-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Ne vienai porai šį svarbų gyvenimo įvykį teko net po keletą kartų nukelti tolesniam laikui ar netgi visai atšaukti ceremoniją. Mažėjantis santuokų skaičius, tikėtina, byloja ir tai, kad užklupus pandemijai tuoktis apskritai nesiryžtama.
Tačiau planuojantieji susituokti turėtų suklusti, o galbūt ir apsispręsti: per karantiną į neįtikėtinas aukštumas šoko ne tik statybinių medžiagų, butų, namų, remontų, bet ir vestuvių kainos. Ypač pabrango maistas. O kas dalyvausite vestuvių puotose, žinokite ir tai, kad kiekvienas jose ragaujamas patiekalų kąsnis kainuoja po eurą ir daugiau.
Kad ateityje vestuvės atpigtų, turbūt mažai tikėtina, juk ar daug išvardytume pašokusių, o paskui sumažėjusių paslaugų bei gaminių kainų?
Kiek kainuos rudens pradžioje rengiamos vestuvės ir ką reiškia joms pasiruošti, sutiko papasakoti panevėžietė būsimoji nuotaka. Sutarėme, kad jos nei pavardės, nei vardo neviešinsime. To nebus padaryta, nes mergina nenori savo svečių įpareigoti, o galbūt ir išgąsdinti įvardijusi vestuvių kainą. O kainuoja jos išties labai daug.
„Žinodami, kad vasara – vestuvių metas, ir numanydami, kad sunku bus gauti sodybą pokyliui, pasirengimą vestuvėms pradėjome būtent sodybos paieškomis“, – pasakoja nuotaka besirengianti tapti sužadėtinė.
Panevėžietė šventei norėjusi sodybos būtent Panevėžio rajone, tad su savo būsimuoju apvažiavo kelias pokylių vietas, kol galiausiai nutarė, kad renkasi tąją, kurioje apsilankė pirmiausia, – kaimo turizmo sodybą Karsakiškio seniūnijoje. Paaiškėjo, kad joje įvairūs pokyliai vyks kone nenutrūkstamai – neužsakytų savaitgalių bebuvo likę tik arčiau vasaros pabaigos.
„Kai su sodybos šeimininkais sutarėme laiką, kreipėmės į mums patikusius vestuvių muzikantus. Beje, dėl muzikantų turiu tokios patirties, kad sykį būdami draugų vestuvėse buvome priversti klausytis dainų, kurios patiktų nebent mano močiutei. Norėjome muzikantų, grojančią jauniems žmonėms patinkančią muziką“, – pasakojo moteris.
Būsimoji nuotaka nusižiūrėjo muzikantus iš Vilniaus, bet juos prisikviesti pavyko per vargus.
Jiems teks sumokėti tūkstantį eurų, o sodybą vestuvėms pavyko išsinuomoti už 1 tūkst. 400 eurų. Tiek kainuos vien stogas virš vestuvininkų galvos. Maisto kainos – atskiras reikalas. Vestuvių valgių ruošėjai už kiekvieną suaugusį puotautoją paprašė po 40 eurų, už vaiką – 20 eurų.
Rugsėjo pirmą savaitgalį tuoktis besiruošianti panevėžiečių pora planavo savo šventei skirti 5000–6000 eurų, tačiau jau dabar mato, kad teks išleisti dvigubai daugiau. „SEKUNDĖS“ ARCHYVO nuotr.
„Iš tiesų ruošiamės vestuvėms, bet nežinome, ar jos tikrai įvyks. Viena vertus, bijome valstybės potvarkių dėl siaučiančio viruso ir to, kad gali būti uždrausti susiėjimai. Kita vertus, neramu, ar spėsime išklausyti bažnytinius pasirengimo santuokai kursus. Sužinojome, kad patekti į juos irgi sudėtinga, sudarytos eilės“, – pasakojo būsimoji nuotaka, būtinai norinti tuoktis bažnyčioje.
Su būsimu vyru jiedu suskaičiavo, kad vestuvės, kurias tikėjosi surengti už 5–6 tūkst. eurų, atsieis net du kartus brangiau. Vien pasisiūdinti vestuvinę suknelę kainuoja 700–800 eurų.
„Planavau nuomotis suknelę, tačiau ir nuomos kainos siekia 500 eurų. Tad nutariau, kad nuomotis tiesiog neverta. Pasisiūtąją galbūt vėliau parduosiu“, – planais pasidalijo jauna moteris.
Taupydama vestuvėms pinigus, ji buvo priversta prekių ieškoti net Kinijoje.
„Norėjosi svečiams įteikti gražius kvietimus į vestuves. Išsiaiškinome, kad ir kokybiškiausiai, ir pigiausiai juos mums pagamins kinai. Tad jau turime įspūdingus vardinius kvietimus, atsiųstus iš tolimosios Kinijos“, – pasakojo panevėžietė.
Anot jos, vienas toks kiniškas kvietimas su voku nekainavo nė euro. Lietuvoje kukliau atrodantis būtų atsiėjęs virš 2 eurų.
Loreta Guokė svarsto, kad vadinamosios karantininės santuokos, kai, be jaunikio ir nuotakos, dalyvauti galėjo tik liudininkai ir dar vienas asmuo, atrodė nuoširdesnės, tarsi tikresnės, labiau buvo matyti besituokiančiųjų jaudulys. „SEKUNDĖS“ nuotr.
Kad žiemą, pavasarį vestuvės nebuvo dažnas reiškinys, o šią vasarą jų suplanuota jau nemažai, patikino Panevėžio miesto ir rajono civilinės metrikacijos skyrių vedėjos. Panevėžio civilinės metrikacijos skyriui vadovaujanti Loreta Guokė atkreipė dėmesį, kad vis daugiau žmonių nori tuoktis dvaruose, pokylių namuose, kaimo turizmo sodybose, gamtoje.
„Tarp Panevėžio miesto ir rajono civilinės metrikacijos skyrių sutarimas. Kadangi mums suteikta teisė tuokti tik savo savivaldybės teritorijoje, tiems, kurie nori, kad ne tik puota, bet ir jų vestuvių ceremonija įvyktų, tarkim, užmiesčio dvare, kaimo turizmo sodyboje ar kitur, siūlome kreiptis į rajono civilinės metrikacijos skyrių“, – pasakojo L. Guokė.
„Tikiu, kad per karantiną susituokusieji puikiai suvokė, kad santuoka – ne puota, ne dovanos, ne svečiai, o sukuriama šeima ir priesaika vienas kitam.“
L. Guokė
Panevėžiečiams netrūksta išmonės renkantis vietą santuokos registravimo ceremonijai. Metrikacijos skyriaus darbuotojoms jau teko tuokti poras miesto parkuose, moterų kalėjime (tąsyk pasirinkti kitos vietos jaunikis ir nuotaka neturėjo teisės), siaurojo geležinkelio depe. Vieną panevėžiečių porą L. Guokė yra sutuokusi netgi ant daugiabučio stogo.
„Gal dėl to, kad į Civilinės metrikacijos skyrių atėjau prieš tai vadovavusi Kultūros skyriui, džiaugiuosi tokiu žmonių išradingumu“, – sako L. Guokė.
Rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus laikinoji vedėja Zita Gasiūnienė taip pat patikino, kad gana dažna vasarą besituokianti pora santuokos ceremoniją rengia vilose, kaimo turizmo sodybose, dvaruose. Z. Gasiūnienė prisimena tuokusi poras ir ant Burvelių alkakalnio, ant Varnakalnio, esančių netoli Krekenavos. O rugsėjį numatytos vestuvės privačiame name.
Rengiant santuokos ceremoniją civilinės metrikacijos skyriuose, renkamas 20 eurų mokestis, jei ceremonija vyksta kitoje vietoje, mokesčio kaina siekia 60 eurų.
Panevėžiečių poros iškilmingai priesaikos ceremonijai renkasi ne tik tradicinius Santuokų rūmus, bet net ir tokias originalias vietas kaip daugiabučio stogas. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.
Panevėžio mieste iki vasaros pradžios susituokė 121 pora, rajone – 26 poros. O dabar pateikta tiek prašymų tuoktis vasarą, kad mieste jau užimti kone visi savaitgaliai, rajone keletas vietų norintiesiems tuoktis dar yra. Vėliausiai prašymą tuoktis privalu pateikti likus mėnesiui iki santuokos įregistravimo. Išskirtiniais atvejais, tarp kurių vienas pagrindinių – nuotakos nėštumas, prašymą pateikti galima ir prieš dvi savaites.
Z. Gasiūnienės teigimu, rajone kol kas nenumatyta santuokų su užsieniečiais, o ir per šiuos metus tik viena rajono gyventoja susituokė su užsienio piliečiu. Laikinoji vedėja svarstė, kad mišrioms santuokoms koją kiša karantinas, kai nežinia, ar galės suvažiuoti svečiai iš kitų šalių, be to, gali nutikti ir taip, kad net patiems jauniesiems gali nepavykti iš užsienio parvykti tuoktis į Panevėžio rajoną.
O Panevėžyje šią vasarą numatyta net keletas santuokų su užsienio piliečiais. Tarp jų – Vokietijos, Baltarusijos, Ukrainos, musulmoniškųjų šalių atstovai.
„Esu pastebėjusi, kad tuoktis į Panevėžį atvažiuoja gana daug pačių lietuvių porų, kurios ir gyvena, ir dirba užsienyje. Tuoktis poros renkasi gimtinę“, – teigė L. Guokė.
L. Guokė svarsto, kad vadinamosios karantininės santuokos, kai, be jaunikio ir nuotakos, dalyvauti galėjo tik liudininkai ir dar vienas asmuo, o jis paprastai būdavo fotografas, atrodė nuoširdesnės, tarsi tikresnės, labiau buvo matyti besituokiančiųjų jaudulys.
„Tikiu, kad per karantiną susituokusieji puikiai suvokė, kad santuoka – ne puota, ne dovanos, ne svečiai, o sukuriama šeima ir priesaika vienas kitam“, – kalbėjo L. Guokė.
Ji atkreipė dėmesį ir į tai, kad per karantiną susituokė nemažai porų, jau gana ilgą laiką gyvenusių drauge, nenorėjusių didelių puotų, bet apsisprendusių tapti šeima.
„Jutau, kad karantinas buvo puikus metas tokioms santuokoms“, – sakė vedėja.
