-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Atšalę orai, gausiai iškritęs sniegas verčia ne tik griebtis kastuvų ar ieškotis šiltesnės aprangos, bet ir leistis į žiemos pramogas.
Anykščių pramogų ir sporto centras „Kalita“ beveik kiekvieną savaitgalį sulaukia nemažai trokštančių paslidinėti lankytojų. Anykščių turizmo ir verslo informacijos centro laikinai atliekanti direktorės funkcijas Kristina Beinorytė pažymi, kad slidinėjimas tiek Lietuvoje, tiek, kaip spėja, kitose šalyse, yra itin populiarus. Kodėl, analizės nedarė, bet spėjo, kad žmonės aktyvesni, ieško aktyvių pramogų. Tuo labiau kad ir žiema graži, oro sąlygos buvo palankios laiką leisti lauke.
„Šis sezonas geras. Slidinėjame kaip niekada – nuo gruodžio 1 dienos. To nėra buvę labai labai seniai. Per gruodį turėjome nemažai lankytojų, o dabar didieji žmonių srautai būna savaitgaliais“, – ji sako, kad dažniausiai slidinėti ant Kalitos kalno galima tik nuo sausio vidurio.
Lietuvos žiemos sporto centre Ignalinoje vien praėjusį savaitgalį per dvi dienas sulaukta apie 1 000 lankytojų.
„Savaitgaliais nuobodžiauti netenka – darbo turime visi“, – sako centro direktorius Bronislavas Cicėnas.
Anot jos, nors tokiuose centruose sniego prigaminama pakankamai, net jei kitur jo neregėti, visgi klientų srautui turi įtakos ir orai – kažkodėl dirbtinio sniego pramogos atrodo patraukliau, nors jo pilna ir kieme.
„Kai natūralaus sniego nėra, centrai apytuščiai. Bet kai tik pasninga, maišas atsiriša – žmonės pasipila. Bendravau su viena šeima, klausiau, kodėl taip yra? Man tėvelis vaizdžiai paaiškino. Sako, turime tris vaikus, planuojame, ką rytoj darysime. Jeigu nėra sniego, niekas nenori iš sandėliukų slidžių ir rogučių imti, o jei pasninga, važiuojame pas jus“, – pasakoja B. Cicėnas.
Šiųmetis sezonas žiemos pramogų organizatoriams sėkmingas. Pirmosios dirbtinio sniego lygumų trasos atidarytos dar lapkričio 28 dieną, o turimuose kalnuose – gruodžio pradžioje. Praėjusią žiemą pirmasis sniegas trasoms pradėtas gaminti tik po Naujųjų – lankytojai kalnuose priimti sausio 20-ąją.
„Mums sniego, kaip ir meilės, niekada nebus per daug“, – juokauja B. Cicėnas.
Tokie gana nepastovūs orai, kai šąla, vėliau sninga, o netrukus stoja atlydys, dirbtiniam sniegui nėra pavojingi. Iš vandens lašelių gaminamas sniegas gali išsilaikyti iki dešimties laipsnių šilumos, jei tik smarkiai nelyja ir nekaitina saulė. Natūraliai iškritęs sniegas, pasak direktoriaus, yra kitokios struktūros. Net ir pasnigus gerą sprindį, tokį sniegą suspaudus specialiomis sunkiasvorėmis mašinomis, išeina tik labai plonas sluoksnis, o slidinėti jo reikia gerokai daugiau.
Išaugusią žiemos prekių paklausą jaučia ir prekybininkai. Tiesa, tai susiję ne vien su pramogomis lauke ar gausiau iškritusiu sniegu, bet ir prasidėjusiu peršalimo ligų sezonu.
„Kad žiemą lietuviai susirūpina imuniteto stiprinimu ir šiltesniais drabužiais, rodo klientų apsipirkimo įpročiai“, – sako prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.
Jos teigimu, palyginti su vasaros sezonu, žiemą kelis kartus išauga imbiero, citrusinių vaisių, ypač citrinų, įvairių arbatų, natūralaus medaus paklausa. Daugiau perkama tiek imbiero šaknų, tiek džiovinto imbiero – šių produktų pardavimas išaugo vos paspaudus šaltukui.
„Pastebėjome, kad šią žiemą apie 40–50 procentų daugiau nuperkama šalikų, pirštinių, galvos apdangalų. Žmonės dvigubai daugiau nei žiemą prieš metus perka tiek vyriškų, tiek moteriškų, tiek berniukams skirtų slidinėjimo drabužių“, – sako V. Drulienė.
Nors sakoma, kad slides reikia ruošti vasarą, pasak V. Drulienės, lietuviai to daryti neskuba. Žiemos sporto inventoriumi susirūpinama, kai žemę padengia pirmasis sniegas.
„Ši tendencija pasitvirtino ir šią žiemą. Populiariausių žiemos laisvalaikio prekių viršūnėje buvusias rogutes šįmet pakeitė čiuožynės. Jos populiarios ne tik dėl geros kainos, bet ir dėl paprastumo bei patogumo – jomis naudotis nereikia turėti jokių specialių įgūdžių, kaip kad slidžių ar pačiūžų atveju“, – sako komercijos vadovė.
Jos teigimu, į tokias žiemos teikiamas pramogas įsitraukia ir suaugusieji: populiarėja ne tik mažesnio dydžio, skirtos vaikams, bet ir didesnės – pritaikytos suaugusiems – čiuožynės. Pastarųjų modelių, pasak V. Drulienės, dar nesibaigus gruodžiui, jau buvo nupirkta dvigubai daugiau nei 2017-aisiais per visą paskutinį metų mėnesį.
„Žiemai persiritus į antrą pusę ir termometro stulpeliams krentant žemyn, pastebimai išauga tam tikrų maisto produktų bei žiemos pramogoms skirto inventoriaus paklausa“, – patvirtina ir prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė.
Jos teigimu, tokiu metų laiku daugiau nuperkama sezoninių daržovių ir vaisių, kuriuose gausu vitaminų, pavyzdžiui, lietuviškų kopūstų, morkų, svogūnų, bulvių ar burokėlių, iš kurių gaminami sotesni patiekalai ar garnyrai.
„Taip pat nuperkama daugiau nei įprastai raugintų daržovių, o populiariausios – rauginti kopūstai ir agurkai“, – apie apsipirkimo tendencijas pasakoja B. Čaikauskaitė.
Populiariausi vaisiai dažniausiai citrusiniai: mandarinai, apelsinai, citrinos, greipfrutai, taip pat ir granatai, kiviai.
„Imbiero ir česnako pardavimas išlieka panašus visus metus – juos lietuviai noriai naudoja maistui gaminti, ypač česnaką. Visgi, atėjus žiemai, pastebime, jog šį duetą dažnas pasitelkia ir kovai su virusinėmis ligomis ar peršalimais“, – sako B. Čaikauskaitė.
Gausiai pasnigus ir laikantis minusinei temperatūrai, žmonės skuba pasimėgauti žiemos teikiamais malonumais.
„Į parduotuves užsuka įsigyti ne tik maisto produktų, bet ir čiuožynių, rogučių ar vaikiškų sniego kastuvų. Jų pardavimas per pirmąją sausio savaitę šoktelėjo dešimt kartų“, – teigia B. Čaikauskaitė.
„Lidl Lietuva“ Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento vadovas Valdas Lopeta sako, kad šio prekybos tinklo specifika tokia, jog sezoninėmis prekėmis pradedama prekiauti dar prieš jam prasidedant.
„Gal netgi galime sakyti, kad prekyba žiemos sezoninėmis prekėmis yra pasibaigusi. Jų stengiamės atsivežti dar prieš prasidedant sezonui, kad žmonės galėtų apsirūpinti iš anksto“, – sako jis.
