Jų nuomone, per šį laikotarpį visos senosios kūno ląstelės visiškai išnyksta, o jų vietoje atsiranda naujos – iš esmės tampame kitais žmonėmis.
Kyla klausimas: ar tam yra koks nors mokslinis pagrindas, ar tai tik skambus, bet klaidinantis mitas?
Pasak mokslinio žurnalo „IFL Science“ autorių, teiginys, kad mūsų organizmas visiškai atsinaujina per septynerius metus, yra mitas, o ne tiesa.
Tikėtina, kad ši legenda atsirado po 2005 m. paskelbto mokslinio tyrimo. Jo metu mokslininkai nagrinėjo ląstelių gyvavimo trukmę. Vienas tyrimo autorių manė, kad vidutinė visų žmogaus kūno ląstelių gyvavimo trukmė yra maždaug 7–10 metų. Ši informacija buvo plačiai aptarinėjama žiniasklaidoje, todėl daugelis žmonių klaidingai suprato, kad per šį laikotarpį organizmas visiškai atsinaujina.
Jei visos organizmo ląstelės gyventų vienodą laiką ir mirtų tuo pačiu metu, ši teorija galbūt būtų teisinga.
Tačiau realybėje skirtingų tipų ląstelės atsinaujina skirtingu greičiu.
Žmogaus kūne yra daugiau nei 200 rūšių ląstelių, įskaitant nervines, raumenų, kraujo ir odos ląsteles.
Taigi mūsų kūnas nuolat keičiasi, bet niekada netampa visiškai nauju.
Žmogaus organizmo ląstelės gyvena skirtingai. Kai kurios atsinaujina vos per kelias dienas, o kitos išlieka visą gyvenimą. Todėl tokie apibendrinti skaičiai kaip „7 metai“ negali pateikti tikro vaizdo.
Pavyzdžiui, skrandžio ląstelės gyvena apie 10 dienų. Jos gamina gleives, kurios apsaugo skrandį nuo agresyvios rūgšties. Dėl nuolatinio sąlyčio su rūgštimi šios ląstelės greitai susidėvi ir yra pakeičiamos naujomis.
Dar greičiau atsinaujina žarnyno ląstelės – vidutiniškai per 3–5 dienas. Tai svarbu, nes virškinamasis traktas nuolat kontaktuoja su maistu, bakterijomis ir įvairiais fermentais. Be greito atsinaujinimo jis negalėtų normaliai funkcionuoti.
Daugiausia kasdien atsinaujinančių ląstelių yra kraujyje. Pavyzdžiui, eritrocitai (raudonieji kraujo kūneliai) gyvena apie 120 dienų, po to juos pakeičia nauji. Kraujo ląstelės sudaro iki 90 % visų kasdien atsinaujinančių organizmo ląstelių.
Tačiau smegenų neuronai – visai kita istorija. Dauguma jų neatsinaujina apskritai. Būtent todėl smegenų ir nugaros smegenų traumos yra tokios pavojingos: jei neuronai pažeidžiami, jie nebegali atsikurti, kaip tai daro kitos ląstelės.
Taigi mūsų kūne yra ląstelių, kurios atsinaujina beveik akimirksniu, ir tokių, kurios lieka su mumis visą gyvenimą. Vadinasi, organizmas niekada netampa visiškai naujas – jei taip būtų, gyventume amžinai.
Tačiau verta paminėti, kad šiuolaikinės technologijos leidžia mokslininkams jauninti ląsteles.
Tyrėjai ieško būdų, kaip pritaikyti kamienines ląsteles, kad sulėtintų senėjimą ir gydytų su amžiumi susijusias ligas.
Pavyzdžiui, 2022 m. buvo paskelbta, kad mokslininkams pavyko atjauninti žmogaus ląsteles net 30 metų. Jie paėmė fibroblastus – ląsteles, atsakingas už kolageno gamybą ir odos atsinaujinimą – ir atliko jų dalinį „perprogramavimą“.
Po eksperimento paaiškėjo, kad šios ląstelės ne tik atrodė jaunesnės, bet ir funkcionavo kaip prieš 20–30 metų. Jos pradėjo gaminti daugiau kolageno, o jų cheminiai žymenys atitiko jaunesnio amžiaus ląsteles. Tai reiškia, kad ateityje bus galima ne tik sulėtinti senėjimą, bet ir iš tiesų atjauninti ląsteles. Tai ypač svarbu žaizdų gijimui ir odos sveikatai.
Nors ši technologija dar toli nuo praktinio pritaikymo, mokslininkai tikisi, kad ateityje ji bus naudojama ne tik kosmetologijoje, bet ir medicinoje. Jei pavyks atjauninti skirtingų tipų ląsteles, bus galima ne tik kovoti su odos senėjimu, bet ir užkirsti kelią amžiaus ligoms, taip pagerinant gyvenimo kokybę ir trukmę.