Audrius Skačkauskas. „Sekundės“ nuotr.

Viena karantino diena

Kadangi turiu visą puokštę lėtinių ligų, o mano žmona Aušrytė per daug graži mirti, nuo pirmadienio abu sėdim namų karantine.

Pirmoji namuose pabunda katė Marusia. Ji kol kas nesupranta, kodėl niekas nesiruošia į darbą ir mums rytinis miegas saldesnis už uogienę. Užlipa ant aukštos drabužių spintos miegamajame ir pradeda miauksėti, imituodama rytinį žadintuvą. Galima bandyti ignoruoti pūkuotą žadintuvo modelį, bet jau aišku, kad po 15 minučių miauksėjimas persikels prie pat ausies, todėl pirmoji keliasi Aušrytė. Pasidaro kavos, įsijungia radijo imtuvą ir pradeda su juo ginčytis. Šiaip ji seniau nemėgdavo žinių, tačiau su karantinu viskas pasikeitė. Iš virtuvės sklinda pagiriamasis žodis medikams, kritika Verygai, po to kritika Verygos kritikams, užuojauta Italijai ir galų gale:

– Audriuk, kelkis, klausyk, kas darosi, dar vieną koronos atvejį užfiksavo.

Suprantu, kad miegoti nebeišeis. Keliuosi ir pėdinu į virtuvę. Pasibučiuojam, su nauja diena pasisveikinam ir jau kartu aptarinėjam pasaulio įvykius. Žadintuvo imituotoja Marusia tyliai nuslenka į dar šiltą lovą, mat žinių apie koronavirusu užsikrėtusias kates kol kas nepranešama. Po rytinės kavos kaip visada nuskamba telefono skambutis. Skambina mama. Ji sovietinės santvarkos užgrūdinta ir prisiklausiusi senelių pasakojimų apie karą, visada turi ką patarti. Užsidariusi su šuniukais savo namelyje ir prisipirkusi maisto dviem mėnesiams, mama visada turi daugybę patarimų. Ji naktį seka feisbuką, dieną klausosi radijo ir žiūri televizorių. Tenka išklausyti kantriai linksint galvą, nes mamos juk visada žino geriau.

Mudviem su Aušryte nerimą sukėlė žinia, kad per karantiną Kinijoje padaugėjo skyrybų.

Visą straipsnį skaitykite kovo 20 dienos (penktadienio) „Sekundės“ laikraštyje.