Vienai ministrei atsistatydinus, patarinės kitai

Vienai ministrei atsistatydinus, patarinės kitai

Kritus šešėliui dėl biudžeto pinigų eikvojimo, atsistatydinusios Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės patarėjas panevėžietis Ignas Gaižiūnas be darbo neliko.

Panevėžio miesto tarybos atstovas dabar patarinėja teisingumo ministrei Evelinai Dobrovolskai, laikinai einančiai ir Švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigas.

Pastebėtas ministrės

Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijos absolventas, baigęs Vilniaus universitete fizikos studijas, trejetą metų padirbėjęs fizikos mokytoju sostinės Salomėjos Nėries gimnazijoje ir metus – Vilniaus universitete Fizikos fakulteto studijų kokybės specialistu, 28-erių I. Gaižiūnas teigia pačios ministrės J. Šiugždinienės buvęs pakviestas tapti jos patarėju.

„Abu su ministre priklausome Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų partijai, pažinojome vienas kitą, tad neturėtų būti keista, kodėl buvau pakviestas į jos komandą“, – aiškino sparčiai karjerą padaręs konservatorius.

Jis tapo vienu iš penkių ministrės patarėjų.

Ši pareigybė yra politinio-asmeninio pasitikėjimo. Atsistatydinus ministrui, tą pačią dieną darbo netenka ir patarėjai.

„Šįkart be darbo aš nelikau. Laikinai švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas perėmusi teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska paprašė ir toliau padirbėti patarėju“, – teigė I. Gaižiūnas.

Dėl vadinamojo čekių skandalo atsistatydinusios švietimo, mokslo ir sporto ministrės J. Šiugždinienės politinis bendražygis konservatorius panevėžietis I. Gaižiūnas liko patarinėti ją pavaduojančiai teisingumo ministrei E. Dobrovolskai. ELTA nuotr.

Mato sovietmečio apraiškas

Vadinamojo įtraukiojo ugdymo klausimais ministrei patariantis I. Gažiūnas teigia gyvenantis ir Vilniuje, ir Panevėžyje, tačiau savo namais vadinantis Panevėžį.

Čia jis praleidžia nemažai laiko, mat įdarbintas ministerijoje turi galimybę dirbti nuotoliniu būdu.

„Ministro patarėjo darbas laikinas, jis tęsiasi tiek, kiek laiko dirba pats ministras. Tad pakviestam į šias pareigas atsisakyti ankstesnio, nuolatinio darbo Vilniaus universitete man nebuvo paprasta. Tačiau mane žavėjo ministrės sumanymai ir jos ryžtas padaryti tuos darbus, kurių nepadarė ankstesnieji ministrai“, – aiškino I. Gaižiūnas.

Anot jo, atsistatydinusią švietimo, mokslo ir sporto ministrę pakeitus kitai, laikinai einančiai šias pareigas, pradėti darbai tęsiami.

„Abu su ministre priklausome Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų partijai, pažinojome vienas kitą, tad neturėtų būti keista, kodėl buvau pakviestas į jos komandą.“

I. Gaižiūnas

I. Gaižiūnas džiaugiasi gerokai pasistūmėjus jo kuruojamai sričiai – įtraukiojo ugdymo planui.

Į Panevėžio pedagogų neoficialiai išsakomą kritiką, kad atsistatydinusios J. Šiugždinienės vykdyta politika, kai išties nemažas dėmesys skiriamas vadinamiesiems specialiųjų poreikių vaikams, už borto palieka gabius vaikus, I. Gaižiūnas atsakė, esą gabūs vaikai reikiamo dėmesio nesulaukdavo ir anksčiau.

Pats padirbėjęs mokytoju, politikas tvirtina mokyklose matantis nedaug pažangos, o darbo metodai neką tesiskiria nuo sovietinių.

Jo nuomone, nemažai mokyklų vadovų persistengia pedagogus apkraudami įvairiausių, toli gražu ne visuomet reikalingų, dokumentų pildymu.

Skandalo nekomentuoja

Paklaustas, kaip vertina ministrės J. Šiugždinienės atsistatydinimą ir nenuslopstantį vadinamąjį „įmaučių skandalą“, I. Gaižiūnas teigia palaikantis ministrės poziciją atsisakyti posto, kurio ji nesilaikanti įsikibusi.

Komentuoti paties skandalo I. Gaižiūnas teigė nesąs linkęs.

J. Šiugždinienė ministrės postą paliko į viešumą iškilus, kad 2019–2020 metais būdama Kauno miesto savivaldybės Tarybos nare, kanceliarinėms išlaidoms išnaudojo 13 800 eurų miesto biudžeto lėšų – kas mėnesį po 600–700 eurų. Taip pat ji gaudavo Tarybos nario atlygį.

Kilus skandalui, J. Šiugždinienė iš pradžių tvirtino nematanti reikalo palikti postą, galiausiai tai padarė.

Jos atsistatydinimą priėmė šalies vadovai.

Neadekvatus atlygis

I. Gaižiūno nuomone, savivaldybių Tarybų nariams mokamas finansinis atlygis už laiką, kurį jie praleidžia dalyvaudami posėdžiuose, yra pernelyg mažas, neadekvatus nuveiktiems darbams.

„Dirbti Tarybos nariu vien dėl finansinio atlygio tikrai neapsimokėtų, nes jis pernelyg kuklus. Pats aš dirbu iš idėjos ir dėl pareigos“, – tvirtino I. Gaižiūnas.

Ankstesnės kadencijos Panevėžio miesto tarybos nariai per mėnesį kanceliarinėms išlaidoms (o tai anaiptol ne vien kanceliarinių prekių, bet ir pašto, telefono, interneto, transporto, biuro nuomos išlaidos) galėdavo skirti iki 180 eurų.

Pagal patvirtintą naują tvarką dabar išrinktieji į Tarybą tam kas mėnesį galės išleisti iki 300 eurų.

 

Komentarai

  • 3 metu darbas gimnazijoje ir jau jaučiasi galintis reformuoti švietimo sistemą, gal jau nebejuokinkit su tokiu patarėjų kompetencijomis

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų