Net specialistai kol kas nesiryžta spėlioti, kiek, nepalankiai vasarai pakoregavus derlių, rudenį mokėsime už šviežias daržoves. BNS nuotr.

Žiemą gali tekti valgyti svetimas bulves

Žiemą gali tekti valgyti svetimas bulves

Lietinga liepa daugumą daržovių augintojų varo į neviltį, tačiau Panevėžio rajono ūkininkai, nors ir turi problemų, per daug nedejuoja – mano, kad galėjo būti ir blogiau. Be to, skirtingose rajono vietose iškrito skirtingas kritulių kiekis, tad ir bėdos bei džiaugsmai dėl orų visų skirtingi.

Ūkininkas Saulius Račkauskas, ūkininkaujantis Krekenavos seniūnijoje, džiaugiasi, kad kol kas jo auginamos bulvės nepūva. Tiesa, jo žemėje liepą iškrito 120 mm kritulių, o mėnesinė norma – nuo 60 iki 80 mm. Vis dėlto ūkininkas neverkšlena. Tiki, Lietuvoje daržovių nepritrūks ir pirkėjams dėl to nereikia nerimauti. O ko neužaugins vietos ūkininkai, anot jo, priveš prekybininkai iš Lenkijos ar kitos Europos dalies.

Bulves ir svogūnus auginantis Gintautas Dominas džiaugiasi, kad liepos lietus jo derlių veikė palankiai, skatino augti.

„Jei kas augina bliūdebaloje – taip ir yra. Bulves reikia auginti ant kalniuko, nemirkstančioje vietoje“, – aiškino ūkininkas.

Svogūnų derliumi G. Dominas taip pat nesiskundžia – auga puikiai. Tiesa, neatmetė tikimybės, kad kai kuriose rajono vietose jie gali ir neužaugti, bet tikrojo skendimo Panevėžio kraštas, jo manymu, išvengė.

Metų be iššūkių nebūna

Karsakiškio seniūnijoje ūkininkaujantis Paulius Čerkesas guodžiasi, kad jo laukuose iki šiol lietaus kone trūko.

„Dabar tik palijo normaliai. Iki šiol daržovėms buvo sausoka, ir dabar lietus joms pats tas“, – sako jis.

Ūkininkas daugiausia augina morkas, porus, lapkotinius ir šakninius salierus. Dėl vėsių orų derlius šiek tiek – savaite dviem – vėluoja.

„Manau, kaip ir kiekvienais metais daržovių auginimas yra su iššūkiais. Pavasarį buvo labai sausa, išdžiovino“, – priminė P. Čerkesas. Pasak jo, daržovių augintojai visą laiką yra priklausomi nuo oro sąlygų.

Ramygalos ūkininkė Salvina Kievinienė augina lauko agurkus, moliūgus. Tik jau gerokai mažesnius jų plotus nei anksčiau, nes dar prisidėjo braškės.

„Pas mus viena liūtis paplukdė baisiai. Jeigu neužplukdys dar kelios tokios liūtys, bus gerai, – vylėsi „Sekundės“ pašnekovė. – Aišku, buvo ir šiltnamius pasėmę, bet kol kas tikrai nieko baisaus. Kur užmirks, bus blogai, bet bent aš dar labai negaliu dejuoti dėl lietaus.“

Lauko agurkai, kaip sako ūkininkė, „išsigandę“, tačiau braškėms tokie orai kol kas nekenkia.

„Faktas, kad šiemet nebus gražaus didelio agurkų derliaus, nes jie jau suvarginti. Dabar naktys šiltos, tas šioms daržovėms svarbiausia, tad jos dar kiek augs“, – tikisi ji.

Kainų dar neprognozuoja

Esant tokiai skirtingai situacijai, kol kas sunku pasakyti, kiek rudenį mokėsime už bulves bei kitas daržoves.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė mano, kad viskas priklausys ir nuo to, koks derlius užaugs likusioje Europos dalyje, pirmiausia – Lenkijoje. Ši šalis, kurioje orai taip pat krėtė įvairius pokštus, rinkai tiekia daug daržovių ir mažomis kainomis.

Antras faktorius, lemiantis kainas, pasak Z. Cironkienės, yra arši prekybos centrų kainų kova.

Direktorė neatmetė tikimybės, kad šiemet greičiausiai bus sulaukta mažesnio bulvių derliaus. Pernai dalį šakniavaisių ūkininkai prarado nepalankų rudenį, o šiemet labai šlapia buvo jau liepą.

„Kai kur bulvės pradėjo pūti dar nepasiekusios brandos ir yra žymiai labiau užtvindytos. Yra tokių plotų, kur tiesiog po vandeniu. Turint omenyje, kad pavasaris ir vasara nebuvo palankios, prielaidų, kad bulvių derlius turėtų sumažėti, yra. Matysime, kaip bus. Juk yra rajonų, kurie džiaugiasi ypač geru derliumi – pavyzdžiui, šiauliečiai“, – sako Z. Cironkienė.

Tas pats ir su kitomis daržovėmis: šalyje po vandeniu yra atsidūrusių ir morkų, ir kopūstų. Tad nors vėsoka vasara šakniavaisiams ne bėda, bet iš pradžių sausra, vėliau – liūtys teigiamos įtakos derliui nedarė.

Šilumą mėgstančioms daržovėms – pomidorams, agurkams, cukinijoms, moliūgams – ši vasara buvo per šalta.

Z. Cironkienė pastebi, kad po Rusijos embargo šalyje sumažėjo bulvių plotai.

„Naujų alternatyvių rinkų tiek, kiek galėdavo paimti Rusija, beveik nėra galimybės rasti, – aiškina ji. – Vienintelis geras potencialas augintojams – bulvės perdirbimui. Bet tenka toli eksportuoti. Pavyzdžiui, italai su malonumu imtų lietuviškas bulves, tik kita kaina. To, ką jie moka savo regiono ūkininkams, mūsų augintojams būna maždaug per pusę, nes įskaičiuojami ir transporto kaštai. Poreikis būtų, bet kaina netenkina augintojų. Kokybės reikalavimai bulvių perdirbimui yra ypač dideli ir svarbiausia, kad auginamos tam tikros paskirties bulvės. Jos šviežiam vartojimui nėra skanios. Jei auginta perdirbimui, jas jau sunku parduoti kitoje rinkoje. Turi turėti labai konkrečią sutartį ir žinoti, kiek ir už kiek, bet kai prasideda derybos, augintojų netenkina kaina.“

Dar gali būti visko

Panevėžio hidrometeorologijos stoties meteorologė Loreta Adomavičiūtė skaičiuoja, kad praėjusį mėnesį kritulių suma mūsų krašte siekė 129,5 mm. Pagal daugiamečius vidurkius kritulių kiekis liepą yra 84 mm.

Tiesa, sako meteorologė, lietus pylė ne visą liepą. Lietingiausios buvo pirmoji ir antroji dekados, o trečiąją iškrito beveik norma. Be to, tai buvo liūtys, kurios nevienodai pasiskirsto – lyja gausiai, intensyviai, bet ne visur.

L. Adomavičiūtės tikinimu, tokie lietūs neprognozuojami ir lokaliniai. Tad Panevėžio rajone ir susiklostė skirtinga situacija: vienur derlius galėjo skęsti, kitur lijo mažiau.

„Tai nėra ištisiniai lietūs. Neseniai palijo pusvalandį, bet iškrito 7 mm – nedaug, atrodo, tačiau link rudens, pavasarį 7 milimetrams kartais reikia ir geros paros, o čia užtenka ir 10–15 minučių“, – aiškina meteorologė.

Jos teigimu, teigti, kad metai lietingi, negalima. Jie dar nesibaigę, tad dar gali būti ir itin sausų mėnesių.

„Dabar čia tiek buvo lietaus, o rugpjūtis gal bus labai sausas ir kai paskaičiuosime visų metų kritulių kiekį, gal paaiškės, kad kritulių buvo ne tiek daug. Tai sąlyginis dalykas“, – sako ji.

Meteorologės teigimu, prieš dešimtmetį buvo ir šlapesnė liepa. Tuomet per mėnesį iškrito 227,9 mm kritulių. Vien per vieną parą tuomet prilijo 79,8 mm. L. Adomavičiūtė pasakoja, kad tąkart ji kaip tik dirbo – lijo nesmarkiai, bet ištisai visą parą. Prieš porą metų liepą iškrito maždaug tiek pat kritulių kaip ir šią – 124 mm kritulių.

Komentarai

  • Ir taip aisku,kad del bulviu neverkslena…

  • O kuo lenkiškos bulvės už lietuviškas blogesnės?

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų