-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Viename didžiausių Panevėžio rajone paukštininkystės ūkių šalia Velžio esančiame „Lietbro“ paukštyne auginama apie 350 tūkst. broilerių veislės vištų. Iš čia jos keliauja ant tautiečių stalų.
Kaip teigė „Lietbro“ direktorius Arūnas Banelis, kadangi Lietuvoje jau fiksuojama paukščių gripo atvejų, ūkyje imamasi griežtesnių saugumo priemonių – tikrinamos ir dezinfekuojamos į paukštyno teritoriją įvažiuojančios visos transporto priemonės, sustiprinti biosaugos reikalavimai pačiame paukštyne.
„Kiekviena tokia žinia apie paukščių gripą kelia nerimą, bet laikantis griežtų saugos taisyklių, imantis papildomos kontrolės, įmanoma apsisaugoti nuo užkrato. Lietuvoje, skirtingai nei užsienio šalyse, paukštynų koncentracija nėra labai didelė, todėl tų rizikų mažiau, reikia tik patiems imtis visų saugos priemonių“, – mano A. Banelis.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Priežiūros departamento vyresniojo patarėjo Žydrūno Vaišvilos teigimu, paukščių gripo atvejų kasmet fiksuojama ir Lietuvoje, tačiau dažniausiai jie būdavo tik pavieniai.
Tačiau šiemet visoje Europoje nustatyta gerokai daugiau paukščių gripo atvejų nei įprastai. Vien kaimyninėje Lenkijoje fiksuota net 14 labai patogeniško paukščių gripo protrūkių komerciniuose ūkiuose ir 3 mažuose ūkiuose. Dėl to sunaikinta daugiau nei 617 tūkstančių paukščių.
Užkratas jau pasiekė ir Lietuvą. Nuo paukščių gripo nukentėjo Šilutės rajone įsikūręs Vilkyčių paukštynas – sausio pabaigoje čia teko sunaikinti apie 250 tūkst. paukščių. Kiek anksčiau paukščių gripo virusas nustatytas Alytaus rajone kritusiai gulbei.
„Visoje Europoje sudėtinga situacija, paukščių gripas vis labiau įsisiautėja, ypač dabar, kai prasideda paukščių migracija. Kadangi migracijos keliai eina per mūsų šalį, Lietuvoje yra didesnė paukščių gripo grėsmė, tuo labiau kad tai labai greitai plintanti pavojinga užkrečiamoji liga“, – pabrėžė Ž. Vaišvila.
Specialisto teigimu, ne tik didieji paukštininkystės ūkiai, bet ir savo reikmėms paukščius auginantys gyventojai turėtų imtis papildomų apsaugos priemonių.
Svarbiausia neišleisti savo paukščių laisvai lakstyti, kad būtų išvengta bet kokių kontaktų su laukiniais gyvūnais, bent jau įrengti aptvarus su stoginėmis.
Nuo kontakto su laukiniais paukščiais ar graužikais apsaugoti paukščių lesalus, sparnuočiams girdyti nesemti vandens iš kūdros ar kito atviro telkinio. Mat šią ligą dažniausiai platina laukiniai vandens paukščiai – jie ne tik patys nešioja virusą, bet ir užkrečia aplinką.
„Panevėžio rajonas yra viena tų vietų, kur migruojantys vandens paukščiai stabteli ilgesniam laikui. Didelė tikimybė, kad dalis tokių imigrantų bus iš tų Europos šalių, kurios patvirtinusios didelio patogeniškumo paukščių gripo virusą“, – perspėja Ž. Vaišvila.
Paukščių gripu užsikrėtę paukščiai nustoja lesti, gerti, sunkiai kvėpuoja, pamėlsta jų skiauterės, barzdelės, patinsta galvos ir kaklo audiniai, atsiranda kraujosruvos odoje ir gleivinėse.
„Šiuo virusu užsikrėtę paukščiai turi būti sunaikinami, o tai didžiuliai finansiniai nuostoliai, todėl į prevencines priemones atsakingai turi žiūrėti ne tik didieji ūkiai, bet ir pavieniai paukščių augintojai“, – dėmesį atkreipia Ž. Vaišvila.
Panevėžio rajono savivaldybės duomenimis, rajone auginama apie 700 tūkst. vištų, per 300 tūkst. kalakutų ir kiek mažiau kitų paukščių.
Žemės ūkio skyriaus vedėjos Zitos Bakanienės teigimu, užkrečiamųjų ligų protrūkiai skaudžiai paveikia ūkius, atneša didelių nuostolių, sukelia įtampą visame sektoriuje.
Šiuo metu grėsmę kelia ne tik paukščių gripas. Jau visai šalia ir afrikinis kiaulių maras – neseniai Paįstrio seniūnijoje jis nustatytas kritusiems šernams.
„Grėsmė visai šalia. Reikia suprasti, kad kalbama ne tik apie paukščius ir galvijus, bet ir apie negautas pajamas, atsakomybę už įdarbintus žmones. Pirmiausia turime patys saugotis“, – pataria Z. Bakanienė.
Panevėžio rajone iki šiol būta tik pavienių paukščių gripo atvejų, tačiau afrikinis kiaulių maras atnešė didžiulių nuostolių – buvo metų, kai teko išskersti apie 80 proc. visų rajone laikomų kiaulių. Pasak Z. Bakanienės, po truputį sugrįžta ir tos gyvūnų ligos, kurios jau daug metų nebuvo fiksuojamos, pavyzdžiui, snukio ir nagų, mėlynojo liežuvio.
„Nežinia, ar dėl klimato kaitos, ar kitų faktorių, bet Europoje stebimas tų ligų, kurios jau buvo išnykusios, grįžimas, tai išties kelia grėsmę“, – sako Savivaldybės atstovė.
