Žaliųjų atliekų rūšiavimas – opi problema

Žaliųjų atliekų rūšiavimas – opi problema

Tvarkingai rūšiuojamos atliekos Panevėžyje, atrodo, dar ilgai bus tik tolima siekiamybė. Šiemet pirmi metai, kai įprastinėse miesto vietose nebeliko konteinerių žaliosioms atliekoms – dabar jos surenkamos tik didžiųjų gabaritų aikštelėse.

Panevėžio savivaldybė teigia, kad žaliųjų atliekų konteineriai įvairiose miesto vietose nepasiteisino, mat į juos gyventojai vertė viską, kas papuola. Negana to, į miestą žaliosios atliekos keliavo ir iš rajono.
Panevėžietė Birutė pasakoja gyvenanti bute, tačiau nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens įsikuria sode. Už šiukšles moka tiek mieste, tiek rajone, kur ir yra jos sodas. Tačiau soduose pastatyti tik mišriųjų atliekų konteineriai, o ir tie patys dažniausiai perpildyti. Kompostuoti žaliųjų atliekų ji neturi galimybės, mat komposto dėžėje nuolat apsigyvena žalčių šeimynos.

„Kai tik važiuodavome į miestą, susikaupusias žaliąsias atliekas atveždavome į Staniūnų ir Ukmergės gatvių kampe stovinčius joms skirtus konteinerius. Buvo labai patogu, tačiau šiemet ne tik čia, bet niekur mieste nebeliko tokių konteinerių. Kaip tinkamai rūšiuoti atliekas, jeigu tam nėra galimybių“, – piktinosi moteris.
Žaliąsias atliekas galima vežti į didžiųjų atliekų aikšteles, tačiau, jos nuomone, tai nėra išeitis, mat visos trys mieste esančios tokios vietos dirba tik iki pusę septynių vakaro. Negana to, ji pati nevairuoja, tad turi taikytis prie sūnaus užimtumo.

„Sūnus mane pavežti gali tik po darbo ar sekmadieniais, bet tokiu metu žaliųjų atliekų aikštelės jau nebedirba. Nejaugi taip sunku nors kelis konteinerius pastatyti tokioms atliekoms, kad žmonės galėtų jas atvežti bet kada, ne pagal grafiką? Galima diskutuoti, kas pirmiau atsirado – višta ar kiaušinis, bet akivaizdu, kad kol nebus tinkamos infrastruktūros, tol ir skendėsime šiukšlėse“, – mano Birutė.

Be prižiūrėtojo neįmanoma

Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistė Vilija Gylienė teigė, kad praktika žaliuosius konteinerius statyti įvairiose miesto vietose nepasiteisino, todėl šiemet buvo nuspręsta tokias atliekas priimti tik specializuotose didžiųjų atliekų aikštelėse, kur prižiūrima, ar žmonės tinkamai rūšiuoja.

„Mūsų praktika parodė, kad pastačius tokius didelius konteinerius be priežiūros būna dar didesnė netvarka. Į tuos konteinerius keliaudavo bet kas. Taip pat pastebėjome, kad į juos atliekas suveždavo iš rajono. Be to, konteinerius greitai užpildydavo ir juridiniai asmenys, nenorintys mokėti už atliekų tvarkymą. Tai kodėl miestas savo sąskaita turi tvarkyti rajono ar įmonių atliekas?“ – kalbėjo V. Gylienė.

Pasak specialistės, net ir po langais pastatytas žaliųjų atliekų konteineris negarantuoja, kad nebus krūvos nukritusių lapų, nupjautos žolės ar medžio šakų prikrauta šalia jo. Nors už žaliąsias atliekas, įvežamas į sąvartyną, mokėti nereikia, tačiau jei į tokį konteinerį suverčiamos ir buitinės atliekos, ne tik Savivaldybei, bet ir gyventojams tai reiškia papildomas išlaidas. Tad kol panevėžiečiai neišmoko tinkamai rūšiuoti, nuspręsta, kad žaliąsias atliekas galės išpilti tik specializuotose aikštelėse, prižiūrint specialistams.

Šiemet bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ teritorijoje Pilėnų g. 43 įrengta vien tik žaliosioms atliekoms skirta aikštelė. Tokios atliekos taip pat priimamos Savitiškio g. 8, Senamiesčio g. 114B ir rajone, Dvarininkų kaime.

„Eksperimentas statyti žaliuosius konteinerius įvairiose miesto vietose nepasiteisino. Tų atliekų kiekiai susidaro dideli, todėl manome, kad turi būti prižiūrima, ar gyventojai tinkamai jomis atsikrato“, – sakė V. Gylienė.

Sumoka visi

Anot specialistės, nors per pastaruosius metus investuotos nemažos lėšos į atliekų aikštelių atnaujinimą, jų plėtrą, gyventojų švietimą, net įsigyta daugiau vaizdo kamerų kovoti su piktybiniais pažeidėjais, tačiau panevėžiečiai atliekų dar neišmoko tinkamai rūšiuoti.

„Šią savaitę pati apvažiavau atliekų konteinerius – net baisu, aikštelės gražiai sutvarkytos, o gyventojai ir toliau verčia viską šalia jų. Didžiuliai maišai, stiklai, seni baldai – tiek užverčia, kad net sulaužo atliekų aikštelių tvoras“, – stebisi V. Gylienė.

Specialistės manymu, tam, kad situacija pasikeistų, visuomenė turėtų netoleruoti pažeidėjų. Jeigu mato, kad kažkas prie konteinerių rikiuoja atliekų krūvas, pažeidimą reikėtų fiksuoti ir perduoti Panevėžio savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus specialistams. Už rankos pričiupti pažeidėjai dažnai teisinasi, kad neturi galimybių savo transportu į specializuotas aikšteles išvežti atliekų. Bet tai, anot V. Gylienės, ne pasiteisinimas: per metus net du kartus vykdomos švarinimosi akcijos, kai didžiagabarites atliekas surenka bendrovė „Panevėžio specialus autotransportas“, apvažiuodama miestą.

„Prie konteinerių statome filmavimo kameras, bet visų pažeidėjų sudrausminti negalime. Reikia žmonių pilietiškumo. Dažnas galvoja, kad jeigu numetė atliekas šalia konteinerių, jas vis tiek nemokamai surinks. Bet nieko nemokamo nėra – viskas įskaičiuojama į tarifą“, – teigė V. Gylienė.

Anot jos, netinkamai atliekomis atsikrato net ir įmonės. Specialistė sako pati mačiusi, kai šalia konteinerių maišus su žaliosiomis atliekomis verčia ne daugiabučio bendrijos samdytas tvarkytojas, o įmonė.
„Negi taip sunku sudaryti sutartį ir tinkamai tvarkyti aplinką? Galbūt visas miesto kvartaliukas gali susitarti dėl žaliųjų atliekų išvežimo – visiems kartu tikrai bus pigiau. Juk gyventojai dažniausiai teršia savo pačių gyvenamąją aplinką“, – pažymi V. Gylienė.

 

Komentarai

  • statykit kameras prie ivaziavimo i miesto teritorija matysit kiek atveza kaimas

  • Konteineriams esant nepilniems, maisu dar prikraunama salia. Skuba zmones…. O kokiose gatvese tie siukslynai tai jau zinoma. O kas pastoviai ismetama irgi aisku.

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų