P. Židonio nuotr.

Žirgynų daugyn, vadeliotojų mažyn

Daugybę metų pirmąjį vasario šeštadienį vykdavusias Sartų žirgų lenktynes šiemet keičia šventinė Sartų mugė. Joje vadeliotojai nebesivaržys.

Tokia žinia nuliūdino garsų žirgų sporto entuziastą, vadeliotoją iš Raguvos Alvydą Banėną. Jis sako, jog ne tik sena tradicija traukiasi – mažėja ir pačių vadeliotojų, nors žirgynų daugėja.

Didžiulės šventės neliko

Pernai pagrindinį Sartų žirgų lenktynių prizą pelnęs raguviškis Alvydas Banėnas neslėpė nuoširdžiai liūdintis, kad šiemet Zarasų rajone Dusetose tradicinės lenktynės nevyks.

„Tos lenktynės būdavo didžiulė šventė, sakyčiau, didžiausia iš visų, kuriose tenka dalyvauti. Ir man, vadeliotojui, smagu, kai susirenka tiek žiūrovų. Švilpia jie, šaukia, džiaugiasi, palaiko. Žmonių palaikymą jaučia ir žirgai“, – pasakoja vadeliotojas.

Savotiška paguoda vadeliotojams – šią žiemą planuojamos žirgų lenktynės Širvintose. Tačiau, pasak A. Banėno, ten susirenka mažai žiūrovų, tad ir dalyvavimas visai ne toks.

„Ten tik sportas, tik lenktynės. O Dusetose – didžiulė šventė“, – tikina raguviškis.

Pernai iš Dusetų į Panevėžio rajoną parvežęs pagrindinį prizą A. Banėnas pasakoja šiųmetėms lenktynėms ruošęsis labai kruopščiai.

„Visi matome, kad keičiasi gamta. Bet kadangi šilti buvo ir pernykštis gruodis, ir šiųmetis sausis, tikėjausi, kad vasarį pašals ir varžybos įvyks. Ir jų organizatoriai, įvertinę, kad pirmas vasario šeštadienis, kada rengiamos lenktynės, bus šiltas, manė jas nukelti savaite vėliau. Bet žadamas gana šiltas ir antras šeštadienis, tad vietoje žirgų varžybų tebus mugė“, – apmaudo neslėpė pašnekovas.

Garsusis vadeliotojas apgailestauja, kad jaunimas mažai besidomi šia žirginio sporto šaka. „Nepavyko man ja sudominti net savo anūkų“, – pripažįsta A. Banėnas.

Jis pastebi, kad žirginis sportas moteriškėja, o jį pasirinkusios moterys ir merginos mieliau jodinėja, šokinėja per kliūtis, nei vadelioja.

Garsus vadeliotojas Alvydas Banėnas apgailestauja neturintis sekėjų, savo anūkų šiuo sportu nesudominęs. G. Lukoševičiaus nuotr.

Nepatiko būti uodegoje

Žirgyno Ūtos kaime savininkė Vaida Bataitienė patvirtino: treniruotis išties atvyksta vien mergaitės, merginos bei moterys.

„Sportuojančio vaikino neturime nė vieno“, – sako Vaida.

O mergaitės ant žirgo sėdasi jau nuo septynerių metų. Taip pat aktyviai treniruojasi ir jau į šeštą dešimtį įkopusi žirgų mylėtoja.

„Pati esu bandžiusi ir vadeliojimą, bet ši sporto šaka man nepatinka. Nepatinka būti žirgo uodegoje. Norisi glaudesnio kontakto su gyvūnu“, – teigia V. Bataitienė.

Jos žirgyne nėra ir sąlygų vadelioti – čia jodinėjama, šokinėjama per kliūtis.

Vaida skaičiuoja turinti 24 žirgus. Jos žirgyne savo žirgus laiko ir dalis čia besitreniruojančių sportininkių.

„Žirgų sportas brangus. Tikrai daug kainuoja ir išlaikyti žirgą, ir jį parengti varžyboms, pagaliau ir aprengti bei pačiam apsirengti“, – tvirtina V. Bataitienė.

Nors pati nėra vadeliotoja, Vaida mėgdavo lankytis Sartų žirgų lenktynėse.

„Kol Lietuvoje dar buvo žiemos kaip žiemos, stengdavausi nepraleisti Sartų žirgų lenktynių. Tai buvo tikrai didžiulė, graži, įdomi šventė. Dabar belieka guostis, kad po keturių mėnesių, pirmą birželio savaitgalį Anykščiuose vyks kita ilgametę tradiciją turinti žirgų sporto šventė „Bėk, bėk, žirgeli“, – sako žirgininkė.

Ji pasidžiaugė, kad ir pati, ir Ūtoje besitreniruojantys žirgininkai iš šios vasaros šventės ne kartą grįžo su apdovanojimais.

Daiva Zavadskienė pastebi, jog anksčiau žirgų sporte dominuodavo vyrai, dabar juos keičia moterys. P. Židonio nuotr.

Moteris traukia iššūkiai

Žirgyno Molainių kaime šeimininkė Daiva Zavadskienė teigia, kad jos žirgai neskirti vadeliojimo sportui.

„Aš žirgus auginu ne vien sportui, bet ir pramogai, poilsiui, edukacijoms“, – teigia žirgininkė.

Anot jos, daugiausia šalies vadeliotojų susibūrę Utenos bei Zarasų rajonuose.

Pasak Daivos, Panevėžio krašte praeityje bene garsiausias buvo Staniūnų eksperimentinio paukštininkystės ūkio žirgynas. Jame itin daug Panevėžio vaikų pirmąkart užsėdo ant žirgų, pamilo juos, kai kurie jų užaugę tapo žirgų augintojais.

Ji taip pat treniruodavosi su Staniūnuose laikytais žirgais, dalyvaudavo šuolių per kliūtis – konkūro varžybose.

„Anksčiau žirgų sporte dominuodavo vyrai, dabar juos keičia moterys. Nors tai ir pavojingas sportas, bet dabartinės merginos ir moterys pamėgusios iššūkius, nori azarto“, – pažymi Daiva.

Kitame pasaulyje

Paklausta, kuo žirgai traukia ir ją pačią, ir jos žirgyno lankytojus, D. Zavadskienė svarstė, kad vos atvykęs pas šiuos gyvūnus iškart pasijunti tarsi patekęs į kitą pasaulį.

„Matau, kad visiems patinka paliesti žirgą. O užsėdus ant jo, pradėjus joti, apima nenusakomas jausmas. Nebesvarbu nei kas tu, nei koks tu, nei iš kur tu. Svarbiausia tampa ryšys su žirgu“, – teigia žirgyno savininkė.

Pasak Daivos, net 70-mečiai, pirmą kartą užsėdę ant žirgo, tvirtai jaučiasi ir džiaugiasi tokia patirtimi. Atvyksta į Molainių žirgyną ir vaikai su negalia, o stebint juos puikiai matyti, kiek daug savivertės suteikia pasijodinėjimai.

„Panevėžio rajone daugėja ne tik žirgynų, daugėja ir norinčių pajodinėti“, – tvirtina D. Zavadskienė.

Susišneka su žirgais

Nausodėje esančio žirgyno savininkė Lina Dulevičienė tvirtina, kad Sartų žirgų lenktynės jos niekada netraukdavusios. Jai nepatinka, nes tokioje rungtyje nėra vadeliotojo kūno kontakto su žirgu.

„Visai kas kita valdyti žirgą sėdint balne“, – mano Lina.

Ir priduria: „Man žirgai yra draugai. Jie nešneka, bet tie, kas supranta žirgų kūno kalbą, puikiausiai su jais susišneka. Ir labai gera iš žirgo išgirsti, kad jam su manimi gera, kad mes esame duetas.“

Lina pasakoja rengianti edukacijas norintiems pažinti žirgus. Ir nesyk jai yra tekę nustebti, kai jauni žmonės pasisako nežinoję, kad žirgai – žolėdžiai.