Vilija Blinkevičiūtė: „Kviečiu į pasaulį pažvelgti ir skurstančio vaiko akimis“

• Sekundė
• Rimantas Katkevičius
• Aktualijos
• 2018.11.04 11:22

Kas Lietuvoje apgins socialinius darbuotojus? Kodėl ir Lietuvoje, ir Europoje nemažėja vaikų skurdas? Kokių sprendimų reikia? Pokalbis apie tai ir kitas aktualijas su socialdemokrate Vilija BLINKEVIČIŪTE, Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininke.

Gerbiama Vilija, neseniai į renginį pakvietėte socialinius darbuotojus. Kodėl būtent juos?

Mano ir Europos Parlamento socialdemokratų iniciatyva surengta konferencija „Lygių galimybių Europa – iššūkiai ir sprendimai”. Susirinko net 300 socialinių darbuotojų iš visos Lietuvos. Būtent ant jų pečių visu svoriu gula atskirties, nelygybės, skurdo pasekmės – visa skaudi realybė, kuri ne visiems matoma iš aukštų valdžios bokštų. Pasidalijome patirtimi, pasitarėme, pasiūlėme sprendimus.

Lietuva ir visa Europa sensta. Ateityje reikės vis daugiau socialinių paslaugų ir pagyvenusiems žmonėms, ir neįgaliesiems. O kur dar vaikų problemos? Vadinasi, socialinių darbuotojų poreikis tik didės.

Sunku girdėti: šiandien Lietuvoje trūksta daugiau kaip 1000 socialinių darbuotojų. Atlyginimai – nedideli, o reikalavimai ir atsakomybė – milžiniški. Skiriasi socialinių darbuotojų atlyginimai savivaldybėse, tarp įstaigų ir institucijų, priklausomai nuo darbo vietos – ar dirbi savivaldybės, valstybės, ar sveikatos sistemos įstaigose. Tai nenormalu.

Nors teigiama, kad socialinių darbuotojų atlyginimai didės, didelio optimizmo nepastebėjau. Yra ir kitų problemų. Buvo tiesiai šviesiai pasakyta: mūsų darbas sekinantis, fiziškai pavojingas – ir kirviu gali smogti, ir šunimi užpjudyti. Todėl kitų metų valstybės biudžete būtina numatyti pakankamai lėšų ne tik socialinių darbuotojų atlyginimams didinti, bet ir darbo sąlygoms gerinti.

Džiaugiuosi, kad kalbėjomės viena kalba. Žmonių kalba. Ir apie Lietuvą, ir apie Europos Parlamente svarstomus teisės aktus dėl nelygybės, atskirties mažinimo, dėl galimybių derinti darbą ir šeimos interesus. Kalbėjome ir apie mano pasiūlytą Vaikų garantijos iniciatyvą – kaip realiai padėti vaikams, apsaugoti juos nuo skurdo.

Kaip skinasi kelią Europos Parlamente ši – Jūsų pasiūlyta – Vaikų garantijos iniciatyva?

Kartu su kolegomis labai aktyviai kovojame, kad europinei Vaikų garantijos iniciatyvai būtų skirta 10 milijardų eurų 2021–2027 metais. Kol kas vyksta aštrios diskusijos.

Oponentai – Europos Parlamento krikščionys demokratai ir liberalai – sako, kad nei tokios Vaikų garantijos iniciatyvos, nei milijardų jai skirti nereikia, nes, girdi, vaikų skurdą turi įveikti pačios valstybės.

Būtina veikti dviem frontais: turi imtis veiksmų ir kiekviena valstybė, ir visa bendrija. ES, turtingiausioje pasaulio bendrijoje, skursta beveik 25 milijonai vaikų. Lietuvoje kas ketvirtas vaikas skursta arba gyvena skurdo rizikos zonoje. Akivaizdu, kad po vieną ES valstybėms sunkiai sekasi pagerinti vaikų situaciją.

Europinė Vaikų garantijos iniciatyva reiškia finansinę pagalbą ir paskatą valstybėms imtis realių veiksmų – stiprinti nemokamą vaikų sveikatos priežiūrą ir ugdymą, garantuoti deramą būstą, užtikrinti tinkamą mitybą.

Privalome suteikti lygias galimybes jau vaikystėje – tik taip sustabdysime skurdo paveldėjimą.

Bet juk labai svarbi pagalba ir šeimoms, auginančioms vaikus?

Taip. Vienareikšmiškai. Vis dėlto geriausia vaikų skurdo prevencija – stabilias ir nemenkas pajamas turintys tėvai. Deja. Problema dar ir ta, kad tėvai dažnai susiduria su nepakankamomis galimybėmis derinti darbą ir įsipareigojimus šeimai.

Europos Parlamente svarstoma direktyva dėl geresnio darbo ir šeimos gyvenimo suderinimo. Labiausiai tai aktualu vaikus auginantiems vienišiems tėvams – bene labiausiai pažeidžiamiems ir ekonominiu, ir socialiniu požiūriu. Akivaizdu, kad nepilnas ar sunkiai besiverčiančias šeimas būtina remti visapusiškai: derinti specializuotas būsto programas, teikti finansines lengvatas bei pakankamą paramą. Pagaliau teikti socialines paslaugas į namus. Ir viską matuoti vaikų gerovės ir jų ugdymo kokybės liniuote.

Pinigai, parama – dar ne viskas. Labai svarbus valdžios požiūris į vaikų, šeimos gyvenimą. Todėl visus politikus kviečiu bent kartais į pasaulį pažvelgti ir vaiko (juolab – skurstančio vaiko) akimis. Kaip jis jaučiasi, ką mato ir girdi, kuo gyvena?

Džiugu, kad Lietuvoje kitais metais siūloma didinti vaiko pinigus iki 50 eurų. Bet kitų metų valstybės biudžeto projekte vaiko pinigams trūksta beveik 50 milijonų eurų. Nenumatyta. Štai jums ir valdžios požiūris į vaikus: didinam, bet pinigų neskiriam.

• Sekundė
• Rimantas Katkevičius
• #skurdas
• #vaikai
• #Vilija Blinkevičiūtė