Žaliasis Panevėžys ir galimybių Lietuva

• Sekundė
• Agnė BALTUTYTĖ
• Aktualijos
• 2020.06.27 08:00

Panevėžiečiams gerai žinomas visuomenininkas, per keturias dešimtis darbo metų patirties įgijęs gamybos, bankininkystės, švietimo, kultūros sektoriuose, miesto Dailės galerijos direktorius Egidijus Žukauskas mato, kad pribrendo laikas savo miestui dirbti už jo ribų.

Liberalų sąjūdžio iškeltas kandidatu vienmandatėje Vakarinėje apygardoje E. Žukauskas įsitikinęs, kad Seimo nario didžiausia klaida – atitolti nuo savo krašto ir konkretaus rinkėjo. Pats dirbęs ne vienoje srityje, jis patyrė ir žino, kokias klaidas darė įstatymų leidėjai ir kodėl atsitiko taip, kad partijoms kalbant apie regionų gaivinimą toliau formuojasi dvi Lietuvos: Vilnius ir likusi šalies dalis.

Mokytis visą gyvenimą

Seimo rinkimų maratone startinę poziciją E. Žukauskas užims jau antrą kartą.

Dar 1990 metais jis kandidatavo į Atkuriamąjį Lietuvos Seimą. Tąkart iš didelio kandidatų būrio panevėžiečiai pasirinko kitą, tačiau 28-erių jaunuolio pilietinis aktyvumas neliko nepastebėtas. Valstybiniame Panevėžio stiklo fabrike vyriausiuoju inžinieriumi dirbęs E. Žukauskas sulaukė kvietimo užimti miesto mero pavaduotojo postą. Tuometė Savivaldybės taryba jį išrinko pirmuoju vicemeru.

Įsisukęs į Panevėžio gyvenimo verpetą ir kūręs miesto ateitį nepriklausomoje Lietuvoje, E. Žukauskas nebesižvalgė į plačiuosius politikos vandens. Egidijus matė ir suprato, kad ir gimtajame mieste veiklos baras be galo platus.

Per pastaruosius tris dešimtmečius jo įgyta tiek patirties, kiek, regis, užtektų keliems gyvenimams.

Po vicemero darbo Savivaldybėje Egidijus grįžo į fabriką, bet jau į direktoriaus technikai ir gamybai pareigas. Tokia karjera Kauno politechnikos institute inžinieriaus chemiko technologo išsilavinimą turinčiam jaunam vyrui buvo tik kelio pradžia. Vilniaus universitete įgijo pramonės ekonomisto specialybę, po to įstojo į vadybos magistrantūrą, o tapęs magistru pasuko į doktorantūrą. Egidijus juokiasi šioje kelio atkarpoje taško dar nepadėjęs – teberašomas baigiamasis darbas.

Novatorius

Pats nuolatos studijuodamas E. Žukauskas tuo pačiu metu stovėjo ir kitoje barikadų pusėje – nuo 1991-ųjų dėstė KTU Panevėžio instituto studentams.

Egidijus vieną po kito šturmavo aukštąsias, diplomai keitė vienas kitą, o įgijęs vis naują kvalifikaciją panevėžietis sukdavo į naujas sritis.

E. Žukausko biografijoje – darbas net trijuose bankuose, ilgiausiai – 11 metų – vadovavo Lietuvos žemės ūkio banko Panevėžio regiono padaliniui.

Iš bankų sektoriaus sugrįžo pas studentus – penkerius metus ėjo direktoriaus pareigas Panevėžio kolegijoje, o pastaruosius ketvertą metų atiduoda duoklę kultūrai – vadovauja Dailės galerijai. Jo rūpesčiu per pastaruosius metus pastatas tapo Respublikos gatvės puošmena – sugrąžinti autentiški fragmentai, išlikę dar nuo 1889 m., atnaujintas ir galerijos vidus, kultūros įstaiga virtusi modernia, ne tik meno žinovų, bet ir šeimų, vaikų, jaunimo traukos vieta Panevėžyje.

Mokslo troškimas ir meilė kraštui – genuose

58-erių E. Žukauskas skaičiuoja jau keturių dešimčių metų darbo stažą.

Patirtis, įgyta studijuojant ir dirbant įvairiose srityse, praplėtė ir žinias, ir akiratį, ir suvokimą. Lietuvai tapus nepriklausomai, gyvenimas nestovėjo vietoje. Permainų reikėjo ir ekonomikoje, ir švietime.

„Jau 1988 metais apsilankęs pasaulinėje įrenginių ir technologijų parodoje Diuseldorfe ir pamatęs, kur link eina pasaulis, parvežiau į Stiklo fabriką stiklo gamybos idėjų. Nepriklausomybė žengė dar tik pirmuosius, nedrąsius žingsnius, bet po tokios stažuotės Vokietijoje supratau, kad mūsų laukia perėjimas nuo planinės gamybos prie rinkos ekonomikos. Ir išties po 1990-ųjų fabrike svarbiausiu asmeniu tapo nebe gamybos, o komercijos direktorius. Pagaminti lietuviai visada mokėjo, o parduoti ir uždirbti mums reikėjo mokytis. Tuomet vadybos studijos man ypač pravertė. O tada sulaukiau kvietimo ateiti į bankų sektorių – iš taupomosios kasos kurti Taupomąjį banką“, – pasakojo E. Žukauskas.

Jis svarsto, jog toks nuolatinis iššūkių ieškojimas, mokslo troškimas ir kaskart nėrimas į naują nepažintą sritį, matyt, užkoduotas genetiškai. Mama 55-erius metus dirbo mokytoja, tėtis 33-ejus darbavosi inžinieriumi, senelis – Lietuvos šaulys, miškininkas, tremtinys, kitas senelis – puskarininkis, dalyvavęs kuriant gen. P. Plechavičiaus kariuomenę.

„Iš senelių ir tėvų paveldėjau mokslo troškimą ir meilę savo kraštui“, – sako E. Žukauskas.

Galimybių Lietuva

Anot E. Žukausko, ilgą laiką jo gyvenime buvo trys atraminiai taškai: šeima, mokslas ir darbas. Visgi aktyvus panevėžietis matė, jog išjudinti, kas per daug metų įsisenėję, reikalinga novatoriška jėga. Į aktyvią veiklą Liberalų sąjūdyje įsitraukė 2011-aisiais.

„Laisvė nėra duotybė. Ja reikia ne tik džiaugtis, bet ir rūpintis. Tik laisvas žmogus gali būti ir atsakingas. Be laisvo ir atsakingo žmogaus neturėsime tikrosios rinkos ekonomikos, kuri turėtų būti ir socialinės rinkos elementas. Man teko stažuotis Šveicarijoje, Japonijoje, JAV. Mačiau, kad ten greta rinkos ekonomikos svarbus ir socialinis aspektas, rūpestis žmogumi, kuris negali ir nenori būti verslininku, bet labai reikalingas visuomenei“, – pabrėžė E. Žukauskas.

Jo nuomone, įstatymų Lietuvoje prikurta jau labai daug. Vis dėlto tarp tokios kiekybės ir kokybės lygybės ženklo padėti negalima.

„Mane žeidžia, kad Lietuvai skaičiuojant 30 nepriklausomybės metų, mano mama, 55-erius metus išdirbusi mokytoja, gauna tokią pensiją, jog turi eiti per parduotuves ieškodama, kur duona pigesnė“, – socialinę neteisybę mato panevėžietis.

Anot jo, Liberalų sąjūdžio programos „Galimybių Lietuva“ kertinė ašis ir yra žmogus.

„Galimybes, suteiktas Konstitucijos, turime visi Lietuvos piliečiai. Tačiau taip ir liko neišspręstas esminis klausimas – o kaip padaryti, kad jos būtų vienodos tiek Panevėžyje, tiek Vilniuje, tiek mokytojui, gydytojui, tiek darbininkui?“ – atkreipia dėmesį Liberalų sąjūdžio kandidatas.

Meilė nuo namų slenksčio

E. Žukausko nuomone, Seimo narys turi matyti ir girdėti savo rinkėją. Jo nuomone, susikoncentravimas vien į teisėkūrą reikštų atitolimą nuo esminių konkretaus regiono problemų sprendimų.

„Meilė tėvynei prasideda nuo savo namų slenksčio. Taip, aš dirbsiu visai Lietuvai, bet man svarbu, kokią naudą tas darbas atneš Panevėžiui“, – sako kandidatas.

Jį stebina, kad šiandien, kai dažna partija akcentuoja rūpinimąsi regionais, jie vis tiek palikti antrame plane.

„Aš niekaip nesuprantu, kaip savivaldybėms atstovaujančios regioninės tarybos yra pavaldžios Vidaus reikalų ministerijos vienam departamentui. Kodėl savivaldybėms nenutiesiamas tiesus kelias į Vyriausybę ir reikia prigalvoti tarpininkų?“ – stebisi E. Žukauskas.

Žiedinės ekonomikos miestas

Liberalas sako negalintis nesirgti Panevėžiu – jis pats yra jau ketvirtos kartos panevėžietis, o istorinėse senosiose miesto kapinaitėse Sporto gatvėje ilsisi paties proseneliai.

Savo miestą E. Žukauskas mato didmiesčiu, turinčiu potencialą tapti žiedinės ekonomikos pavyzdžiui Lietuvai. Jam dar vadovaujant Panevėžio kolegijai, ši švietimo įstaiga su Vokietijos Hansa parlamentu – organizacija, įkurta prie Prekybos, pramonės ir amatų rūmų, buvo pasirašiusi susitarimą dėl žiedinės ekonomikos modelio kūrimo Lietuvoje ir netgi Latvijoje bei Estijoje. Jos principas: kiek įmanoma sumažinti atliekų kiekį ir išteklių naudojimą pažangiu produktų projektavimu, pakartotiniu jų naudojimu ir perdirbimu, naujoviškais verslo modeliais, kurie, pavyzdžiui, kaip alternatyvą gaminio įsigijimui siūlo jo nuomos, skolinimo ar dalijimosi juo paslaugą.

E. Žukauskui pasitraukus iš kolegijos vakarietiška idėja užgeso, bet apie šį principą dabar garsiai šneka ir politikai, ir verslas.

„Panevėžys gali būti žalias ne tik dėl želdynų gausos, bet ir technologine prasme. Net neabejoju, kad ateis laikas, kai Panevėžys garsės ne tik kaip robotikos, bet ir elektromobilių, atsinaujinančios energijos šaltinių miestas“, – sako E. Žukauskas.

POLITINĖ REKLAMA. APMOKĖTA IŠ LIBERALŲ SĄJŪDŽIO RINKIMŲ SĄSKAITOS. UŽSK.NR. 24202

• Sekundė
• Agnė BALTUTYTĖ
• #Egidijus Žukauskas
• #Liberalų sąjūdis
• #Panevėžys
• #Politika
• #Rinkimai