Vidutinės darbo pajamos pernai augo 9 proc. iki 1100 eurų

Vidutinės darbo pajamos pernai augo 9 proc. iki 1100 eurų

Lietuvos žmonių darbo pajamos pernai augo kiek lėčiau nei ankstesniais metais, tačiau tempas išliko spartus, teigia „Sodra“. Anot jos, santykinai sparčiausiai augo mažiausiai uždirbančiųjų pajamos.

Vidutinės darbo pajamos iki mokesčių 2019 metais siekė apie 1100 eurų – 9 proc. daugiau nei 2018 metais, o atskaičius mokesčius – 728 eurus, arba 14 proc. daugiau.

„Galime matyti, kad kiekvienais metais dėliodavosi taip, kad pajamos tiek prieš mokesčius, tiek po jų kisdavo panašiu tempu. (…) Tuo tarpu pernai situacija išsiskyrė – 9 proc. augimas prieš mokesčius ir daug spartesnis – 14 proc. – augimas, kai kalbame apie darbo pajamas, gaunamas į rankas“, – spaudos konferencijoje sakė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Pasak jos, tam įtakos turėjo neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimas 2019 metų pradžioje. Žmogus, uždirbęs minimalią algą, vien dėl to į rankas gavo 10 eurų daugiau, o uždirbantys vidutinį užmokestį, – apie 35 eurus.

Apskaičiuota mediana Lietuvoje pernai siekė 1010 eurų, arba 656 eurus į rankas. Tai reiškia, kad pusė dirbančiųjų gauna pajamas, mažesnes nei šis dydis, ir pusė – didesnes.

K. Zitikytės teigimu, pernai pusės dirbančiųjų pajamos nesikeitė arba dėl individualių priežasčių galėjo ir mažėti, bet pusės jų pajamos didėjo.

„Galima pesimistiškai žiūrėti ir matyti tą pusę, kuriai pajamos nedidėjo, arba galima žiūrėti optimistiškai, kad pusei pajamos didėjo ir 42 proc. visų dirbančiųjų didėjo daugiau nei 10 procentų. Tai galima vadinti pokyčiu, kurį dirbantieji, tikėtina, pajunta“, – sakė K. Zitikytė.

Pokyčius labiausiai galėjo pajusti mažiausias pajamas gaunantys gyventojai.  Apie 60 proc. minimalią ar mažesnę algą gaunantiems žmonėms darbo pajamos didėjo sparčiau nei 10 procentų.

Nuo 2017 metų trečdaliu sumažėjo mažiau nei minimalią algą gaunančių žmonių – gruodį jie sudarė 9,4 proc. visų dirbančiųjų – 105 tūkst. Tarp jų – daugiausia valytojų, kambarinių, pardavėjų ir kitų nekvalifikuotų darbuotojų.

Anot „Sodros“, labiausiai atskirtį mažina didinama minimali alga bei NPD taikymas. Kita vertus, atskirties rodikliui įtakos turi ir tai, kad dalis pajamų iki šiol yra neapskaitoma. Be to, pajamų atotrūkį lemia nemažėjantys skirtumai tarp didžiųjų miestų ir regionų gyventojų pajamų bei vis dar nelygiavertė moterų ir vyrų padėtis darbo rinkoje.

Vidutinės darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, paskutinį 2019 metų ketvirtį augo 8 proc. ir siekė 1300 eurų (2018 metų tuo pat laiku – 12 proc.). Pajamos į rankas per šį laiką augo 13,5 proc. ir siekė 825 eurus (12,5 proc.).

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų