kad iki XXI amžiaus pabaigos Žemėje gyvens apie 10,2 milijardo žmonių.
Tai gana mažai, turint omenyje, kad dar prieš dešimtmetį mokslininkai spėjo, jog iki 2100 metų pasaulio gyventojų skaičius išaugs iki 12 milijardų.
Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad tikimybė, jog populiacija pasieks aukščiausią tašką iki šimtmečio pabaigos, dabar siekia 80 proc.
Anksčiau ši tikimybė buvo vertinama tik 30 proc.
Pagrindinė populiacijos augimo sulėtėjimo priežastis – staigus gimstamumo kritimas. Moterys gimdo vis mažiau vaikų, o tai daro didelę įtaką demografiniams rodikliams.
Kad šalies gyventojų skaičius nesumažėtų, kiekviena moteris vidutiniškai turėtų pagimdyti 2,1 vaiko.
Tačiau šiandien daugiau nei pusėje pasaulio valstybių gimstamumo rodiklis jau yra žemiau šios ribos.
Kai kuriose šalyse gimstamumas toks žemas, kad mokslininkai tai vadina „itin mažu vaisingumo lygiu“ – mažiau nei 1,4 vaiko vienai moteriai.
Ypač pastebimas gyventojų skaičiaus mažėjimas tokiose šalyse kaip Kinija, Japonija ir ir daugelyje Europos valstybių.
Kinija ilgą laiką buvo laikoma tankiausiai apgyvendinta vieta pasaulyje, tačiau dabar jos populiacija ima mažėti.
Iš viso daugiau nei 60 valstybių jau pasiekė demografinį piką, po kurio gyventojų skaičius pradėjo mažėti.
Valstybės duomenų agentūros preliminarūs duomenys rodo, kad 2024 metais Lietuvoje naujagimių gimė mažiausiai per visą nepriklausomybę, o suminis gimstamumo rodiklis, rodantis kiek pagimdo moteris, mūsų šalyje siekia vos 1,61.
Prognozuojama, kad iki 2054 metų daugelio pasaulio šalių gyventojų skaičius sumažės maždaug 14 proc.
Jei ši tendencija išliks, pasaulis susidurs su naujais iššūkiais: darbo jėgos trūkumu, ekonomikos pokyčiais ir augančia senyvo amžiaus žmonių dalimi.
Pagrindinė gimstamumo mažėjimo priežastis – vadinamasis demografinis perėjimas.
Plėtojantis valstybėms, moterys įgyja daugiau galimybių siekti išsilavinimo ir karjeros, todėl dažnai atideda motinystę.
Be to, industrinėse visuomenėse nebelieka būtinybės turėti dideles šeimas – žemės ūkiui nebereikia tiek daug darbo jėgos.
Medicinos pažanga ir sumažėjęs kūdikių mirtingumas taip pat prisidėjo prie gimstamumo mažėjimo – žmonės susilaukia mažiau vaikų, nes gali būti tikri, kad jie užaugs sveiki.
Kartu su gimstamumo mažėjimu ilgėja gyvenimo trukmė, o tai iš esmės keičia visuomenės amžiaus struktūrą.
Prognozuojama, kad jau 2070 metais žmonių, vyresnių nei 65 metai, bus daugiau nei jaunesnių nei 18 metų.
Tai sukurs naują visuomenės pusiausvyrą – vyresnio amžiaus žmonės taps dominuojančia grupe, o jaunų darbuotojų bus vis mažiau.
Daugelis valstybių jau ieško sprendimų, kaip kovoti su mažėjančiu gimstamumu, ir kuria palankesnes sąlygas šeimoms.
Pavyzdžiui, Tokijuje nuo 2025 metų bus įvesta keturių darbo dienų savaitė. Tikimasi, kad trumpesnė darbo savaitė leis žmonėms daugiau dėmesio skirti šeimai ir asmeniniam gyvenimui, o tai ilgainiui galėtų paskatinti gimstamumą.
Tyrimai rodo, kad darbo ir poilsio balansas yra itin svarbus žmonių apsisprendimui susilaukti vaikų.
Ekspertai jau seniai analizuoja, kiek dienų per savaitę žmogus turėtų dirbti, kad išliktų produktyvus ir sveikas.
Daugelis jų teigia, kad nuolatinis darbo krūvis neigiamai veikia gyvenimo kokybę ir mažina norą kurti šeimą.
Todėl demografinei krizei spręsti įvairios šalys taiko skirtingas priemones: nuo finansinės paramos tėvams iki darbo rinkos reformų.
Vis dėlto iki šiol nė vienas sprendimas nedavė garantuotų rezultatų.
