P. Židonio nuotr.

Verslui skamba Requiem

Verslui skamba Requiem

Nebeišgalintys dar ilgiau kentėti be darbo ir pajamų, uždaryto smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai Panevėžyje surengė nebylią protesto akciją. Jų planą atnešti laidotuvių vainikus ir uždegti žvakeles prie Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje būstinės Respublikos gatvėje pakoregavo atvykę policijos pareigūnai.

Kadangi tame pačiame pastate įsikūręs ir Administracinis teismas, o įstatymas draudžia rengti mitingus arčiau kaip 75 metrai nuo teismo rūmų pastato, simbolinės verslo laidotuvės surengtos kitapus gatvės esančiame Sausio 13-osios skvere.

Gedulo vainikais, žvakėmis ir net kryžiais į tragišką savo padėtį smulkieji verslininkai penktadienį dėmesį bandė atkreipti ir kituose miestuose.

Jeigu taikios akcijos nepadės, verslininkai neatmeta savo teises ginti teisme.

Akcijos „Laidojam smulkius lyg kokius mulkius“ vienas organizatorių, Panevėžio smulkusis verslininkas Rimantas Kiela pasakoja, jog užteko socialiniame tinkle kelių užuominų, ir iš karto pasipylė norinčiųjų prisijungti skambučiai.
„Padėjome vainikus, persižegnojome ir vėl grįžome į savo urvelius. Vyriausybės atstovas Panevėžyje galės surinkti visus vainikus ir žvakes ir nuvežti prie Vyriausybės rūmų. Valdžia mato, kad žmonės tyli, vadinasi, viskas gerai. Bet įtampa jau tokia, kad reikia tik kibirkštėlės, ir tuoj žmonės išeis į gatves. Nesinorėtų, kad pasikartotų 2010-ųjų scenarijus, bet prie to einama“, – teigė R. Kiela.

Tylią protesto akciją Panevėžyje stebėjo ir policijos pareigūnai. Pasak Vyriausiojo policijos komisariato atstovo spaudai Tado Martinaičio, visi dalyvavusieji dėvėjo veido kaukes ir laikėsi saugių atstumų, tad pareigūnams įsikišti neteko.

Akcijos sumanytojas verslininkas R. Kiela teigė, kad įtampa jau tokia, jog reikia tik kibirkštėlės, ir tuoj žmonės išeis į gatves.

Lenkai išsikovojo

Dar pirmadienį šalies valdžia nuo pat ryto pradėjo kalbėti apie verslų atidarymus. Buvo leista dirbti slidinėjimo trasoms, tačiau tokia karantino atlaisvinimo pradžia virto pasityčiojimu: duris atvėrė vienintelė Liepkalnio žiemos trasa Vilniuje. Likusios slidinėjimo trasos – mažuose kurortiniuose miesteliuose, į kuriuos patekti čia neregistruotiems asmenims neįmanoma.

„Čia ne atlaisvinimas, o pasityčiojimas. Galiausiai pranešė, kad likę verslai dar negali atsidaryti. O kaltų nėra – Vyriausybė nekalta, nes jiems patarė ekspertai, o šie taip pat nekalti, nes jie tik patarė Vyriausybei. Eilinis verslo mulkinimas“, – piktinosi R. Kiela.

Panevėžietis, prekyba gėlėmis, keramikos ir kitais dirbiniais užsiimančios įmonės savininkas ironizuoja, kad smulkiajam verslui pančiai bus nuimti tada, kai didieji prekybos centrai išparduos gėles ir pliušines širdutes Valentino dieną.

„Lenkų verslininkai, nelaukdami draudimų atšaukimo pabaigos, atsidarė kavines, kirpyklas, slidinėjimo kompleksus. Nors buvo nubausti, bet teismai panaikino nuobaudas. Ir jie kuo puikiausiai dirba. Mes taip pat nebegalime tylėti. Žmonės jau morališkai sužlugdyti. Reikia mokėti mokesčius, nuomą, iš kažko gyventi. O ta 257 eurų per mėnesį išmoka – kaip elgetai numesti batono“,– piktinosi R. Kiela.

Kerpa tylą

Valstybės laidojamam verslui vainiką atnešusi grožio salono „Oranžinis stilius“ savininkė bei stilistė Aušra Vitkuvienė teigė, kad valdžios nenoras juos išgirsti ir kompromiso neieškojimas atvedė prie nevilties bedugnės krašto.

„Didžiulis nusivylimas ir nežinomybė. Iš pradžių buvo kalbama, kad jau vasario 8-ąją galėsime atsidaryti, jau ir žmonės pradėjo registruotis, bet dabar vėl nežinia, kada dirbsime “, – sakė A. Vitkuvienė.

Anot jos, valstybės pagalba per karantiną namuose uždarytiems grožio paslaugų darbuotojams – 257 eurai. Nemažai jų jau ieškosi kito pragyvenimo šaltinio. A. Vitkuvienę piktina, kad valdžios požiūris į dirbančiuosius grožio srityje visuomet buvo neigiamas. Neva kirpyklose ir grožio salonuose slepiami mokesčiai ir dirbama nelegaliai.

„Pačios valstybės sugalvota tokia mokestinė sistema, kad galime dirbti su individualia veikla ar verslo liudijimu, juk ne mes pasirinkome. Kokie mokesčiai privalomi, tokius sąžiningai sumokame. Bet per karantiną esame palikti be pagalbos. Gauti tuos 257 eurus yra pasityčiojimas“, – kalbėjo stilistė.

A. Vitkuvienės grožio salonas paslaugų neteikia jau beveik du mėnesius, tačiau nuomos ir kitus mokesčius mokėti privalo. Nors su nuomotojais pavyko susitarti dėl mokėjimų atidėjimo, tačiau grįžus prie darbų teks grąžinti visas skolas. O jeigu rudenį vėl bus paskelbtas karantinas, situacija taps nebeprognozuojama.

„Grožio sektorius didelėje neviltyje, turime visas galimybes dirbti, užtikrindami maksimalų saugumą – esame apsirūpinę visomis apsaugos priemonėmis, galime riboti srautus, trumpinti paslaugų laiką. Tų išeičių yra, bet su mumis net nekalbama, neieškoma jokių sprendimų“, – sakė A. Vitkuvienė.

Užprogramuoti bankrotai

Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkės Dalios Matukienės duomenimis, šiuo metu veiklos atlaisvinti negali apie 70 tūkst. įmonių ir maždaug tiek pat užsiimančiųjų individualia veikla ar turinčiųjų verslo liudijimus. Vertindama smulkiųjų verslininkų padėtį, D. Matukienė patvirtino, kad ji išties nepavydėtina – didžiajai daliai verslų gresia bankrotas.

„Iš tų nuolatinių skambučių per dieną nuo 8 valandos ryto iki 12 valandos nakties mes, Smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, susidarėme nuomonę, kad bus begalė bankrotų. Dabar sustabdytas mokesčių mokėjimas „Sodrai“ ir VMI, bet įmonės yra be galo išsigandusios, kas bus toliau, jei karantinas ir uždarymas tęsis“, – teigė D. Matukienė.

Ruošiasi į teismą

Leidimo atnaujinti veiklą iš Vyriausybės nesulaukę verslininkai žada kreiptis į teismą. Bendrą ieškinį teismui pateiks atskiros įmonės. Visgi dar viliamasi, jog Vyriausybė priims sprendimus, kad to daryti netektų.

„Šiuo metu renkami dokumentai, aš tiesiog nenorėčiau detalizuoti, bet tai bus teisinėmis priemonėmis ginamos teisės, kaipkad daro kitų šalių verslininkai. Mes nieko neteisėto ir neteisingo nesiruošiame daryti. Mūsų tikslas nėra kaip nors nuskriausti valstybę ar iš mokesčių mokėtojų pinigų gauti kompensacijas. Mes sakome – leiskite mums dirbti ir pagaliau įvertinkite, jog smulkieji verslininkai, tie, kurie dirba pagal individualią veiklą ir verslo liudijimus, suneša liūto dalį į valstybės biudžetą“, – akcentavo D. Matukienė.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė kol kas nešvelninti karantino reikalavimų, nors anksčiau buvo skelbta, kad ministrų kabinetas turėtų apsispręsti dėl ne maisto prekių parduotuvių ir kirpyklų atidarymo.

Prie Vyriausybės veikianti ekspertų komisija antradienį siūlė karantino režimo kol kas nekeisti.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė trečiadienio vakarą atsiprašė, kad Vyriausybė buvo sukėlusi lūkesčių sušvelninti karantiną, o toks sprendimas nebuvo priimtas.

Premjerės teigimu, Vyriausybė „dėl principinės karantino laisvinimo schemos“ turėtų apsispręsti kitą pirmadienį.

Galerija

 

Komentarai

  • Labai šiurpus protestas pandemijos metu. Panašu, kad protestuotojams neteko artimiesiems, mirusiems nuo viruso nešti vainikus ir degti žvakutes…

  • Geda. Turbut nepatyre skausmo savam mirusiam zmogui nesti vainika, kad tokius dalykus sutapatina… Apgailetina ziureti i siuos zmones 🙁

  • Tikrai patys verslininkai isanalizave savo situacija turi daugiau informacijos apie karantino poveiki. Ir suteikiamos subsidijos, pvz savarankiskai dirbantiems, tera trupinys, is kurio neimanoma nei islaikyti seima, nei padengti finansinius isipareigojimus ar atsiskaityti uz komunalines paslaugas tiek namuose, tiek tuscioje darbo vietoje, juolab sildymo sezono metu.

Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų