Viešieji pirkimai: tiekėjų ir organizacijų konfliktai. Kas tai „iššaukia“?

Viešieji pirkimai: tiekėjų ir organizacijų konfliktai. Kas tai „iššaukia“?

Viešieji pirkimai Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, padeda užtikrinti, kad valstybės lėšos yra paskirstomos racionaliai, kad kiekvienas mokesčių mokėtojų euras pasiekia „tą vietą“, kuri bus naudinga jam pačiam. Tiesa, net ir dabar, kai viešieji konkursai yra supaprastinti, viskas teikiama internetu, o gauti atsakymus į rūpimus klausimus yra paprasta – vis dar pasitaiko konfliktų tarpo tiekėjų bei organizacijų, kurių kiekviena siekia didžiausios naudos sau.

Vertinimo kriterijų nesutarimas

Viešuosius pirkimus Lietuvoje reglamentuoja Viešųjų pirkimų tarnyba, kurios tikslas ne tik koreguoti pataisas ir tuo pačiu spręsti konfliktus, tačiau taip pat ir teikti rekomendacijas, patarimus, kurie gali dėl kriterijų skirtumo kilti tarp tiekėjų bei organizacijų, kurios kelia konkursus. Išties, tokie atvejai, tiksliau konfliktai, yra gana dažni ir labai didelę dalį „iššaukia“  skirtingai suvokiami vertinimo kriterijai.

Nors jie atrodo pateikiami labai konkrečiai, tačiau vis dar perskaitomi iš labai skirtingų pozicijų, tad be specialisto patarimų susitvarkyti su nesklandumais – sunku. O tuos nesklandumus dažniausiai „iššaukia“ verslininkai, kurie negali teikti savo kandidatūros dėl keliamų reikalavimų. Visgi, Viešųjų pirkimų komisija teigia, kad toks kreipimąsi – labai geras ir naudingas, kadangi atvejų analizė padeda užtikrinti, kad bus pasiekiamas maksimalus skaidrumas pirkimuose.  Juk būtent todėl jie ir yra viešieji.

Ekonominio naudingumo vertinimas

Tiek organizacijos, tiek tiekėjai viešuosiuose konkursuose siekia kuo daugiau naudos ir būtent ekonominė nauda labai dažnai vadinama prioritetine, kadangi taip ne tik tinkamai paskirstomos valstybės lėšos, tačiau ir verslininkams pavyksta uždirbti. Tiesa, kartais suderinti abiejų įmonių poreikius uždirbti – sunku, tad reikalingas tikslesnis tam tikrų ekonominių kriterijų vertinimas, kuris padeda nustatyti tam tikras pirkimo ir pardavimo sąlygas.

Pirkimuose yra taikomas ekonomiškai naudingiausias metodas, tačiau tinkamas jo suvokimas skirtingose pozicijose dažniausiai reikalauja laiko. Kai kuriais atvejais net ir kelia galvos skausmus Komisijos nariams, kurie turi konsultuoti ir padėti atsakyti į klausimus taip, kad visos pusės būtų patenkintos.

Kuomet taikomas ekonomiškai naudingiausias kriterijus – labai svarbu rasti balansą ir tuo pačiu nusakyti tikslius kriterijus, kurie yra taikomi, galiausiai, taip pat konkrečiai juos nurodyti dokumentuose, kurie ir tampa įrodymu nesusitarimo atvejais. Dokumentuose pateikti nurodymai suteikia galimybę visiems tiekėjams dalyvauti tokiomis pačiomis sąlygomis, tad taip išlaikomas skaidrumas.

Pasitaiko tokių atvejų, kai tiekėjai atpažįsta, kad pateikiamos sąlygos yra netikslios, tam tikra prasme net ir diskriminuojančios, tad tokiu atveju būtinai reikalingas pretenzijų pateikimas, kuris padeda įvertinti organizacijos pasiūlymą. Dažniausiai po pretenzijos yra koreguojami dokumentai, tvarkomi tam tikri įstatymai, kurie padeda pasiekti optimaliai racionaliausią variantą, kuris atitinka skirtingų tiekėjų poreikius.

Visgi, toli gražu ne visais atvejais organizacijos pateikia ne objektyvius kriterijus tik todėl, kad jos siekia tam tikro verslo pergalės. Tikrai ne. Daugelių atvejų tai paprasčiausiai organizacijos pateikiamos gairės, kurios kurtos remiantis asmenine nuomone. Štai todėl visada naudingi nepriklausomi ekspertai, kurie gali padėti tinkamai suformuoti sąlygas įskaitant ir ekonominio naudingumo aspektus.

Galimybės – neribotos

Iškilus tokiems nesklandumams dažniausiai siūlomas labai paprastas sprendimas. Žinoma, taikomas tik tais atvejais, kai kriterijai nėra pateikiami todėl, kad būtų sukuriama diskriminacinė aplinka. O tais atvejais, kai tai paprasčiausiai „nutinka“ dėl pernelyg subjektyvaus savo poreikių pateikimo, kuris geriausiai atitinka organizacijos reikalavimus. Tokiu atveju geriausia pateikti objektyvius kriterijus, kurie parodo, kad visos organizacijos gali pretenduoti ir tuo pačiu papildomai pateikti detalius paaiškinimus, kurie konkretizuoja – ko tiksliai tai organizacijai reikia, kad gaunamos paslaugos arba prekės padėtų pasiekti našumą. Dažniausiai tai padeda suderinti smulkmenas bei užtikrinti visapusiškai legitimų projekto pasiūlymo parengimą.

Kuo tikslesnės gairės yra pateikiamos – tuo abi pusės bus labiau patenkintos. Tokiu atveju verslas gali pretenduoti, kadangi sąlygos yra objektyvios, tačiau organizacija gali būti tikra, kad gaus tokias paslaugas, kokių jiems reikia iki mažiausių smulkmenų.

Specialistų tobulėjimo būtinybė

Kiekvienu atveju pasiekti didesnį našumą ir tuo pačiu paslaugas, kurios patenkins abi puses pavyks tokiu atveju, kai tiekėjai ir tuo pačiu kai organizacijos bandys įdėti kuo daugiau pastangų. Štai todėl rengiami įvairūs mokymai, kurių tikslas yra suteikti kuo daugiau naudingos informacijos, kuri susijusi ne tik su dalyvavimu viešuosiuose pirkimuose, tačiau taip pat ir su galimybėmis, galiausiai, skatinama tiekėjams kuo daugiau konkuruoti, o tai, žinoma, neatsiejama ir nuo nuolatinio tobulėjimo.

Kas yra tobulėjimas viešuosiuose pirkimuose? Žinoma, tai susideda iš daugelio skirtingų komponentų ir pats tobulėjimas gali būti skiriamas tiek vienai, tiek kitai viešųjų konkursų pusei. Tiekėjams  visada siūlome daugiau dėmesio skirti kvalifikacijai, kadangi kuo ji yra aukštesnė – tuo galimybės laimėti konkurse yra didesnės. Žinoma, visada galima pasitelkti partnerius, kurie kartu su tiekėjų įmone dalyvautų konkursuose bendra jungtimi ir tokiu atveju partneriai gali būti pasirenkami tik dėl kvalifikacijos atitikimo. Tai tikrai neapsunkina dalyvavimo, tačiau reikalauja papildomo laiko ir tuo pačiu papildomų smulkmenų, tad kiekvienas verslas turėtų kuo daugiau investuoti į kvalifikacijos kėlimą, kad paprasčiausiai galėtų savarankiškai pretenduoti, teikti savo kandidatūrą. Lygiai taip pat daugiau dėmesio tobulėjimui turi skirti ir organizacijos, kurios dažnai netyčia vis dar palieka mini klaidas pateiktuose dokumentuose, kurie dažnai sukelia abejonių verslams. Ir nors dažniausiai pateikiami konkretūs terminai, kuriais laikantis atliekami kriterijų vertinimo aspektai, tačiau geriausia, kai dviprasmybių nekyla. Tokiu atveju konkursas yra greičiau baigiamas ir darbai pradedami. O juk greta ekonominio naudingumo antrasis kriterijus yra paslaugų greitis, kurio optimalumo ir siekiama, tad abi pusės turėtų dirbti taip, kad tas optimalumas  – būtų pasiekimas greitai.

Kreipimasis dėl nesklandumų ir terminų laikymasis

Paskelbus Viešųjų pirkimų konkursą pateikiamos laiko gairės, kurios yra skirtos ne tik savo kandidatūros kėlimui, tačiau taip pat ir terminai, kurie skirti atsiradusių problemų sprendimui. Laikytis tokių terminų yra būtina ir tuo pačiu jais pasinaudoti rekomenduojama, kadangi tai galimybė išsiaiškinti smulkmenas, kurios dar kelia abejones. Taip pat nurodomas laiko tarpas ir klausimų pateikimui. Teikėjai būtinai turėtų juo pasinaudoti. Žinoma, tik tokiu atveju, kai klausimai kyla. Taip pat pateikiamos rekomendacijos klausti tik tokių klausimų, kurie kelia dideles abejones dėl organizuojamo konkurso objektyvumo. Paprasčiausiai reikalingas tinkamas tonas, kuris gali užtikrinti, kad organizacijos nepasijaus įsižeidusios, kad jų klausiama visiškai neracionalių klausimų, ypač tokiu atveju, kai pateikiami klausimai gali parodyti, kad organizacijų kompetencija yra per menka. Taigi, tai irgi gali sukelti konfliktus, kurie galiausiai „veda“ prie to, kad teikėjams net nebeverta teikti savo kandidatūros.

Akivaizdu, kad konfliktų kyla, tačiau galima pasidžiaugti, kad su tinkama komunikacija arba papildomomis institucijomis ta pagalba suteikiama labai greitai, tad ir kilę nesklandumai visiškai netrukdo toliau tęsti konkursus ir teikti kandidatūras.

Šaltinis: https://pirkimai365.lt/

 

Komentarai

  • O man toks įspūdis, kad tie viesieji pirkimai tik sukelia kainas. Kodėl privaciame sektoriuje tie patys darbai pigiau kainuoja nei biudzetiniame?

  • Nors ir labai stengiamasi, bet viešieji pirkimai Lietuvoje daugumoje išlieka neskaidrūs. Vis nerandama santykio tarp darbų kainos ir kokybės. Dar yra įvairiausių landų (ir jos nenaikinamos), kad laimėtų konkursą. 1. Viena tokia negerovė, kad organizatoriai iškelia tokias sąlygas, konkurentų pašalinimui. Tada ir kaina išauga, ir kokybė pablogėja. 2. Apeliuojant į biurokratiškumą supaprastinama parinkimo ir vykdymo procedūros. 3. Neatsižvelgiama į procesų modernizavimą. 4. Nepakankama vykdymo kontrolė. 5. Galutiniai sprendimai turi būti priimti ne vietos ir ne vienos žmonių grupės. Visa tai žinoma, bet nevykdoma.

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų