Verslininkai žegnoja garsųjį vaiduoklį

• Sekundė
• Ingrida NAGROCKIENĖ
• Aktualijos
• 2020.02.26 11:32

Kadaise populiaraus Panevėžio pramogų komplekso, dabar vaiduokliu virtusio „Euro link“ pastatų dalį prieš kelerius metus nusipirkęs įmonės „Kaukas“ direktorius Viturys Giknius į šią vietą net bioenergetikus kvietė. Mirtimi paženklinta teritorija lyg pelkė vieną paskui kitą įklampina ja susidomėjusius verslininkus. Ką tik iš šios kebeknės pasitraukė legendinį parką atgaivinti planavę kauniečiai – jie savo idėjoms įgyvendinti nusprendė verčiau pasirinkti Lenkiją.

Pačioje Panevėžio pašonėje, Šilagalio kaime veikęs „Euro link“ buvo viena pirmųjų tokių traukos vietų ne tik Panevėžyje, bet ir Lietuvoje. Baseinai, lauko vandens čiuožyklos ir kitos pramogos šalia vaizdingo karjero viliojo užsukti.

Tačiau neilgai gyvavęs kompleksas 2004 metais uždarytas. Jo likimą nulėmė higienos normų pažeidimai bei vienas po kito sekę nelaimingi įvykiai. Tarp pastarųjų – ir paties centro darbuotojo mirtina trauma.

Nuo to laiko vartus užvėręs kompleksas bėgant metams virto į garbės Panevėžiui nedarantį vaiduoklį. Ne tik išbyrėjo langai, nutrupėjo sienos ir stogai – pastatai tiesiog virto sąvartynais ir paklydėlių neteisėtų pramogų vieta. Nors ant įvažos į teritoriją dabartiniai jos savininkai sudėjo cementinius blokus, vis tiek nebespėjama konteineriais gabenti šiukšlių, apleistose patalpose kartais randama užgesusių laužaviečių, išgrobtos čia buvusios metalo konstrukcijos.

Gyva žaizda legendinis pramogų centras virto ir šalia gyvenantiems Šilagalio kaimo žmonėms. Jų bendruomenė ir atskiri atstovai ne kartą kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybę, aplinkosaugininkus, žemėtvarkininkus, prašydami atkreipti į pavojų keliančią teritoriją.

Vaiduoklis prie magistralės

Jonas Abrauskas vasario pradžioje dar kartą išsiuntė skundą Panevėžio rajono savivaldybei dėl apleistų buvusio „Euro link“ pastatų Šilagalio kaime. Jis prašė paaiškinti, kaip tikrinama, prižiūrima privati teritorija, ar užtikrinamas jos saugumas nuo prašalaičių, ar viskas padaryta, raginant turto savininkus tvarkytis.

Tačiau atsako J. Abrauskas tikino nesulaukę, kaip ir nesulaukė rimtesnių veiksmų, kai dėl to paties pagalbos prašė beveik prieš metus.

Pačioje Panevėžio pašonėje, Šilagalio kaime, įsikūręs „Euro link“ kadaise buvo viena pirmųjų traukos vietų ne tik Panevėžyje, bet ir Lietuvoje. Baseinai, lauko vandens čiuožyklos ir kitos pramogos šalia vaizdingo karjero viliojo užsukti.
I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

„Jau keletą metų beviltiškai prašome institucijų ką nors daryti, tačiau viskas kaip į vandenį. Panevėžio rajono savivaldybė absoliučiai ignoruoja bet koki raginimą išspręsti šią problemą. Kiek žinome, pernai teritorijoje netgi susižeidė paauglys, įkritęs į atvirą šulinį. Savivaldybė tik siunčia neaiškius patikrinimus, po kurių vėl stoja tyla“, – kalbėjo J. Abrauskas.

Jam pritaria ir gyventojų bendruomenės centro „Šilagalys“ pirmininkas Jonas Adomavičius.

„Mūsų bendruomenė taip pat dar prieš 3–4 metus kalbėjo su rajono Savivaldybe dėl šios vietos. Pastatas – vaiduoklis prie pat įvažos į miestą nei grožio duoda, nei saugumo. Ir niekas ten nesikeičia“, – teigė šilagalietis.

Jo žiniomis, buvusio „Euro link“ savininkų yra visas būrys ir daugiausia ne panevėžiečiai.

Kurti įspėjimams

Panevėžio rajono savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriaus specialistė Ernesta Žiaunienė informavo, kad Šilagalio kaime esanti buvusio „Euro link“ teritorija rimtai tikrinta prieš dvejus metus. Tuomet išsiaiškinta, kad čia šeimininkauja net 9 skirtingi savininkai, kai kurie jų iš Vilniaus, Kauno, dalis įmonių – jau bankrutavusios.

„Per pastaruosius metus po patikrinimo du savininkai, mūsų žiniomis, vėl pasikeitė. Jų išvardyti dėl duomenų apsaugos negalėtume, tačiau viena įmonė bando ten tvarkyti – išdaužytų langų niekas nebesudės, bent šiukšles išveža“, – pasakojo specialistė.

Iš nemažos savininkų kompanijos į rajono Savivaldybės raginimus tvarkytis bene vienintelė reaguoja panevėžiečių bendrovė „Kaukas“. E. Žiaunienės teigimu, visi rasti savininkai nuolat įspėjami apie savo atsakomybę valdant turtą Panevėžio rajone, bet raginimai sunkiai pasiekia adresatus, grįžta neįteikti registruoti laiškai.

„Žadame per antstolius ieškoti savininkų. Jiems siųsti laiškai dėl įpareigojimų bei gresiančių sankcijų tiesiog grįžta atgal. Niekas nejuda“, – specialistei pritaria ir Panevėžio seniūnijos seniūnas Saulius Skrebė.

Jo pastebėjimu, aplink apleistą zoną anksčiau buvo apsaugos juostos, dabar net ir jų nebėra.

„Mes neturime teisės įeiti į privačią valdą, ją tvarkyti ar saugumo priemones statyti. Aplink tvenkinį aptvarkome, bet į teritoriją nesibrausime, nelįs ir kitos tarnybos“, – sako S. Skrebė.

Verslui pasirinko Lenkiją

Dalį, 1600 kv. m iš visų 4000 kv. m buvusio pramogų centro pastatų prieš kelerius metus varžytinėse įsigijęs įmonės „Kaukas“ direktorius V. Giknius ima tikėti, kad ši vieta tiesiog pasmerkta likti vaiduokliu. Dėl to, svarsto verslininkas, gal išties kaltos antgamtinės jėgos, o gal tik rajono Savivaldybė.

Pastatų dalį Šilagalio kaime verslininkas įsigijo tikėdamasis čia perkelti savo įmonės gamybą. Ketino nugriauti visus statinius su pamatais ir pradėti naujas statybas.

V. Giknius ima tikėti, kad ši vieta tiesiog pasmerkta likti vaiduokliu. Dėl to, svarsto verslininkas, gal išties kaltos antgamtinės jėgos, o gal tik rajono Savivaldybė. „Sekundės“ nuotr.

„Didingas ir gražus buvo šitas kompleksas, o po uždarymo jame kažkas intensyviai treniravosi su kūju. Bet pati vieta vis tiek ypatinga, todėl ir aš ja susidomėjau. Dalį nusipirkau už 100 tūkst. litų. Tikėjausi netrukus iš banko varžytinių įsigyti ir likusius pastatus, netgi buvo jau viskas sutarta. Bet tarp bankų kilo suirutė ir šis reikalas užstrigo ilgam“, – prisimena V. Giknius.

Verslininko duomenimis, kovo mėnesį vėl bus skelbiamos varžytinės dėl likusios 2400 kv. m „Euro link“ pastatų dalies. Šiuo pirkiniu, pasak panevėžiečio, buvo itin susidomėjusi viena kauniečių įmonė, planavusi apleistoje teritorijoje Panevėžio pašonėje atgaivinti pramogų ir vandens parką. Šiam sumanymui Kauno bendrovė prašė ir „Kauko“ pagalbos.

„Paskutiniu metu jie stipriai tvarkėsi aname pastato gale, buvo rimtai nusiteikę išpirkti visą teritoriją su statiniais. Mes savo ruožtu net pažadėjome pagelbėti dalyvaujant varžytinėse ir sutikome iš varžytinių nupirkti likusį galą, kad vėliau visą pastatą kartu parduotume į vienas rankas. Kauniečiai ir avansą jau žadėjo duoti“, – sakė V. Giknius.

Jis jau nuo rudens bando parduoti savo turtą Šilagalio kaime ir prašo bent euru brangiau, nei pats mokėjo už statinius. Bet nesulaukė nė vienos užklausos.

O dabar galiausiai pabėgo ir kauniečiai. „Kauko“ vadovas ką tik sužinojo, kad šią vietą nusižiūrėję verslininkai pasirinko Lenkiją. Naujakurius atbaidė per didelė netvarka ne tik pačioje teritorijoje, bet ir tarp jos savininkų.

Kvietė bioenergetiką

V. Giknius paaiškina, kad ši vieta puikiai atitinka lietuvišką patarlę „Devynios auklės – vaikas be galvos“.

„Po uždarymo kompleksas susiskirstė į daug atskirų salelių, valdomų skirtingų savininkų. Norint bent vieno jų turtą perimti, kaina tuoj pat pakeliama 50 kartų, kitų rasti net neįmanoma. Kauniečiai domėjosi ežeru – jis priklauso dviem moterims, o jos telkinio parduoti nenori“, – kalbėjo V. Giknius.

Visiška kebeknė, anot jo, ir su šios vietos žeme, išdalyta devyniems šeimininkams. „Kaukui“ priklauso 60 a iš visos 1,4 ha teritorijos, o tiek įmonės plėtrai gerokai per mažai.

„Bandžiau tartis su kitais savininkais dėl žemės nuomos, kreipiausi į žemėtvarkininkus, rajono Savivaldybę, bet viskas strigo. Į dabar turimus pastatus ir į sklypą investuoti negalime – mūsų veiklai tiek per maža, o daugiau įsigyti nepavyksta“, – rankomis skėsčiojo V. Giknius.

Patekęs į užburtą ratą Šilagalio kaime, verslininkas ėmė galvoti, kad šita vieta gal tikrai užkeikta. Tam išsiaiškinti netgi bioenergetiką kvietė.

„Kai Ramygalos kelyje vienu metu buvo daug nelaimių, visi kalbėjo apie antgamtines jėgas. Gal ir čia kas nors neaiškaus vyksta? Smėlėta vieta – gal kadaise kokios kapinės buvo? Bioenergetikas nieko panašaus neaptiko, sakė, jog viskas ten gerai“, – kalbėjo įmonės savininkas.

Tarsi užkeikta

V. Giknius gerai pažinojo buvusio pramogų centro įkūrėją Gintarą Čepą. Tarybiniais metais jis Panevėžio regione buvo žinomas inžinierius, Maskvoje, pasak pašnekovo, statęs gyvenamąjį kvartalą.

G. Čepas – vienas pirmųjų stambių verslininkų šalyje.

„Mačiau G. Čepo statybas Šilagalyje, pats tentais dengiau jo baseinus. Bet jau nuo tada ten viskas ėjo per nuolatines kliūtis. Nutrūko mano darytų stogų lynai, komplekse užsimušė žmogus, mirė ir pats G. Čepas. Gal iš tiesų kokios dvasios trukdo čia ką nors daryti – lįsk kur nori, visur lyg atmeta“, – svarsto „Kauko“ direktorius.

Visgi, jo žiniomis, viena įmonė tarsi yra pakeliui su savo verslu į Šilagalį. Buvusio „Euro link“ teritorijoje, šalia įvažos į ją, kuriasi nauja degalinė.

V. Giknio nuomone, sprendžiant „Euro link“ reikalus, daugiau iniciatyvos turėtų būti iš pačios rajono valdžios. Šioji galėtų pasistengti suvesti savininkus į krūvą, kalbėtis su jais dėl apleistos vietos ateities. Vien raštus siuntinėti – per maža.

Jis pats, nesulaukęs jokio postūmio „Euro link“ istorijoje, nusipirko reikalingą žemės sklypą netoli Panevėžio aplinkkelio ir jau planuoja ten statybas.

„Ten gal bus ir geresnė vieta mūsų verslui. O „Euro link“, jei niekas nepasistengs labiau, taip ir liks patraukli vieta su skeletu“, – mano V. Giknius.

Plano neturi

Panevėžio rajono savivaldybės vicemeras Antanas Pocius tiesiai sako, kad šioje situacijoje lengviausia iškelti problemą, bet bandant į ją gilintis visi galai lenda lyg į pelkę.

„Visur, kur tik susiduriame su daug savininkų turinčiu turtu, būna tas pats. Vieni šeimininkai jau mirę, kiti – emigravę, treti – bankrutavę. Mes juos įspėjame susitvarkyti, o daugiau neturime svertų – tai privati valda“, – teigė mero pavaduotojas.

A. Pociaus teigimu, buvęs pramogų kompleksas dabar – bene didžiausias rajono skaudulys: ant paties magistralinio kelio, matomoje vietoje.

„Keista ir pačių savininkų pozicija laikyti tokį turtą ir jo netvarkyti – parduotų, kam iš tiesų reikia“, – svarsto vicemeras.

Po gyventojų skundo dėl atliekų ir užterštos teritorijos Šilagalio kaime tyrimą atlieka Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio valdyba. Kovo 18-ąją žemės sklypo patikrinimą toje pačioje vietoje, vykdydami žemės naudojimo valstybę kontrolę, planuoja ir Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus specialistai.

• Sekundė
• Ingrida NAGROCKIENĖ
• #Euro link
• #Panevėžys
• #pastatai
• #Šilagalys
• #Statybos