Verslas jaučiasi apgautas valstybės – už projektui „Rail Baltica“ atiduotas žemes gavo kompensaciją, tačiau vėliau paaiškėjo, kad už ją teks sumokėti valstybei. „Sekundės“ nuotr..

Viena ranka duoda, kita atsiima (papildyta)

Viena ranka duoda, kita atsiima (papildyta)

 

Grandiozinis „Rail Baltica“ projektas turi būti baigtas įgyvendinti jau po šešerių metų, tačiau sunkiai gali pajudėti ir iš pirmosios savo stotelės. Vien Regionų apygardos administracinis teismas yra sulaukęs per pusšimčio bylų – žemių savininkai nenori perleisti valstybės reikmėms savo turimų plotų.

Bylinėtis su valstybe jie nusiteikę ne tik dėl mokamos mažesnės nei rinkos kaina kompensacijos už valstybės reikmėms paimamas žemes, bet ir paaiškėjus, kad už šią kompensaciją patys jos gavėjai dar privalės sumokėti mokesčius valstybei.

Panevėžio rajone veikianti žemės ūkio bendrovė „Berčiūnai“ taip pat buvo priversta dalį savo žemių, per kurias eis tarptautinio projekto geležinkelio vėžė, perleisti valstybei. Nors už nusavintą žemę visi jos savininkai sulauks kompensacijos, netikėtai paaiškėjo, kad dalį tos sumos vėliau teks grąžinti valstybei. Susisiekimo ministerija, anot bendrovės atstovų, iš pradžių pripažinusi, kad tai įstatymo spraga, ir žadėjusi ją taisyti, galiausiai pati žemdirbius padavė į teismą. Žemės ūkio bendrovės „Berčiūnai“ direktoriaus pavaduotoja Oksana Puronaitė piktinasi, kad tai akivaizdus pasityčiojimas iš žmonių.

Ministerijų atsakymai skiriasi

Kaip pasakojo O. Puronaitė, pasirašę sutartis dėl dalies bendrovės žemių perleidimo valstybei, Susisiekimo ministerijos paklausė, kokia bus mokestinė našta ir kaip šiuos gautus pinigus apskaityti. Jie buvo patikinti, kad tai yra kompensacija ir jokie mokesčiai negali būti skaičiuojami. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad tiesa kitokia. Atliekant kasmetinį auditą sužinojo, kad bendrovė neteisingai apskaitė gautą kompensaciją – ją reikėjo įrašyti prie pajamų.

„Žemės nusavinimas yra prilyginamas įprastiniam komerciniam sandoriui. Neva mes žinojome, kad žemės paskirtis bus pakeista, todėl išėjo kaip ir apsimestinis sandoris. Kadangi keičiasi žemės paskirtis, atsiranda prievolė mokėti mokesčius“, – apstulbusi O. Puronaitė.

Nepasitikėdami auditoriais, bendrovės atstovai išaiškinimo kreipėsi į kelias valstybės institucijas. Valstybinė mokesčių inspekcija patvirtino, kad auditoriai buvę teisūs. Bet Žemės ūkio ministerija atsiųstame atsakyme nurodžiusi, kad apmokestinti valstybės reikmėms paimamos žemės negalima, nesvarbu, kad keičiama žemės paskirtis. Mat žemės savininkai neturi pasirinkimo – jie tiesiog negali neatiduoti žemės.

„Mokesčių inspekcija tvirtino, kad mokesčius privalantys mokėti tik juridiniai asmenys, o Finansų ministerija jau nurodžiusi, kad privalo mokėti visi – tiek fiziniai, tiek ir juridiniai: verslas iš gautų pinigų turi priskaityti PVM ir pelno mokestį, o gyventojai – gyventojų pajamų mokestį“, – kodėl valstybės institucijos skirtingai traktuoja įstatymus, iki šiol nesuprantama O. Puronaitei.

Jaučiasi apgauti valstybės

Anot O. Puronaitės, labai tikėtina, kad daugelis savo žemes valstybei perleidusių asmenų net nežino, jog už kompensaciją reikės sumokėti mokesčius. Tai staigmena buvo ir pačiai Susisiekimo ministerijai, kuri kuruoja tarptautinį „Rail Baltica“ projektą. Pasak žemės ūkio bendrovės atstovės, Susisiekimo ministerija dar šių metų pradžioje padėkojo, kad jie iškėlę šią problemą, ir pažadėjo viską sutvarkyti.

„Labai tikėjausi, kad taip ir bus. Bet po kokių trijų mėnesių skambina ir klausia, ar tik mums vieniems ši problema kilo. Jeigu rastume ir daugiau tokių, būtų didesnis svoris. Bet tai akivaizdus pasityčiojimas, nes jie puikiai žino, kad tai liečia visus, kurie savo žemes perleido valstybei“, – tokiu ministerijos požiūriu piktinosi O. Puronaitė.

Galiausiai žemės ūkio bendrovė tos pačios ministerijos buvo paduota į teismą, kad šis priverstų pasirašyti galutinius žemės perleidimo valstybei dokumentus. Bendrovė sutinka dėl europinės reikšmės „Rail Baltica“ projekto atsisakyti dalies žemių, bet prieštarauja, kad už gautą kompensaciją turi sumokėti mokesčius, kurie siekia net 36 proc.

„Mums nėra kito pasirinkimo, tik perleisti žemę, bet mokėti mokesčių tikrai nesutinkame. Mes privalėtume susimokėti 21 proc. PVM ir 15 proc. pelno mokestį. Sandoris sudarytas neteisingai. Tokiu atveju turėjome jiems išrašyti sąskaitą faktūrą, o jie turėjo mums sumokėti kompensaciją ir PVM. Bet taip neįvyko, tai dabar turime prievolę sumokėti mokestį iš tos pačios kompensacijos“, – apmaudo neslėpė O. Puronaitė.

Mina teismo slenksčius

Žemės ūkio bendrovės atstovės teigimu, gal kitose, mažiau derlingose, teritorijose valstybės mokama kompensacija yra panaši kaip rinkos kaina, bet jie patys už žemes mokėję brangiau. Tačiau dėl pačios kainos priekaištų bendrovės atstovai neturi. Jiems skaudu, kad valstybė apgaudinėja žmones – viena ranka duoda, vėliau kita atsiima.

„Valstybė yra ne kas kitas kaip mes, jos žmonės, bet jeigu vieni kitus šitaip maustome, nereikia norėti, kad žmonės Lietuvą mylėtų ir iš jos nebėgtų. Šiuo atveju valstybė kaip didžiausias aferistas apgaudinėja. Pikta ne dėl to, kad reikės mokėti tuos mokesčius, bet kad vėl eilinį kartą apgavo. Žmogus tėra tik statistinis vienetas, kuris reikalingas tada, kai reikia ateiti balsuoti“, – piktinosi O. Puronaitė.

Paradoksalu, nors ministerija pripažįsta, kad visa ši situacija absurdiška, vis tiek žemės ūkio bendrovei tenka minti teismų slenksčius. O. Puronaitei nesuvokiama, kodėl valdžios institucijos, turinčios spręsti problemas, jų prikuria dar didesnių.

„Mus į teismą padavė pati Susisiekimo ministerija, nes atsisakėme pasirašyti kitą poėmį. Žadėjo, kad sutvarkys teisinę bazę ir iki teismo neteks prieiti, bet dabar turime rašyti atsiliepimą teismui, kad pasižiūrėtų, kokia netvarka mūsų valstybėje. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu. Suprantu, kad ir įstatymuose gali būti spragų, gali būti ir netipinių situacijų, visų atvejų įstatymų leidėjas negali numatyti. Bet dabar juk pati ministerija mato klaidas ir vis tiek iki šiol nieko nedaroma. Net gėda“, – teigė panevėžietė.

Siūlo įstatymų pataisas

Susisiekimo ministerijos „Sekundei“ atsiųstame atsakyme teigiama, jog žemės paėmimo visuomenės poreikiams atveju savininkui yra kompensuojami patiriami nuostoliai, o ne suteikiama nauda. Todėl, pasak ministerijos, siekdama spręsti susiklosčiusią situaciją, ji parengė ir pateikė suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei derinti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisų projektus. Jais siūloma įtvirtinti, kad atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą žemę su statiniais ar be jų, kai valstybė įgyvendina ypatingos valstybinės svarbos projektus, nėra apmokestinamas gyventojų pajamų / pridėtinės vertės mokesčiu.

Pusšimtis bylų

Regionų apygardos administracinis teismas jau yra sulaukęs jau 55 skundų, susijusių su projektui „Rail Baltica“ nusavinamomis žemėmis. Iš jų devyni patenkinti, vienas – iš dalies. Tiesa, kai kurie šių skundų nebus nagrinėjami, nes abiem šalims pavyko taikiai susitarti.

Brangiausias projektas

„Rail Baltica“ projekto darbų Baltijos šalyse numatoma vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų, tai yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.

„Rail Baltica“ greituoju traukiniu Baltijos šalių sostines sujungs kas dvi valandas.

„Rail Baltica“ turės greitojo keleivinio traukinio maršrutą Talinas – Varšuva. Traukinys pakeliui stos Parnu (Estija), Rygos centre, Rygos oro uoste, Panevėžyje, Vilniuje, Kaune ir galutinėje stotelėje Varšuvoje.

Planuojama, kad greitieji „Rail Baltica“ traukiniai iš Talino į Varšuvą ir iš Talino į Vilnių važiuos keturis kartus per dieną.

Nors maksimalus įmanomas bėgių greitis bus 249 km per valandą, tačiau traukiniai riedės kiek lėčiau – 234 km per valandą, o vienu metu traukinyje galės keliauti apie 400 keleivių, per piką – iki 800 keleivių.

Komentarai

  • Čia tas pats kaip iš pašalpos atskaičiuoti pajamų mokestį. Absurdas.

  • geriau pasidomėkite iš kiek žmonių išsityčiojo pati Oksana Puronaitė valdydama bendroves. Viešumoje visada žliumbia, neva ją visi skriaudžia, kasdieniniame gyvenime „vergvaldė“ su botagu. Lazda turi du galus…

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų