Netekusi dalies darbuotojų „Harju Elekter“ nemažina naujos gamyklos Panevėžio pakraštyje statybų tempo. P. Židonio nuotr.

Virusas kandžioja ir stambiuosius

Virusas kandžioja ir stambiuosius

Panevėžyje nedarbas auga drastiškai. Per pastarąjį mėnesį bedarbių gretas papildė daugiau nei 2000 panevėžiečių. Visą pasaulį sujaukusi pandemija ant išlikimo ribos pakabino ne tik smulkias įmones. Pasekmes jaučia ir Panevėžio verslo gigantai. Kai kuriose įmonėse dėl taikantis prie pandeminės situacijos pasikeitusių darbo sąlygų į Užimtumo tarnybą išėjo dešimtys žmonių.

Netiko pamainos

Viena stambiausių Panevėžio bendrovių „Harju Elekter“ per pandemiją neteko dvidešimties darbuotojų. Įmonės vadovas Tomas Prūsas teigia, kad į tokią padėtį įstūmė pakeistas darbo grafikas.

„Saugantis COVID-19 ir stengiantis išskaidyti darbuotojų srautus, rudenį įvedėme pamaininį darbą, ko niekada nesame darę. Anksčiau dirbome viena pamaina visą darbo dieną, o dabar – jau dviem“, –sako T. Prūsas.

Dėl pasikeitusių darbo valandų, anot jo, būrys darbuotojų nusprendė išeiti iš darbo. Vakarinė pamaina pasirodė per daug nepatogi turintiesiems šeimas, mažus vaikus.

Naujų darbuotojų įmonė per Užimtumo tarnybą ar kitas įdarbinimo agentūras dar nesamdo. Tokios kvalifikacijos specialistai, direktoriaus teigimu, nesimėto. Bendrovė pati įsteigė akademiją ir samdytas elektrotechnikos dėstytojas moko naujokus specifinio darbo.

Kol kas gamykla priversta dirbti sumažėjusiomis pajėgomis.

„Metai neeiliniai, net mūsų seneliai tokių neatsimena. Sunku prognozuoti darbą.“

M. Gudas

„Stengiamės sumažinti galimybę virusui plisti. Jau buvo keli susirgimai įmonėje, užkratas atėjo iš kitur – privačių švenčių. Ligoniai buvo izoliuoti, sirgo lengvai. Laimė, liga įmonės viduje neplinta“, – teigė T. Prūsas.

Šiuo metu bendrovė turi 227 darbuotojus.

Dalies darbuotojų netekusi „Harju Elekter“ nemažina naujos gamyklos Panevėžio pakraštyje statybų tempo. Estijos elektros įrangos gamintoja į gamyklos Panevėžyje plėtrą numačiusi investuoti iki 6 mln. eurų. Statybos darbus planuojama baigti 2021 metų kovą. Įmonės biuro ir gamybinis plotas padidės beveik dukart – nuo 8,8 tūkst. iki 16,8 tūkst. kv. metrų, o darbuotojų skaičius – iki 350.

Vyresni išsigando

Per personalą pandemija švystelėjo ir bendrovėje „Metalistas LT“. Per pirmąją jos bangą įmonę iš karto paliko dėl sveikatos susirūpinę du pensinio amžiaus darbuotojai.

„Tai buvo labai geri kolegos, bet negalėjome jų perkalbėti, kad ir kaip stengėmės užtikrinti saugias darbo sąlygas. Buvome vieni pirmųjų, kurie dar kovą pradėjo matuoti temperatūrą ateinantiems į gamyklą žmonėms, reikalavome dėvėti kaukes, naudojome dezinfekcines priemones. Tada visi šaipėsi iš mūsų, o netrukus tai tapo visiems įprasta“, – pasakoja „Metalistas group“ valdybos pirmininkas ir Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos prezidentas Mantas Gudas.

Pastarąją savaitę įmonėje nustatytas pirmas COVID-19 susirgimas.

Siaučiantis koronavirusas dižiausios įtakos turėjo „Metalisto“ užsakymams. Pasak M. Gudo, jie banguoja kartu su pandemija – piko metu stojo, vėliau augo dvigubai.

„Metai neeiliniai, net mūsų seneliai tokių neatsimena. Sunku prognozuoti darbą, užsakymai tai stodavo, tai šokdavo“, – pripažįsta M. Gudas.

Visgi, anot jo, pandemija stambiausių Panevėžio įmonių taip nenuskriaudė kaip smulkesnes, o didžiausius smūgius pajuto viešbučiai, kavinės, turizmo sektorius.

Lapkričio 1-ąją Panevėžyje buvo registruota 7700 darbo neturinčių asmenų, tai yra 2017 daugiau nei prieš mėnesį. P. Židonio nuotr.

Nedarbas auga

Užimtumo tarnyba spalį gavo septynis pranešimus apie šalyje numatomus masinius darbuotojų atleidimus. Kol kas Panevėžį tokie kraštutinumai aplenkia. Visgi nedarbas Aukštaitijos sostinėje tebeauga.

Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų lapkričio 1-ąją Panevėžyje buvo registruota 7700 darbo neturinčių asmenų, tai 2017 daugiau nei prieš mėnesį. Registruotas nedarbas šio mėnesio pradžioje pasiekė 15 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų.

Tarp neturinčiųjų darbo daugiausia 30–49 metų panevėžiečiai. Jie sudaro net 36 proc. bedarbių. 50-mečių ir vyresnių bedarbių – 35 proc., o jaunimo iki 29 metų – 29 proc.

Tarp darbo ieškančių panevėžiečių moterys sudaro 52 proc., vyrai – 48 proc.

Daugiausia bedarbių, prieš pasibeldžiant į Užimtumo tarnybos duris, triūsė krovėjais, pardavėjais, taksi ir furgonų vairuotojais, valytojais, nekvalifikuotais statybininkais, dažytojų ir giminiškų profesijų darbininkais.

Panevėžio rajone nedarbas lapkričio 1-ąją siekė 15,7 proc. Darbo ieško 3444 rajono gyventojai – 157 daugiau nei spalio 1-ąją.

Rajone tarp darbo ieškančiųjų dominuoja vyresni nei 50 m. asmenys – jie sudaro 40 proc. Kitaip nei mieste, čia, nors ir nežymiai, bet vyrų bedarbių daugiau nei moterų.

Net 37 proc. Panevėžio rajono bedarbių nėra įgiję jokios profesijos.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų