T. GARUCKO nuotr.

Vietoje klasės – pamokos sename autobuse

Vietoje klasės – pamokos sename autobuse

Ilgėjantys mokslo metai kelia iššūkių ir pedagogams. Vis daugiau mokyklų perima sparčiai plintančią lauko darželių idėją ir pamokas perkelia į kiemą.

Medžių paunksmėje piešti ar skaityti literatūros šedevrus – jau įprasta praktika atėjus karščiams, bet kai kurios Panevėžio rajono mokyklos po atviru dangumi įsirengia ne tik klases, bet ir lauko biblioteką, vabzdžių viešbutį, netgi kabinetą sename autobuse.

Mokymo metodai keičiasi

Jau po kelių savaičių Velžio gimnazijos kieme duris atvers dvi naujos lauko klasės: viena jų – moderniai įrengta mokymosi klasė lauke, kita – sename autobuse įkurdintas kabinetas. Pasak Velžio gimnazijos direktoriaus Rimto Baltušio, tokia idėja brendo daugiau kaip penkerius metus, tik ją įgyvendinti vis sutrukdydavo lėšų trūkumas. Pavykus jų pritraukti iš europinių projektų, gimnazistai jau šį pavasarį  galės mokytis moderniai įrengtose erdvėse po atviru dangumi. O dar vieną klasę įsirengs savo lėšomis nebenaudojamoje transporto priemonėje.

„Turėjome seną autobusą. Jį reikėjo nurašyti kaip nebetinkamą naudoti, bet pasitarę nusprendėme, kad galime panaudoti kitaip – įrengti lauko klasę. Šiuo metu kaip tik vyksta šios klasės vidaus įrengimo darbai ir atšilus orams kai kurias pamokas bus galima vesti autobuse“, – pasakojo mokyklos direktorius.

Velžio gimnazija. M. GARUCKO nuotr.

Velžio gimnazija. M. GARUCKO nuotr.

Nebetelpa į mokyklą

Šiuolaikinė mokykla, pasak R. Baltušio, jau seniai išaugo mokyklos ar klasės rėmus, vis daugiau veiklų mokiniams organizuojama kitose kultūrinėse ar edukacinėse erdvėse. Kita vertus, anot vadovo, Velžio gimnazija nuo mokinių jau braška, tad jie priversti susispausti.

„Mokykla perpildyta, jau netelpame, stengiamės išnaudoti visas erdves. Pavyzdžiui, įsidėjome sandarias stiklines duris su garso izoliacija ir dabar dalis užsiėmimų vyksta koridoriaus erdvėse. Ir praktiška, ir vaikams įdomiau. O šiltuoju sezonu galima išnaudoti ir lauko erdves“, – kalbėjo R. Baltušis.

Pasak gimnazijos vadovo, moksleiviams itin patinka mokytis netradicinėse erdvėse. Nors toks mokymasis turi ir žaidimo elementų, žinios vaikų galvose lieka gerokai ilgiau.

„Netradicinės erdvės sužadina ugdymosi procesą, o mokytojui kaip geram dirigentui tereikia vaikus nukreipti tinkama linkme. Pasaulis turi įvairiausių patirčių, tereikia atsirinkti, kas labiausiai tiktų mums“, – mano R. Baltušis.

Jau po Velykų Velžio gimnazijos mokiniai galės mokytis ir lauke – čia baigiamos rengti net dvi lauko klasės, kurių viena – senutėliame autobuse. M. GARUCKO nuotr.

Jau po Velykų Velžio gimnazijos mokiniai galės mokytis ir lauke – čia baigiamos rengti net dvi lauko klasės, kurių viena – senutėliame autobuse. M. GARUCKO nuotr.

Kuria vabzdžių viešbutį

Jau ne vieną pavasarį pamokos į lauką persikelia ir Panevėžio rajono Naujamiesčio gimnazijoje. Kaip pasakojo jos direktoriaus pavaduotojas ugdymui Sigitas Žaluda, mokykla dalyvavo projekte, kai pamokos buvo organizuojamos ne klasėse, o koridorių erdvėse, stadione, parkuose bei kitose vietose. Ši patirtis parodė, kad mokiniams pamokos netradicinėse erdvėse daug labiau patinka, tad nuspręsta tokias įsirengti lauke. Čia didelį indėlį įdėjo ir technologijų mokytojas bei žinomas medžio drožėjas Dalius Dirsė. Jis kartu su mokiniais įrengė ne vieną klasę lauke. Šiuo metu jau baigiama kieme įrengti ir skaitymo erdvė su knygų nameliu – mainams skirtas knygas galima pasiimti bet kuriuo paros metu ar prisėdus čia pat paskaityti.

„Pernai, kai buvo itin karštas pavasaris, lauko klasės visuomet buvo užpildytos. Be to, turime tokių erdvių, kurias galima transformuoti pagal poreikį. Pavyzdžiui, nudžiūvusią tują technologijų mokytojas pavertė autobusų stotele, kurią galima panaudoti ir pamokoms vesti kaip lauko klasę“, – pasakojo S. Žaluda.

Bet gimnazija ir čia dar neketina sustoti. Jau šią vasarą duris turėtų atverti neįprasta biologijos ir gamtos pažinimo erdvė – vabzdžių viešbutis. Pasak pedagogo, specialiame namelyje bus paruoštos įvairios terpės – medžio žievės, atplaišos, pjuvenos, kitos augalinės kilmės medžiagos, kur apsigyvens įvairūs vabzdžiai. Vaikams tai bus gyva biologijos pamoka. Artimiausi planai – įrengti ir pojūčių taką aktyviam ir kartu pažintiniam poilsiui.

„Paprastai tokiose netradicinėse erdvėse mokiniai jaučiasi laisviau, lengviau priima informaciją. Nuo mokytojo kūrybiškumo priklauso, kaip mokiniai išmoks jiems perteikiamas žinias“, – sakė S. Žaluda.

Šiuolaikinė mokykla, pasak Rimto Baltušio, jau seniai išaugo mokyklos ar klasės rėmus, vis daugiau veiklų mokiniams organizuojama kitose kultūrinėse ar edukacinėse erdvėse. „SEKUNDĖS“ ARCHYVO nuotr.

Šiuolaikinė mokykla, pasak Rimto Baltušio, jau seniai išaugo mokyklos ar klasės rėmus, vis daugiau veiklų mokiniams organizuojama kitose kultūrinėse ar edukacinėse erdvėse. „SEKUNDĖS“ ARCHYVO nuotr.

Pamokos tarp beržų

Praėjusiais metais lauko erdves pamokoms įsirengė ir Paliūniškio pagrindinė mokykla. Pasak šios mokyklos direktorės Nijolės Sereikienės, ypač pavasarį, kai klasėse tvanku mokytis, tokios lauko erdvės labai pasiteisina. Be to, lauko klasės – galimybė teorines žinias suderinti su praktika ir padaryti kūrybiškesnį ugdymosi procesą. Pradinukams įrengta „Gudručių aikštelė“, kur gali mokytis raidžių, įtvirtinti skaičiavimo, matavimo, rašymo, aplinkos pažinimo įgūdžius. O lituanistų parke vyresniųjų laukia „Jaunojo tyrėjo“ erdvė, kur atliekamos įvairios praktinės veiklos, galima vesti ir tradicines pamokas, ypač gamtos, biologijos.

„Išėjus iš įprastos klasės vaikams viskas labai įdomu. Visi susikaupę dirba, nes tai praktinė veikla, kuri yra daug įdomesnė nei mokymasis iš vadovėlių. Mokytojai pastebi, kad ir vaikai elgiasi kitaip – išdrąsėja, tampa kūrybiškesni. Net tie, kuriuos sunkiau sudominti mokomu dalyku, su susidomėjimu atlieka įvairias užduotis“, – pasakojo N. Sereikienė.

Atšilus orams, lauko klasė išdygsta ir Upytės Antano Belazaro pagrindinės mokyklos kieme. Anot pavaduotojos Odetos Baltramiejūnienės, ant kalnelio beržų pavėsyje išnešami stalai, kėdės ir lenta su ratukais. Jų mokykloje praktika mokytis gamtoje pasiteisino su kaupu. Kai klasėse būna karšta ir tvanku, mokiniai dažnai sunkiai susikaupia, o lauke – visai kas kita.

„Vaikai visuomet nori mokytis lauke, ypač kai karšta. Tokių rimtų pamokų kaip fizika ar chemija nevedame lauke, bet kai nereikia rašyti, puikiai tinka ir lauko erdvė. Klasės nedidelės, iki dešimt vaikų, mokytojas puikiai suvaldo klasę. Mūsų atveju ši praktika labai pasiteisino“, – sakė O. Baltramiejūnienė.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų