Planuojama, kad jau lapkritį po rekonstrukcijos pradėsiantis veikti maniežas bus vienas moderniausių Baltijos šalyse. M. Garucko nuotr.

Vietoj kiauro stogo – tarptautinis lygis

Panevėžio lengvosios atletikos manieže jau kuris laikas prakaitą lieja ne sportininkai, o statybininkai. Planuojama, kad rudenį po rekonstrukcijos duris atversianti sporto bazė bus ne tik profesionalių sportininkų kalve, bet ir sutrauks dar daugiau savo sveikata besirūpinančių panevėžiečių.

Dar ne taip seniai sportininkai bėgiodavo ne per barjerus, o visur išdėliotus kibirus, kurie surinkdavo pro stogą teškantį lietaus vandenį. O dabar tai bus vienas moderniausių maniežų ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.

Tikriausiai tik nedaugelis panevėžiečių pamena, kad pirmasis maniežas Aukštaitijos sostinėje prie tuometės sporto mokyklos buvo pastatytas dar 1970-aisiais. Tiesa, jis buvo pripučiamas, tad toks statinys atlaikė tik labai trumpą laiką. Vietoje jo buvo nuspręsta statyti modernų ir didelį lengvosios atletikos maniežą. Kaip teigė Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro direktorius Saulius Raziūnas, prieš daugiau kaip tris dešimtmečius statytas pastatas nuo pat atidarymo nematė didesnių remontų. Didžiausia problema buvo stogas, mat statant sporto bazę buvo nukrypta nuo projekto ir vietoj numatytos skardos įrengta prilydomoji danga, tad jau po kelerių metų prasidėjo bėdos. Deja, kasmečiai lopymai tik tam kartui nugesindavo gaisrą – nuo lietaus pradėjusios pūti medinės stogo konstrukcijos grasino ilgiau nebeatlaikyti. Darbuotojai ne kartą ryte rasdavo ant žemės prikritusių medinių stogo atplaišų. Apie lengvosios atletikos maniežo rekonstrukciją kalbama buvo jau seniai, tačiau tam nepavykdavo rasti lėšų. Bet jau po kelių mėnesių panevėžiečiai galės treniruotis po rekonstrukcijos duris atvėrusiame vieninteliame tokiame sporto centre, kur galima kultivuoti tiek daug sporto šakų.

„Pagal visus planus jau šį lapkritį pastatą statybininkai turėtų užleisti sportininkams. Tai bus itin modernus ir šiuolaikiškas maniežas, kuriame galėsime rengti aukščiausio lygio tarptautines varžybas“, – pasidžiaugė S. Raziūnas.

Nuo prasčiausio iki moderniausio

Lengvosios atletikos maniežui atnaujinti iš Valstybės investicijų programos ir miesto biudžeto per 3 metus skirta daugiau kaip 2 mln. eurų. Dar prieš dvejus metus buvo atnaujinti persirengimo kambariai, administracinės bei pagalbinės patalpos, o nuo praėjusių metų rudens pradėti vykdyti ir didieji darbai. Pasak direktoriaus, daugiausia investicijų pareikalavo kapitalinis stogo sutvarkymas – buvo keičiamos visos konstrukcijos, stogo danga, o pats stogas apšiltintas. Taip pat baigiama įrengti nauja apšvietimo ir elektros instaliacijos sistema, papildomos žiūrovų tribūnos, atnaujinta grindų danga. Nepamirštos buvo ir rekuperacijos bei vėdinimo sistemos, kurios dirbs taip, kad manieže nuolat būtų atnaujinamas oras.

„Anksčiau žiemą viduje būdavo apie 13–15 laipsnių šilumos, kai komfortiška ir sportui ideali temperatūra turi būti apie 19 laipsnių. Tikimės, kad apšiltinus maniežą bus ne tik šilčiau, bet ir gerokai sutaupysime šildymui. Be to, kai bus baigta rekonstrukcija, planuojame įsigyti ir informacines lentas bei modernią įrangą, tinkamą lengvosios atletikos varžyboms“, – kalbėjo Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro direktorius.

Lengvosios atletikos manieže dabar triūsia ne sportininkai, o statybininkai. M. Garucko nuotr.

Jo teigimu, iš pradžių būta šiek tiek nerimo, kur sportuos lengvaatlečiai, kai pastatą teks užleisti statybininkams. Tačiau dėl rekonstrukcijos nesklandumų nekilo. Pasak S. Raziūno, lengvosios atletikos maniežus visoje Lietuvoje galima būtų suskaičiuoti pirštais, tačiau lengvaatlečių yra praktiškai kiekviename mieste. Kiekvienas treneris yra savotiškas kūrybinis darbuotojas, tad nuo jo išmonės iš dalies priklauso, kaip ir kur galima organizuoti treniruotes.

„Nemanau, kad lengvaatlečių rezultatai labai pablogės tik dėl to, kad kurį laiką bus uždarytas maniežas. Pagaliau mieste yra ir kitų sporto bazių. Kita vertus, treneris yra ne amatininkas, o kūrėjas, negalima sportininkų štampuoti pagal vienodą pavyzdį. Taip dirbant pasiekti puikių rezultatų vargu ar pavyks. O kai yra noras, galimybių visuomet įmanoma atrasti“, – sakė S. Raziūnas.

Per maža vietos

Iki rekonstrukcijos sąlygos sportininkams buvo apgailėtinos: sušilusius bėgikus gaivindavo ant galvų nuo stogo lašantis vanduo, o grindys buvo gelbėjamos statant kibirus ir tiesiant įvairius skudurus. Tačiau, anot direktoriaus, lankytojų niekada netrūkdavo. Čia sportuoti lengvaatlečiai atvykdavo ne tik iš aplinkinių Aukštaitijos miestelių, bet ir kaimynės Latvijos, arčiau pasienio esančių gyvenviečių. Be to, čia kasdien sportuodavo ir panevėžiečiai, siekiantys ne sporto aukštumų, o besirūpinantys savo sveikata bei gera savijauta. Skaičiuojama, kad per metus lengvosios atletikos manieže apsilankydavo per šimtą tūkstančių žmonių.

„Žmonių skaičius mažesnis, bet kiekvienas apsilankymas reikalauja tam tikrų išlaidų, tad mums patogiau skaičiuoti apsilankymų skaičių. Net neabejoju, kad po rekonstrukcijos lankytojų bus dar daugiau. Visas sporto kompleksas bus gražus, jaukus, kaip sakau, širdį glostantis“, – šypsosi S. Raziūnas.

Direktoriaus teigimu, nors Panevėžyje vienas po kito duris atvėrė nemažai naujų sporto klubų ir salių, tokio dydžio miestui ir tiek dar per mažai. Taip yra todėl, kad paprastai žmonės sportuoti eina po darbo ar savaitgaliais, tad didžiausias užimtumas būna vos kelias valandas per dieną. O kai sporto klubas yra sausakimšas – sportuoti menkas malonumas.

„Sudėjus profesionalios sportinės karjeros siekiančiuosius ir tuos, kurie ateina dėl sveikatos, susidaro gana didelis skaičius žmonių. Tad taip ir išeina, kad mieste per mažai sporto bazių. Sovietmečiu mūsų miestui pagal žmonių skaičių turėjo būti mažiausiai trys baseinai. Dabar gyventojų mažiau, bet poreikis nesumažėjo. Atvirkščiai, dabar žmonės darosi sąmoningesni ir aktyviau rūpinasi savimi. O judėjimas – vienas svarbiausių žmogaus poreikių ir geros sveikatos garantas“, – pažymi S. Raziūnas.

S. Raziūno teigimu, nors Panevėžyje vienas po kito duris atvėrė nemažai naujų sporto klubų ir salių, tokio dydžio miestui ir tiek dar per mažai. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Ne pabaiga

Lyginant apsilankymo privačiuose sporto klubuose ir manieže kainas – jos skiriasi kartais. Pavyzdžiui, iki rekonstrukcijos vienas apsilankymas manieže atsieidavo du eurus, mėnesio abonementas – 15 eurų. Tikimasi tokias pat kainas išlaikyti ir po rekonstrukcijos. Pasak direktoriaus, jie yra biudžetinė įstaiga, tad ir jų tikslas ne užsidirbti, o paskatinti panevėžiečius kuo aktyviau gyventi. O kai bus sudarytos tinkamos sąlygos aktyviai veiklai, ir žmonių nebereikės skatinti pamėgti sportą.

„Visame Vakarų pasaulyje taip – kai yra sudarytos puikios, o ne bet kokios sąlygos sportuoti, ir žmonių nereikia skatinti aktyviai gyventi. Kas gi nori bėgioti vakarais tamsiame parke per vėją, šaltį, lietų. Geriau jau susimokėjus simbolinį mokestį manieže šiltai, grojant muzikai. Turime sudaryti sąlygas ne tik profesionaliems sportininkams, bet ir mėgėjams“, – kalbėjo pašnekovas.

Atnaujinimo darbai vyksta ne tik manieže, bet ir buvusioje „Nevėžio“ mokykloje, kur dalis patalpų yra perduotos Panevėžio kūno kultūros ir sporto centrui. Anot direktoriaus, čia jau įrengta mažoji žaidimų salė, kur trys treneriai veda tinklinio treniruotes vaikams, taip pat vyksta badmintono pamokos. Visai neseniai buvusioje aktų salėje įrengta graikų ir romėnų imtynių salė, o pirmame aukšte, kur buvusi valgykla, jau baigiama rekonstruoti bokso salė.

„Išnaudojome visas patalpas, kurias gavome. Ten dabar verda gyvenimas, tuščios salės niekada nebūna. Tikimės, kad greitu laiku Panevėžys galės įgyvendinti ir dar vieną ilgai brandintą idėją – turėti šiuolaikišką, olimpinius normatyvus atitinkantį plaukimo baseiną“, – vylėsi S. Raziūnas.