-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Du Panevėžio vyskupai – emeritas Jonas Kauneckas ir vyskupas Linas Vodopjanovas OFM – švenčia jubiliejus.
„Per visą gyvenimą nė karto nešvenčiau savo gimimo dienos. Ne mėgėjas jos švęsti. Kai visi mane pradėjo sveikinti, sakiau: jūs klystate, ne mano gimimo diena. Nesvarbu, kad aš gimęs birželio 6-ąją, bet kai gimiau, buvo antroji Sekminių diena. Tada mane galėsite sveikinti, kai vėl jos sutaps“, – juokauja antradienį 85-erių sulaukęs vyskupas emeritas J. Kauneckas.
O štai kalendorius byloja, kad per visus dvasininko nugyventus metus daugiau nė karto šios dienos ir nebesutapo. Tiesa, buvo metų, kai birželio 6-oji sutapdavo su pirmąja Sekminių diena.
J. Kauneckas sako visada per savo gimtadienį stengdavęsis kur nors išvažiuoti.
„Šiemet mane nutvėrė pirmą kartą. Pamiršau išvažiuoti“, – sako sveikinimų sulaukęs vyskupas.
Ganytojas pasakoja mieliau švenčiantis vardo dieną.
O kasmet rugpjūčio pabaigoje gimines, buvusius kaimynus sukviečiantis į susitikimą Pasvalio rajone, Daujėnuose, kur palaidoti dvasininko tėvai ir seneliai.
„Buvę kaimynai išmirė, daugelis giminių paseno, o jaunesni nenori važiuoti į Daujėnus, nes niekas neriša su jais. Nutariau šiemet birželio 24-ąją, per Jonines, atšvęsti Katedroje Mišiomis, o po to vaišes suruošiu“, – planuoja vysk. J. Kauneckas.
Vyskupas skaičiuoja turintis 53 pusbrolius ir pusseseres.
Be to, į jo organizuojamus susitikimus visada atvažiuoja ne tik giminės, bet ir telšiškiai. Sovietmečiu dirbdamas Žemaitijos sostinėje vysk. J. Kauneckas ypač rūpinosi pogrindine slapta organizacija „Eucharistijos bičiuliai“.
„Dabar jie jau ir anūkus augina. Nori kasmet bent kartą su manimi susitikti, tad arba aš važiuoju į Telšius, arba jie atvyksta čia“, – svečių laukia dvasininkas.
Abu Panevėžio vyskupai šią savaitę švenčia išskirtinius jubiliejus: vysk. J. Kauneckas – 85-erių metų (kairėje), vysk. L. Vodopjanovas pasitinka 50-metį. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Sulaukęs gražaus jubiliejaus vysk. J. Kauneckas sako besigailintis tik vieno. Apie tai jis užsimena ir savo prisiminimų knygoje „Prieš visus vėjus“.
„Gailiuosi, kad visgi sutikau tapti vyskupu. Nereikėjo. Čia ne mano misija. Buvau jau 62-ejų. Kam to bereikia tokio amžiaus? Reikėjo iki paskutinio gintis ir nesutikti“, – svarsto J. Kauneckas.
Vyskupu J. Kauneckas konsekruotas 2000-aisiais, o Panevėžio vyskupu paskirtas 2002 m.
Dvasininkas džiaugiasi, kad per visą kunigavimo laiką puikiai sekėsi dirbti su jaunimu.
„Džiaugiuosi, kad teko ginti tikėjimo laisvę. Buvau Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto narys, Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos leidėjas“, – sunkų sovietmetį mena J. Kauneckas.
O kai rašydamas prisiminimų knygą išvydo archyvinius dokumentus, nustebo, kaip aktyviai juo domėjosi sovietų saugumas.
„Žinojau, kad domisi, bet kad darė tiek visokių žygių prieš mane, nežinojau“, – pasakoja dvasininkas.
O šiandien, birželio 8-ąją, penkiasdešimties metų sukaktį sutinka vyskupas Linas Vodopjanovas OFM.
Jis juokauja, kad kartais taip nutinka, jog du tos pačios vyskupijos vyskupai kone tuo pačiu metu švenčia jubiliejus.
Vysk. L. Vodopjanovas sako gimimo dieną švenčiantis labiau dėl bendruomenės nei savęs.
„Kitą kartą žmonės sako: iš mūsų nieko nėra. Bet tikrai nėra taip.“
Vysk. L. Vodopjanovas
„Labai nesureikšminu tokių dalykų, bet ateina kažkokie metai, tam tikros sukaktys. Man tas šventimas yra daugiau dėl kažko“, – sako dvasininkas.
Ketvirtadienį Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje jubiliejaus proga vyskupas laikys padėkos šv. Mišias.
„Turėsime šv. Mišias kaip padėką Dievui už gyvenimą, už tai, kas buvo“, – sako vysk. L. Vodopjanovas.
Į šias pamaldas turėtų atvykti ir daugiau kunigų.
O sekmadienį katedroje laukia dar viena šventė – Devintinės.
„Po šv. Mišių turėsime bendrą agapę. Visi, kas galės, be jokio didelio įsipareigojimo dalyvaus“, – laukia L. Vodopjanovas.
Abu Panevėžio vyskupai vienas kitą pasveikina ypatingomis progomis. L. Vodopjanovas sako atkreipęs dėmesį, jog vysk. J. Kauneckas labai nemėgsta švęsti savo sukakčių. Netgi pernai 45-erių metų kunigavimo sukaktį emeritas minėjo kukliai.
„Kunigystė yra labai svarbu kunigo gyvenime. Šventėme negausiai, bet padarėme nedidelę šventę vysk. J. Kauneckui. Tikimės, kad Viešpats lydės ir jis sulauks 50 metų kunigystės“, – emeritui linki L. Vodopjanovas.
Penkiasdešimtmetį pasitinkantis vyskupijos ganytojas svarsto, jog jo pasiekimai – ne paties, o Dievo nuopelnas.
„Smagu, kad per gyvenimą, kiek Dievas leido, buvo tikrai labai gražių momentų, įvykių, sutikta tikrai gražių žmonių. Tas tikrai džiugina. Man atrodo, kad žmogaus gyvenime svarbiausia tai, kas sutikta, patirta, kažkas nuveikta“, – mano L. Vodopjanovas.
Jo teigimu, tam nereikia kažko didelio. Kartais ir nedideli dalykai, tarsi nematomi, būna labai asmeniniai, šilti.
„Visą laiką gera prisiminti tam tikrus žmones. O mūsų visų nuopelnus įvertina Dievas. Jis geriausiai paskirsto ir juos sudėlioja. Nepriskiriu sau nieko, nes vienam be Dievo lydėjimo neįmanoma“, – sako dvasininkas.
Pasak L. Vodopjanovo, per gyvenimą būta tikrai įsimintinų akimirkų, ypač pirmais kunigavimo metais, po to dirbant parapijose. Ir dabar matantis daug gražių dalykų: nors parapijos nėra didelės, džiugina žmonių entuziazmas, kūrybiškumas, pamaldumas.
„Visą laiką raginu, kad nors ir nedaug jūsų, bet būkite karštos širdies, degantys žmonės. Tokie, kurie neįpultų į pesimizmą. Kitą kartą žmonės sako: iš mūsų nieko nėra. Bet tikrai nėra taip. Melstis yra didžiulis darbas, o jeigu meldžiamasi už Bažnyčios reikalus, Bažnyčios intencijomis – įsijungiama į bendrą misiją. Tai labai džiugina ir kelia širdis“, – sako vyskupas.
