Vydmantas Mačiulis Edvinas Klimas PROJEKTAS x

„X: Laisva erdvė“ nelaisvės sąlygomis

Panevėžio kultūros lauke užgimę ir jau spėję įgyti atgarsius visoje Lietuvoje bei už jos ribų „A Galerijos“ inicijuoti tęstiniai „X“ projektai šiandien skelbia kone pranašišką misiją.

Nors ketvirtasis projektas „X: Laisva erdvė“ pradėtas dar pernai, pasaulinių įvykių sūkurio įsuktas ir kiek užtrukęs, baigtas kurti šiemet. Simbolišku pavadinimu kviesdamas kūrėjus išlaisvinti savo vidines kūrybines erdves uždarytų socialaus gyvenimo sienų akivaizdoje, projektas tapo daug gilesnių paieškų šaltiniu.

Projektai „X:“ – tęstinis meno įvykis, kviečiantis skirtingų sričių kūrėjus dirbti poromis prie bendro kūrinio, dalinantis skirtinga kūrybine bei technologine patirtimi, idėjomis, paliekant laisvą erdvę temos interpretavimui. Tai – didelis iššūkis, tačiau dovanojantis neįkainojamą patirtį kūrėjams ir netikėtus, intriguojančius kūrinius meno gerbėjams bei kultūriniam Lietuvos paveldui. Pirmasis „X:“ projektas, įvykęs 2016 m., buvo orientuotas į Panevėžio kūrėjus, taip skatinant jų meninę bendrystę, taip pat siekiant reprezentuoti panevėžiečius menininkus platesniame šalies bei užsienio kontekste. Įgavęs kūrybinį pagreitį, projektas kasmet plečiasi. Prie šios iniciatyvos jungiasi kūrėjai ir iš kitų Lietuvos miestų, kitų šalių.

„Kasdienybėje patiriamas stresas bei baimės ir troškimų keliama sumaištis dažnai užgožia nepaprastai jaukią vidinę ramybę. Užkraudami savo vidinę erdvę daiktais ar mintimis, patirtimis ar proto šiukšlėmis, kliudome sau sutikti savo tikrąjį „Aš“. Šis chaosas dažnai tampa kasdieniu palydovu, stabdo, naikina, riboja kūrybines galias. Ką tuomet gali pasakyti pasauliui? Juk kūryba ne tik laisvė, drąsa, bet ir atsakomybė. Leisdamiesi į kūrybinę kelionę turėtume užsiauginti arba išsivalyti vidinę laisvę, išmokti gerbti kito, šiuo atveju kartu kuriančio žmogaus, pasaulį. O gal kaip tik kūryba išlaisvina nuo purvinos rutinos krovinio? Kad ir kokios patirtys iškiltų, leiskime joms vykti, būti, reikštis, pamažu atpažindami tylą, auginančią mūsų viduje laisvą erdvę“, – šios projekto kuratoriaus Albino Vološkevičiaus kūrėjams siunčiamos eilutės tapo kone dvigubai aktualesnės dabar, kai pasaulis išgyvena pandemijos iššūkius.

Tomas Rudokas Agnė Juršytė LAISVA ERDVĖ

Ketvirtąjį kartą bendrai kūrybai susibūrusios įvairių meno sričių (tapyba, fotografija, skulptūra, keramika, poezija, muzika ir kt.) kūrybinės poros, be pagrindinio išbandymo kurti kartu, šįkart susidūrė ir su tiesioginio komunikavimo, ir su kitokio pobūdžio sunkumais. Reikia pasidžiaugti, kad ir tokie netikėtumai menininkų kūrybiškumo nesustabdė. „X: Laisvos erdvės“ kolekcijoje – aštuoniolika darbų, sukurtų trisdešimt šešių autorių. Kūriniai skirtingi tiek temos interpretacijomis, tiek ir formatais bei atlikimo technikomis. Iškalbingi ir prie kūrinių autorių parašyti tekstai – bendrų patirčių išpažintys. Visi projekto dalyviai skirtingi ne tik raiškos būdais, specialybėmis, amžiumi, patirtimi, bet visus juos vienijo noras kurti bendra tema. Penkios iš aštuoniolikos porų – grynai panevėžietiškos. Dar keli mūsų miesto menininkai dirbo su kitų miestų ar šalių kūrėjais, dvi poros latviškos: Indrė Stulgaitė-Kriukienė ir Lijana Judickaitė, Eugenijus Marcinkevičius ir Rimvydas Stankevičius, Tomas Rudokas ir Agnė Juršytė, Andrius Repšys ir Liucija Karalienė, Valentinas Pečininas ir Osvaldas Juška, Lilija Valatkienė ir Juozas Lebednykas, Diana Rudokienė ir Ilona Kosabuko, Vilnis Auzinis ir Andris Biezbardis, Edvinas Klimas ir Vydmantas Mačiulis, Kasparas Zarinis ir Vija Zarina, Vytautas Tallat-Kelpša ir Sigitas Tallat-Kelpša, Sigitas Laurinavičius ir Rimvydas Daužvardis, Mindaugas Juodis ir Aušra Kleizaitė, Audrius Gražys ir Henrikas Gulbinas, Povilas Ramanauskas ir Rosanda Sorakaitė, Artūras Stančikas ir Arūnas Uogintas, Milda Butkevičiūtė ir Giedrius Zaura, Kristina Norvilaitė ir Petras Geniušas.

Andrius Repšys Liucija Karalienė LAISVA ERDVĖ

Kaip pasakoja projekto kuratorius A. Vološkevičius, yra kūrybinių porų, kurios jau ne pirmą kartą dalyvauja „X: -uose“, kitos atrado vienas kitą pirmąkart, buvo ir tokių, kurie šiame procese jau yra dalyvavę su kitais kūrybiniais partneriais. Kūrybinė partnerystė – svarbi projekto dalis. Jo teigimu, svarbiausia ne galutinė kūrinio realizacija ir net ne pats kūrinys, nors jis neabejotinai yra didžiulę išliekamąją vertę turinti vertybė, bet dviejų menininkų, kuriančių drauge, bendrystė – panašus pasaulio matymas ar kardinalūs skirtumai, kūrybiniai ginčai ar naujos, o gal užmirštos ir atgaivintos patirtys, kartu patirti kūrybiniai nuotykiai ar ilgi vakarojimai dalijantis prisiminimais, ieškant sprendimų.

„Smagiausia, kad projektas jau gyvena savo gyvenimą augdamas, plėsdamasis, transformuodamasis, o tai ir yra projekto esmė – naujos kūrėjų patirtys, galbūt darysiančios įtaką jų ateities kūrybai“, – sako A. Vološkevičius.

Valentinas Pečininas Osvaldas Juška SIELŲ ŠAUKSMAS

Iš projekto retrospektyvos matyti, kad inspiruoti tokios kūrybinės patirties kai kurie ankstesnių projektų dalyviai, neapsiribodami vienu kūriniu, sukurtu dviese, jau įgyvendino idėjas surengdami atskiras parodas, sukurdami ištisus kūrinių ciklus. Netikėta, bet smagu dėl besiplečiančio raiškos būdų diapazono – pernai į vizualiųjų menų teritoriją organiškai įsiliejo poezija, šįkart – muzika. „Džiugu, kad domimasi projektu ir atsiranda noras dalyvauti jame net ir iš tikrai vizualiam laukui netikėtų kultūros sričių, tokių kaip muzika ar poezija, atstovų“, – sako A. Vološkevičius.

Šio projekto liūdnąja dalimi, bet prasminga neįkainojamu palikimu, reiktų išskirti panevėžiečio tapytojo Osvaldo Juškos netektį. Šių metų liepą anapilin iškeliavęs tapytojas dar spėjo sukurti bendrą darbą su fotomenininku Valentinu Pečininu. Simboliškas ir jo pavadinimas – „Sielų šauksmas“.

Kada projekto „X: Laisva erdvė“ kūriniai bus eksponuojami parodinėje erdvėje ir prieinami žiūrovams, pasakyti sudėtinga, kol suplanuotos parodos atidėtos arba atšauktos. Galbūt, kaip ir daugelį nūdienos meno kūrinių, juos galima bus pamatyti virtualioje aplinkoje ar pavartyti netrukus pasirodysiantį katalogą. Tačiau, gyvenimui grįžus į įprastas vėžes, žiūrovai būtinai išvys juos Panevėžio, Lietuvos ir Latvijos parodų salėse. Puoselėjant naujojo menų centro idėją Panevėžyje, visi projekto kūriniai dovanojami miestui – būsimojo menų centro kolekcijai pildyti.