Verslas skeptiškai vertina MMA kėlimą

Verslas skeptiškai vertina MMA kėlimą

 

Augantis minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) mažais žingsneliais iš darbo rinkos išstumia kukliausiai atlyginamus darbininkus – jų gretos tiek Lietuvoje, tiek ir Panevėžyje mažėja. Tik verslininkai nepuola guosti, kad gyvenimas šalyje ėmė gerėti – jų nuomone, valdžiai pradėjo patikti ją puošiantis žaidimas su kodu „MMA“, bet po juo esą slepiasi tas pats skurdas, ilgalaikiai bedarbiai ir besaikės pašalpų dalybos.

„Ėmiausi savo senojo amato – spėjimo iš kavos tirščių ir kortų metimo! – taip socialinio tinklo paskyroje suintrigavo Panevėžio verslo atstovė, restorano „Vasaris“ vadovė Miglė Gruzdenė, Vyriausybei nusprendus kitąmet MMA padidinti nuo dabar nustatytų 555 iki 607 eurų.

M. Gruzdenės nuomone, toks augimas reiškia, jog vienareikšmiškai kils paslaugų ir prekių kainos, konkrečiau – jų savikaina. Ar didės pardavimo kaina, kiekvienas verslas spręs individualiai – norės ar nenorės mažinti savo pelno maržą. Pasak M. Gruzdenės, tikėtina, kad regionuose tai pasijus skaudžiausiai, taip pat padidės perkamoji galia, bet tik mažiausias pajamas gaunančiųjų, galbūt neteks darbo mažiausias pajamas gaunantieji (smulkusis verslas tikrai atras būdų, kaip iš turėtos penkių darbuotojų komandos padaryti tą patį su keturiais ar net trimis).

Be visų išvardintų MMA eilinio pakėlimo pasekmių, verslininkė taip pat įžvelgia, kad į rinką sparčiau veršis už žmogų pigesni robotai. O ir kvalifikuoti darbininkai ims abejoti, kodėl jų, investavusių į savo žinias ir įgūdžius, algos mažai skiriasi nuo juodadarbių. Tokia situacija, M. Gruzdenės nuomone, tik dar labiau paskatins emigraciją ir protų nutekėjimą į užsienio šalis.

„Tokie pokyčiai smūgį suduos ir verslininkams, ypač smulkiesiems, kažkas gal ir darbo neteks, gal kažkam liks pusė etato – kai reikia sumokėti didesnius mokesčius už darbininkus, verslas irgi galvoja“, – teigė verslo atstovė.

Anot jos, yra įmonių, teturinčių 4–5 darbuotojus, ir šioms teks atlaikyti dar vieną išlikimo bangą.

Pigiausia jėga – nebe gausiausia

Sodros“ duomenimis, šių metų gegužę Lietuvoje už minimalų 555 eurų neatskaičius mokesčių atlyginimą ir dar mažesnį dirbo per 143 tūkst. apdraustųjų. Pernai tuo pačiu metu, kai MMA siekė 400 eurų, tokių darbininkų buvo daugiau nei 152 tūkst.

Pigiausia darbo jėga praėjusiais metais Lietuvoje užėmė didžiausią darbo rinkos dalį. Šiemet šią poziciją jau užėmė 1000–1300 eurų gaunantys darbuotojai, o minimalų ir mažesnį atlyginimą gaunantys asmenys liko antroje vietoje.

Panevėžio mieste dabar MMA gauna 3,3 proc., o dar mažiau – 9,2 proc. dirbančiųjų. Pernai šie skaičiai keliomis dešimtosiomis buvo didesni. Panevėžio rajone MMA mokamas 9,1 proc., o mažiau – 4,7 proc. Darbuotojų. Prieš metus rajone atlyginimų statistika buvo panaši.

Šiemet nebiudžetiniame sektoriuje tiek Panevėžio mieste, tiek rajone pigiausia darbo jėga nebesudaro 15 proc. visų apdraustųjų. Tačiau valstybinėse įstaigose Panevėžio rajonas gana smarkiai atsilieka nuo šalies tendencijų. Čia už minimumą dirba 14 proc. biudžetininkų. Panaši situacija Joniškio, Pasvalio, Ignalinos, Kaišiadorių ir kai kuriose Dzūkijos savivaldybėse. Blogiausiai biudžetininkų darbas atlyginamas Kėdainių rajone.

Kituose šalies regionuose minimalų atlyginimą gauna iki 10 proc. valstybinių įstaigų darbuotojų.

Nieko bendro su skurdu

„Vilnius jau seniai nebežino, kas yra MMA, apskritai save gerbiantis verslas jau tokių atlyginimų darbuotojams nebemoka“, – sako Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos prezidentas Mantas Gudas.

Visgi, anot jo, su skurdu tai nė kiek nesusiję.

„MMA kėlimas – tik varnelė Lietuvos valdžios darbų puslapyje. Tai nėra blogas įrankis iškomunikuoti savo rūpestį visuomene, bet problemos slypi daug giliau“, – teigia verslo atstovas.

Lietuvos darbo rinkos ir ekonominio pragyvenimo bėdas, pasak pašnekovo, reikia perkratyti iš esmės. Vienas tokių nenorimų matyti užkampių – ilgalaikiai bedarbiai. Jų Lietuvoje, M. Gudo duomenimis, dabar suskaičiuojama iki 100 tūkst. gyventojų – tik trečdaliu mažiau nei gaunančiųjų MMA.

M. Gudo nuomone, MMA augimą skaudžiausiai gali pajusti atokesni regionai –
mažesniame rajone tokie finansiniai pokyčiai gali ir parduotuvę uždaryti.

„Yra minčių ilgalaikius bedarbius įdarbinti jų atlyginimą darbdaviui kompensuojant 50 proc. Bet mes tikri, kad valstybė turėtų padengti visą jų algą, nes tai nevertinga darbo jėga. Jie seniai nutolę nuo darbo rinkos, praradę socialius, darbo įgūdžius – turėtum juos gaudyti, kad ateitų į darbą, kad ko neišneštų iš darbovietės ir dar nepadarytų blogos įtakos sąžiningiems kolegoms. Tokios auga ištisos kartos – tėvus keis vaikai ir visi gyvens iš pašalpų, čia tikroji atskirtis“, – įsitikinęs Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos vadovas.

Tokią nuomonę jis pernai išklojo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams. Jis sako, jog vis dar nenorima matyti atskirties tarp regionų.

„Mažesniame rajone MMA kėlimas gali ir parduotuvę uždaryti, Vilniuje, aišku,

kitaip. Galų gale pajus ar nepajus verslas pokyčių dėl padidėjusio MMA, niekas net nebenori reikšti didelių emocijų. Bet, mūsų manymu, valdžia turėtų į tokius dalykus pažiūrėti ateity kitaip“, – teigė M.Gudas.

Be to, anot jo, džiuginant tautą didesniais pinigais visada pravartu pažvelgti ir į valstybės bei bendrą Europos, pasaulio ekonominę situaciją. Dabar, pasak pašnekovo, Lietuva ant finansinės stagnacijos ar net nuosmukio slenksčio, todėl jos vadovams derėtų elgtis apdairiai ir atsargiai.

Turės mažai įtakos

Vyriausybė tvirtina, kad didesni atlyginimai žemiausios kvalifikacijos darbuotojams negali pakenkti verslui ir darbdaviams. Tam pritarė ir Finansų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Sprendimą, žinoma, palaimino darbuotojų atstovai – Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“.

MMA kėlimui nepritarė tik Lietuvos pramonininkų konfederacija bei Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). MMA didinimas, šių organizacijų teigimu, ypač neigiamai atsilieps mažai pelningoms, prastesnės finansinės padėties ar santykinai daug MMA uždirbančių žmonių įdarbinančioms įmonėms, pavyzdžiui, toms, kurioms reikia daugiau nekvalifikuotos darbo jėgos.

Taip pat nuogąstaujama, kad dėl padidėjusių darbo užmokesčio sąnaudų gali būti sudėtinga į darbo rinką patekti jaunimui ar žemos kvalifikacijos darbuotojams, gali sulėtėti nedarbo lygio mažėjimas, didėti dirbančiųjų šešėlinėje darbo rinkoje skaičius, augti prekių ir paslaugų kainos.

Apie MMA skaičiais

Nuo 2020 m. sausio 1 d. MMA kyla iki 607 eurų vietoj dabar nustatytos 555 eurų (didinama 52 eurais, arba 9,37 proc.), o minimalus valandinis atlygis sieks 3,72 Eur vietoj dabar nustatyto 3,39 Eur (didinama 0,33 euro, arba 9,73 proc.).

MMA ir vidutinio darbo užmokesčio santykis tokiu atveju Lietuvoje bus 47,5 proc. (ES svyruoja nuo 45 proc. iki 51 proc.).

MMA padidinimui, skaičiuojama, prireiks apie 17 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Lietuvoje MMA uždirba 143 tūkst. dirbančiųjų. Pernai tokių buvo daugiau nei 152 tūkst.

Panevėžio mieste MMA gauna 3,3 proc. dirbančiųjų.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų