Nors Bažnyčios atstovai žaliųjų kryžių akcijoje nuodėmės neįžvelgia, visgi mano, jog ūkininkams derėjo pasirinkti kitokią protesto formą. „Sekundės“ nuotr.

Žalieji kryžiai laukuose neužsibus

Žalieji kryžiai laukuose neužsibus

 

Protestuodami prieš planuojamus valdžios sprendimus lapkričio pradžioje laukus nustatę žaliais kryžiais, ūkininkai juos pamažu jau nuima. Dalis kryžių dėl oro sąlygų patys nuvirto, dalis pasviro, kiti tiesiog trukdys žemės ūkio darbams. Visoje šalyje tokių kryžių iškilo maždaug 10 tūkst., o Panevėžio rajone – apie 100. Dvasininkai sako, kad išardytas nešventintas kryžius nėra šventas simbolis, tačiau pati protesto forma bažnyčios tarnams neatrodo priimtina.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto teigimu, iš laukų nuimti kryžiai bus išardomi, o ką su jais daryti, nuspręs pats ūkininkas. Kai kurie kryžius buvo pastatę šalia savo ūkių, netoli namų ir net paprašę kunigų pašventinti.

„Nuo senų senovės lietuviai, užėjus badui, marui, sunkmečiui, statė kryžius. Ir dabar matome prie sodybų kelių šimtmečių senumo kryžių, tad nieko nuostabaus, kad juos pastatė ir laukuose“, – sako J. Talmantas.

Veš į Kryžių kalną

Be to, ūkininkai nusprendė ateities kartoms palikti gražų žalią kryžių iš tvirtesnės medienos. Jis bus pašventintas, pažymėtas specialia lentele ir pastatytas Kryžių kalne.

„Lentelėje bus aprašyta istorija, kaip 2019 metais žemės ūkis išgyveno sunkmetį ir organizuota tokia akcija, kad šalyje buvo pastatyta 10 tūkst. kryžių“, – pasakojo J. Talmantas.

Jo nuomone, ūkininkų organizuotos protesto akcijos – kryžių statymas laukuose, traktorių išvažiavimas į kelius – pasiteisino. Ūkininkai pasiekė, kad kai kurių planuojamų mokesčių buvo atsisakyta.

„Akcizą mums šiek tiek padidino – 4 eurais, bet atsisakyta kitų mokesčių ir manau, kad teisingai. Visgi žemės ūkis yra prioritetinė sritis. Lietuvoje iš Mendelejevo lentelės nieko neturime. Jeigu sužlugdysime šią šaką, ant kurios dabar sėdi visa Lietuva, bus visiškai neprotinga. Krizės metu buvo pasakyta, kad pagrindinis garvežys buvo žemės ūkis, kuris ištraukė valstybę iš duobės“, – pabrėžė J. Talmantas.

Deginti draudžiama

Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkės Danguolės Kuzmienės teigimu, Panevėžio rajono ūkininkai kryžius irgi jau renka iš laukų.

„Ūkininkai kryžius išardys ir elgsis kaip su mediena. Kryžius, jeigu išardytas, jau nebėra kryžius“, – sako D. Kuzmienė.

Be to, pasak pirmininkės, rajone nė vienas žalias kryžius nebuvo pašventintas. Tiesiog jie naudoti kaip tam tikri simboliai. Bendros akcijos, kai kryžiai suvežami į vieną vietą ir sudeginami, jos teigimu, Panevėžio rajone tikrai nebus.

„Kryžius simbolizavo viltį. Jeigu sudeginame kryžių, sudeginame ir savo viltį“, – mano skyriaus vadovė.

Visgi kryžius iš laukų susirinkę žemdirbiai jais pakurti krosnies ir įmesti į laužą negali ne vien dėl įsitikinimų.

Anot Panevėžio rajono savivaldybės specialistės Sigitos Biveinienės, medienos atliekų kaimo vietovėje deginti nedraudžiama, tačiau laukuose stovėję žalieji kryžiai yra dažyti, o tokių deginti negalima. Juos galima susirinkti iš laukų ir panaudoti ūkyje kaip medieną arba padėjus tiesiog laukti, kol supus.

Bažnyčia nebūtų pritarusi

Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas sako, kad remiantis Bažnyčios mintimi, kryžių negalima statyti kaip protesto ženklo. Be to, anot dvasininko, tai, ką matėme laukuose, net nebuvo tikri kryžiai, o tik sukalti pagaliai, nes jie nešventinti. Be to, ant jų nebuvo ir kančios, tai yra Jėzaus, figūrėlės.

„Tikras kryžius yra su kančia, o čia aš niekur nemačiau, kad būtų su figūra. Vadinasi, statantieji ir galvojo, kad tai – laikinas dalykas“, – sako vyskupas emeritas.

Tad, pasak jo, juos išardytus galima sunaudoti savo nuožiūra. Jeigu toks kryžius visgi buvo pašventintas, jį derėtų sudeginti.

„Šventų dalykų, jeigu išeina iš rikiuotės, yra nebenaudojami, nebetinkami, negalima išmesti į šiukšlyną, o reikia sudeginti“, – sako J. Kauneckas.

Pasak jo, šios ūkininkų protesto akcijos su bažnyčia niekas nederino.

„Mes būtume sakę, kad kryžių negalima naudoti tokiems dalykams. Yra kitų protesto priemonių“, – teigia emeritas,

Visgi, anot jo, tokių netikrų kryžių statymas nėra nuodėmė.

„Mes negalime pasmerkti ir sakyti, kad padarėte baisų dalyką, bet žaidimas su šventais dalykais truputį juokingas“, – mano vyskupas emeritas.

Komentarai

  • si syki kunigai praleido gera proga galejo pasventinti ukininku kryzius simboliskai po 50 euriuku butu buves puikus biznis ir ukininkam ramiau butu buve sventinto kryziaus nei vienas buves komoniuga ar jo palikuonis neitu nuversti

  • Man tai irgi tie kryziai neskaniai atrodė.

  • „Ūkininkai pasiekė,kad kai kurių planuojamų mokesčių buvo atsisakyta“ Kitaip pasakius,ūkininkų pelnas padidės,o kita visuomenės dalis,kiti verslai,kiti žmonės,kurie neturi traktoriu, tegul moka dar didesnius mokesčius ir dar bučiuoja tuos jų kryžius,nes didvyriai verslininkai-ūkininkai, gelbėja tuos mokesčių mokėtojus nuo bado.

Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų