-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Vyriausybė trečiadienį pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadai valdančiųjų ir opozicijos iniciatyvoms. Ministras Linas Kukuraitis sako, jog ministerija iš esmės pritaria parlamentarų ketinimams, bet siūlo pensijų neindeksuoti tik tuomet, kai neigiami yra abu rodikliai – bendrasis vidaus produktas (BVP) bei darbo užmokestis.
„Vietoj siūlomo atsisakyti BVP vertinimo, o kitame projekte siūlomo atsisakyti darbo užmokesčio fondo ir BVP vertinimo, nustatyti, kad indeksavimas nevykdomas tik tuomet, kai neigiami yra abu šie rodikliai. Pozicija grindžiama tuo, kad bendras vidaus produktas yra svarbus ekonomikos rodiklis. Kaip parodė 2009 metų krizė, tuo pat metu krito ir darbo užmokesčio fondas, ir BVP. Tokiai situacijai pasikartojus, pensijų indeksavimas turėtų būti stabdomas“, – Vyriausybės posėdyje sakė L. Kukuraitis.
Ministerija savo pranešime teigia, kad Vyriausybė trečiadienį pritarė atnaujintai socialinio draudimo pensijų indeksavimo tvarkai, kuri atveria galimybes kitąmet pensijas didinti 7,17 proc. Pasak ministerijos, tam reikia pakeisti formulę taip, kad nedidelis bendrojo vidaus produkto (BVP) smuktelėjimas šiemet netaptų kliuviniu pensijų augimui.
Šiuo metu galioja taisyklė, kad pensijos negali būti indeksuojamos, jeigu einamųjų ir po jų einančių metų BVP augimas arba darbo užmokesčio fondo pokytis yra neigiamas. Tai reiškia, kad nors Lietuva patyrė vieną mažiausių ekonomikos susitraukimų visoje Europos Sąjungoje, o darbo užmokesčio fondas auga, tai vis tiek užkirstų kelią pensijų didinimui, nes vienas iš dviejų rodiklių yra nežymiai neigiamas.
Ministrų kabinetas siūlo, kad pensijos nebūtų didinamos tik tais atvejais, kai prastai atrodo abu rodikliai – tiek BVP pokytis, tiek darbo užmokesčio fondo pokytis.
Pasak L. Kukuraičio, esant dabartiniam ekonominiam neapibrėžtumui, ministerija siūlo atsisakyti papildomai didinti indeksavimo koeficientą.
Ministerija argumentuoja, kad vien pagal darbo užmokesčio augimą apskaičiuotas koeficientas kitais metais užtikrins daugiau nei dukart spartesnį nei darbo užmokestis pensijų augimą.
„Siekiant politinio tikslo, kad pensijos augtų sparčiau nei darbo užmokestis ir su 7,17 proc. indeksacija pasiekiamas tikslas, nes pensijos didės dvigubai daugiau nei 2021 metais numatomas darbo užmokesčio augimas tempas“, – argumentavo ministras.
Parlamentarai rugsėjį pradėjo svarstymus, kaip pakeisti galiojančią pensijų indeksavimo formulę.
Opoziciniai konservatoriai mano, kad reikia atsisakyti koeficiento susiejimo su BVP augimu.
Valdantieji „valstiečiai“ norėtų didesnės manevro laisvės. Jie, be kita ko, siūlo atsisakyti taisyklės, pagal kurią apskaičiuotas indeksavimo koeficientas taikomas tik tuomet, jei padidintoms pensijoms mokėti užteks pensijų socialinio draudimo rūšies įplaukų.
„Valstiečių“ iniciatyvų aiškinamajame rašte nurodoma, kad, priėmus pataisas, „indeksavimas sustotų tik tada, kai apskaičiuotas IK (indeksavimo koeficientas – BNS) nesiektų vieno procento“.
Pensijų indeksavimas vyksta nuo 2017 metų. Tais metais dėl indeksavimo pensijos augo 6 proc., 2018 metais – 6,94 proc., 2019 metais – 7,63 proc., 2020-aisiais – 8,11 procento.
Pagal naujausias prognozes, senatvės ir netekto darbingumo pensijos 2021 metais galėtų augti ne mažiau kaip 7,17 proc. Tuomet vidutinė senatvės pensija padidėtų nuo 377 iki 404 eurų, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 399 iki 428 eurų.
Pensijų indeksavimui kitiems metams papildomai iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto prireiktų 249 mln. eurų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
