Verslas nuo mokyklos suolo

Verslas nuo mokyklos suolo

Net ir mokslininkai neturi tvirto atsakymo: verslininkais gimstama ar tampama. Lietuvoje įregistruota beveik 300 lietuviškų įmonių, kurioms vadovauja vaikai. Tai rodo, kad kai kuriems verslumas užprogramuotas genuose. Panevėžyje veikia trys tokios bendrovės, o jų jaunieji savininkai planuoja kurti itin netradicinius produktus.

Jauni, bet rimti

Į mokyklos suolus sugrįžę kai kurie mokiniai pasiners ne tik į matematikos, fizikos, biologijos ir kitus mokslus, bet ir į verslo pasaulio vingrybes.

Lietuvoje registruota 280 mokyklinių mokomųjų įmonių. Tai – ne žaidimas ar ekonomikos pagrindų ugdymas, o realus verslas, kurį savarankiškai valdo mokiniai. Jiems padedantys mokytojai atlieka tik verslo mentorių, konsultantų pareigas.

„Tokias įmones mokiniai patys sukuria, išrenka jiems vadovus, valdymo struktūrą, finansininką. Išanalizavę rinką, pasirenka verslo kryptį ir kuria produktą. Jį reklamuoja, parduoda, gauna pinigus, tvarko buhalteriją ir daro viską, kaip įprastoje įmonėje“, – aiškino dvi mokyklines mokomąsias įmones Panevėžio „Minties“ gimnazijoje mokiniams įkurti padėjusios pedagogės Jovita Ivanauskienė ir Jurgita Skrebienė.

Norint pradėti savo verslą, mokiniams reikia suburti mažiausiai keturių bendraminčių komandą, susisiekti su sertifikuotu specialios programos mokytoju, įregistruoti bendrovę pagal numatytas taisykles ir pradėti veiklą. Įsteigus tokią įmonę dažniausiai pirmas žingsnis yra akcininkų paieškos siekiant surinkti pradinį kapitalą. Jos

veikia pagal uždarosios akcinės bendrovės modelį. Tačiau mokyklinės įmonės veikla gali gyvuoti tik iki vienerių mokslo metų, tai yra nuo trijų mėnesių ilgiausiai iki devynių. Vėliau jaunieji verslininkai ją oficialiai uždaro ir likviduoja, kaip priklauso.

Tokioms nepilnamečių valdomoms bendrovėms nereikia mokėti kitiems verslo subjektams taikomų mokesčių, tačiau visi kiti reikalavimai išlieka.

Padažų tušinukas

Dvi panevėžiečių mokinių įkurtos originaliai pavadintos įmonės „Ant iešmelio“ ir „Taškas“ veiklą pradėjo nuo vasario. Pirmoji siūlė iš lino gaminamus daugkartinius arbatos pakelius. Pridėjus į tokį maišelį arbatžolių, jis perveriamas per iešmelį ir įleidžiamas į vandenį. Panaudotos arbatžolės išpurtomos, maišelis išplaunamas ir naudojamas pakartotinai.

Kol kas ši idėja įstrigo pradiniame etape – krizę jauniesiems verslininkams, kaip ir suaugusiesiems, paskelbė karantinas.

„Nespėjome įsivažiuoti ir veikla baigėsi. Tačiau mokiniai sukūrė produktą, išanalizavo jo rinką, perspektyvas. Tam vyko į muges. Nuo šių mokslo metų įmonė turėtų pradėti rimčiau dirbti, bet apie rezultatus anksti kalbėti ir girtis“, – teigė jaunuosius verslininkus kuruojanti J. Ivanauskienė.

Bendrovė „Taškas“ planavo mokykloje atidaryti smulkių kanceliarinių priemonių kioskelį, juk ne paslaptis, kad mokiniai dažnai pamiršta atsinešti naują sąsiuvinį, tušinuką.

Mokyklinę bendrovę turi įkūrę ir „Saulėtekio“ progimnazijos mokiniai. Jie sugalvojo prekybai pasiūlyti netradicinį padažų rašiklį – tušinuką, į kurį dedasi 6 skirtingų padažų kapsulės. Šios prekės sumanytojai atkreipė dėmesį į vartotojui kylančią problemą, kai nori įsigyti tik po truputį skirtingų padažų, o ne juos pirkti didelėmis talpomis.

Idėja iš Amerikos

„Kaip galime pastebėti, bendra tendencija Panevėžyje ta, kad jaunieji verslininkai čia ypatingą dėmesį atkreipia į atsakingo vartojimo klausimus, tvarumą“, – paaiškina tarptautinės organizacijos „Junior Achievement“ projektų koordinatorė Rasa Valaitytė.

Mokinių valdomų mokomųjų bendrovių programa, pasak R. Valaitytės, gimė dar prieš šimtą metų ir turbūt nenuostabu, kad ne kur kitur – o galimybių šalyje Jungtinėse Amerikos Valstijose. Visą šimtmetį vis dar ypač aktuali programa kasmet tobulinama pagal šiuolaikines tendencijas.

„Lietuva šią tarptautinę praktiką įgyvendina jau daugiau nei 26 metus. Dabar mokinių jaunųjų bendrovių programa Lietuvoje žinoma kaip „AcceleratorX“. Tai unikali galimybė mokiniams pradėti savo tikrą verslą dar mokykloje“, – teigė R. Valaitytė.

Anot jos, jaunųjų įmonių tikslas visų pirma yra edukacinis, kad mokiniai įgytų praktinės patirties, suprastų, nuo ko pradėti verslą, kaip jį valdyti, su kokiais iššūkiais susiduriama kuriant savo verslą.

Originalūs verslo planai

Mokinių valdomų bendrovių Lietuvoje kasmet daugėja. Prognozuojama, kad iki pavasario šalyje veiks jau iki 500 jaunųjų bendrovių.

Tokiame versle, pasak R. Valaitytės, mokiniams visai neblogai pavyksta ir užsidirbti.

„Suma priklauso nuo mokinių įdėto darbo, pastabų, noro kurti ir, žinoma, ekonominės aplinkos. Matome, kad mokiniai labai stengiasi kurti savo aplinkai aktualius sprendimus, yra drąsūs, atviri naujovėms“, – teigia projektų koordinatorė.

Anot jos, reikia pripažinti, kad jaunimas šiais laikais puikiai jaučia pasaulines verslo tendencijas – jau keleri metai Lietuvos mokiniai orientuojasi į atsakingą vartojimą ir aplinkosaugai draugiškas verslo idėjas.

„Iš įdomesnių verta paminėti šių metų geriausios Lietuvos jaunosios bendrovės „Insquare“, įkurtos Vilniaus mokinių, kurie atstovavo Lietuvai Europos jaunųjų bendrovių konkurse, išmaniųjų drabužių idėją. Jų siūlomi džemperiai turi paslėptas kišenėles, leidžiančias neštis visus reikalingus daiktus be papildomos rankinės ar kuprinės. Sumaniai pritaikyta kišenių technologija suteikia galimybę patogiai atsiskaityti bekontakte banko kortele parduotuvėje tiesiog pridedant ranką prie atsiskaitymo aparato“, – pasakoja R. Valaitytė.

Sėkminga ir unikali yra jaunuolių komandos iš Kauno idėja – ekologiška dantų pasta su aktyvintosiomis anglimis, pagaminta iš natūralių medžiagų ir įpakuota lengvai rūšiuojamame daugkartinio naudojimo indelyje.

Dar vieni jaunieji verslininkai iš Kauno diegia Lietuvoje e-sporto kultūrą ir organizuoja šio sporto turnyrus.

„Kaip matote, idėjos labai skirtingos, savaip įdomios ir inovatyvios“, – teigia koordinatorė.

Bankrotas kaip pamoka

Žinoma, ne visi mokinių verslo planai pasiteisina – tai yra natūralus ekonomikos dėsnis. Tačiau ir tokiais nesėkmingo verslo atvejais jaunoji karta taip pat mokosi.

„Labai svarbu suprasti, kodėl bendrovė neuždirbo pelno ir kokie faktoriai tai lėmė. Bankrotas taip pat veiklos rezultatas ir įgyta gyvenimo pamoka, tik šiuo atveju ji nieko nekainuoja, priešingai nei realiame gyvenime. Kadangi tokia įmonė veikia pagal uždarosios akcinės bendrovės modelį, baigdami savo veiklą mokslo metų pabaigoje, mokiniai privalo atsiskaityti su akcininkais, išmokėti atlyginimus darbuotojams, sumokėti nustatytus mokesčius ir tik tada spręsti, ką daryti su likusiu pelnu. Mokiniai gali išsimokėti pelno dalį sau arba skirti kilniam tikslui ir paaukoti pasirinktai iniciatyvai“, – aiškino „Junior Achievement“ atstovė.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų