-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Po savo kiemą su šalmais vaikštantys jo kaimynai meldžiasi, kad naujas šeimininkas spėtų užbėgti nelaimei už akių.
Kristaus Karaliaus katedros pašonėje, Aldonos gatvėje, 12A numeriu pažymėtas 32 metrų aukščio iš tolo matomas bokštas nuo seno tapęs savotiška šios miesto dalies vizitine kortele. Bet arčiausiai jo įsikūrusiems gyventojams toks statinys jau dešimtmetį kelia rimtą baimę.
Iš didelių planų turėjusio, bet jų neįgyvendinusio privataus asmens bokštą prieš pustrečių metų nupirkus naujiesiems savininkams, gyventojai kūrė vizijas, kuo galėtų atgimti jų betoninis kaimynas monstras.
Vis dėlto per tą laiką bokšte atsirado tik viena naujovė – ištemptas tinklas, turintis sulaikyti krentančius tinko gabalus ar skardų lakštus. Dėl tokios apsaugos gyventojai ramūs toli gražu nesijaučia, kad į savo kiemą koją išdrįstų iškelti, net šalmų nusipirko.
„Savininkai keičiasi, bet ne bokštas. Paskutinis savininkas uždėjo metro pločio tinklą. Kas iš to, jei atšokę tinko gabalai ir toliau krenta“, – sako arčiausiai bokšto esančio Vaižganto gatvės 11-ojo namo gyventoja Elvyra Abloževičienė.
Po to, kai nuo bokšto krentantys tinko gabalai kliudė darbininką kieme, Elvyra Abloževičienė vėjuotą dieną nedrįsta be šalmo iškelti kojos iš namų. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.
Šiame name įsikūrusios trys šeimos. Pasak E. Abloževičienės, bokštas pavojų kelia ir Vaižganto gatvės 13-am namui, kadaise atitrūkusios skardos buvo nuskriejusios net iki Vaižganto gatvės 15-ojo namo.
Anot panevėžietės, tik dėl laimingo atsitiktinumo bokšto neišgarsino baisios nelaimės. Maždaug prieš porą metų, pavasarį, kaimynas nuo garažo stogo ir kiemo surinko bene keturis kibirus nuo bokšto nutrupėjusio tinko gabalų. Kai kurie jų – gana stambūs.
„Įsivaizduokite, jei tuo metu, kai tais gabalais lijo, kas būtų per kiemą ėjęs? Atrodė kaip po kokio sprogimo“, – pasakojo E. Abloževičienė.
Pensininkei dar ir dabar baisu prisiminti, kaip 2019-ųjų lapkritį nuo bokšto atskilusios plytos gabalas krito ant vieno iš darbininkų, per jų kiemą tiesusio šilumos trasą. Vyras atsipirko mėlyne ir sudaužytu žiebtuvėliu striukės kišenėje.
„Jis nesutiko, kad kviesčiau Darbo inspekciją ir apie tai kalbėti, bet pasakė, kad iš mūsų kiemo išeina. Jei būtų pataikę į galvą, žmogaus turbūt gyvo nebebūtų“, – pasakojo E. Abloževičienė.
Tą patį plytos gabalą pensininkė nusinešė į miesto Savivaldybę – jos vadovus ir specialistus įspėjo, jog masyvaus statinio būklė kelia rimtą pavojų. Po jos vizito savininkas sulaukė Savivaldybės įspėjimo sutvarkyti savo turtą.
I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.
„Po to mano apsilankymo Savivaldybės žmonės prie to bokšto važiavo, fotografavo. Gavau raštą, kad savininkui vieną baudą skyrė, jei iki 2020-ųjų birželio nesutvarkys, dar skirs. Mes ir aprimom, bet dabar matom, kad niekas nesikeičia“, – piktinosi E. Abloževičienė.
Prieš keletą savaičių moteris vėl kreipėsi į Savivaldybę. Vėl jos specialistai atvažiavę statinį fotografavo ir iš apačios, ir su dronu, o bokšto kaimynai ir toliau su baime akis kelia aukštyn.
„Kiekvieną kartą eidamas į kiemą bijok, o kai vėjuota, net su šalmu geriau kojos nekelti.“
E. Abloževičienė
„Matyti, kad tinkas atšokęs kaip tik į mūsų pusę. Jei dabar pradės kristi, tiesiai ten, kur mes vaikštom, kur kieme sėdim. Ir mums greta tokio pavojaus reikia gyventi“, – į monstrą rodo Elvyra.
Kad būtų drąsiau išeiti į kiemą, ji net šalmą įsigijo.
„Bokšto armatūra kadaise net 40 tonų vandens atlaikė. Žinoma, kad jis nesusmegs ir nesugrius, bet kokie tinko gabalai krenta! Skardos jau nuskraidė, dabar tinko saugomės. Kiekvieną kartą eidamas į kiemą bijok, o kai vėjuota, net su šalmu geriau kojos nekelti“, – pasakojo bokšto artimiausia kaimynė.
I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.
Panevėžio savivaldybės ir bokšto savininkų bendravimas kol kas – menka paguoda gyventojams.
Bokšto savininkui buvo nurodyta grėsmingą statinį sutvarkyti dar iki praėjusių metų birželio 30-osios. Anot Savivaldybė, tąkart buvo atlikti dalies vandens bokšto tvarkymo darbai. Tačiau dabar vėl sulaukę gyventojų skundo ir kovo 1-ąją apžiūrėję statinį, Savivaldybės specialistai pripažino, kad prie bokšto ištemptas tinklas nėra reali apsauga nuo krentančių tinko gabalų.
„Vizualiai apžiūrėjus statinį ir dronu atlikus fotofiksaciją, matyti, kad viršutinėje statinio dalyje ir kai kur sienose tinkas nubyrėjęs, matomas plytų mūras. Stogą dengusi metalo skarda susidėvėjusi, nukritusi, likę tik pavieniai elementai. Nesant dangos, plytų mūro laikančiosios stogo konstrukcijos stipriai paveiktos erozijos, sudūlėjusios. Plytų, skiedinio atplaišos krenta iš viršaus pučiant vėjui ar ant stogo užskridus paukščiams. Nuo gyvenamojo pastato pusės įrengtas apsauginis tinklas tinkamai neapsaugo, kadangi jis per siauras, nusviręs ir sumontuotas tik vienoje pastato dalyje. Krintant atplaišoms iš tokio aukščio, jos įgyja pagreitį, tampa pavojingos aplinkinių namų gyventojams, praeiviams, kitiems tretiesiems asmenims“, – teigia Savivaldybės Infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vadluga.
Savivaldybės administracija vandens bokšto savininkams kovo 8-ąją surašė nurodymą iki balandžio 2-osios įrengti papildomas apsaugos priemones, o iki liepos 30-osios sutvarkyti statinį taip, kad jis nekeltų grėsmės aplinkinių namų gyventojams, praeiviams.
Pasak D. Vadlugos, kol kas su vandens bokšto savininkais nepavyko susisiekti.
„Todėl šiuo metu negalime atsakyti, kokių priemonių jie imsis dėl šio statinio sutvarkymo“, – komentavo vedėjas.
Šiam vandens bokštui buvo kuriami grandioziniai planai – nuo butų iki radijo stoties ir net pramogų komplekso. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.
Šiuo metu nekilnojamojo turto pardavėjai unikaliam statiniui vėl ieško pirkėjo. 190,39 kvadratinių metrų ploto ir 32 metrų aukščio bokštas su 4,75 aro sklypu pardavinėjamas už 35 tūkst. eurų.
„Toks statinys kur nors prie jūros ar Vilniaus senamiestyje pirkėjams būtų labai įdomus. Bet ir sumanūs Panevėžio verslininkai restauravo ne vieną sovietmečio objektą, tikim, kad ir dabar sugalvos, ką su tuo bokštu daryti. Juolab kad jo kaina nėra didelė – kaip vieno kambario buto“, – sako bokšto savininkų prašymo parduoti pastatą sulaukęs nekilnojamojo turto agentūros Panevėžyje vadovas Romualdas Paulauskas.
Jis svarsto, jog buvusį vandens bokštą būtų galima pritaikyti butams, viešbučiui, administracinėms patalpoms. Tiesa, tam reikalingos ne tik nemenkos investicijos, bet ir nueiti netrumpą biurokratinį kelią keičiant dabartinę statinio paskirtį.
Pasak R. Paulausko, bokštą pardavinėjantys savininkai irgi turėjo įvairių planų, bet jų teko atsisakyti.
Iš daugelio Panevėžio vietų matomas vandens bokštas statytas 1960-aisiais – iš jame įrengto rezervuaro miestui buvo tiekiamas vanduo.
Laisvės aikštėje 1972 metais iškilus trylikos aukštų viešbučiui, baigėsi ir bokšto gyvavimo era. Už viešbutį mažesnis bokštas nebegalėjo aprūpinti vandeniu ir šis panevėžiečiams pradėtas pumpuoti kitais būdais. Ilgą laiką nenaudojamas bokštas buvo įmonės „Aukštaitijos vandenys“ nuosavybė ir tik maždaug 2003-iaisiais perėjo į privačias rankas.
Naujasis šeimininkas planavo jame įrengti būstus, o viršutiniame aukšte – barą su nepakartojamu vaizdu į Panevėžį, o bokšto prieigose pastatyti pramogų kompleksą su sporto salėmis, naktiniu klubu ir nedideliu viešbučiu. Tam netgi svarstyta nupirkti greta esantį daugiabutį. Jau buvo parengtas ir tokios pramogų oazės projektas. Visgi grandioziniai planai taip ir liko tik popieriuje ir bokštą pradėta pardavinėti. Į jį žvalgėsi ieškojusieji išskirtinių patalpų meno dirbtuvėms, būta ir svarstymų jame įkurti radijo stotį. Po ilgo laiko, 2018-ųjų rudenį, vandens bokštą už maždaug 32 tūkst. eurų įsigijo dabartiniai jo savininkai, nesutikę viešinti savo tapatybės.
