-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kitų mokyklų virtuvėse šeimininkauja privatus verslas, tad vis daugiau moksleivių kuprinėse šalia knygų nešasi ir užkandžių dėžutes.
Po prieš gerą savaitę kilusio triukšmo dėl daugelyje Aukštaitijos sostinės mokyklų drastiškai brangusio maitinimo paaiškėjo, kad jokio kriminalo nėra. Mokyklų ir maisto tiekėjų viešųjų pirkimų sutartys pasirašytos tokios, kad pastarieji, valstybei skiriant daugiau pinigų nemokamam vaikų maitinimui, turi teisę iki 30 proc. branginti pietus ir už savo lėšas pietaujantiems moksleiviams.
„Nemokamas maitinimas priklauso nuo bazinės socialinės išmokos dydžio. Kadangi ši išmoka nuo sausio 1-osios padidėjo nuo 55 iki 70 eurų, automatiškai ūgtelėjo nemokamo maitinimo kainos, o su jomis – ir mokamas maitinimas“, – paaiškino Panevėžio miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Silvija Sėrikovienė.
Nuo šių metų sausio 1-osios nemokamiems pietums skiriama 2,45–3,5 euro, pusryčiams ar pavakariams – 1,12–1,96 euro.
Nemokamai mokykloje valgo ne tik vaikai iš nepasiturinčių šeimų, bet ir priešmokyklinukai, pirmokai bei antrokai.
„Pats tiekėjas savo nuožiūra gali pakelti 30 proc. maisto produktų įsigijimo kainos. Sutartį sudaro ne Savivaldybė, o pati mokykla. Tų sutarčių nesu skaičiusi, bet jos derinamos su Centrine viešųjų pirkimų agentūra. Sutartyse tikrai negalima įrašyti bet ko, jos derinamos ir su teisininkais. Bet atsiradus tam tikrai situacijai yra galimybė koreguoti antkainius“, – teigė S. Sėrikovienė.
Pasak Minolė Petronytės-Kairienės, nors mokyklai pačiai organizuoti maitinimą – papildomas rūpestis, bet jis atsiperka. Pernai M. Karkos pagrindinės mokyklos valgykla pelnė aukščiausią Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įvertinimą – penkis puodelius. P. ŽIDONIO nuotr.
Panevėžio lopšeliuose-darželiuose vaikų maitinimu rūpinasi pačios įstaigos – ne tik perka maisto produktus, bet ir turi savo virėjus.
„Kol kas nesame gavę ikimokyklinių įstaigų vadovų prašymo peržiūrėti maitinimo kainas ir darželiuose. Tikriausiai dabartinių įkainių užtenka pamaitinti vaikus“, – sakė S. Sėrikovienė.
Kodėl vaikų maitinimu rūpinasi patys darželiai, o mokyklose ši paslauga perduota į privačias rankas, Švietimo skyriaus vedėja negalėjo atsakyti, mat šie sprendimai padaryti jau seniai.
Visame Panevėžyje tik M. Karkos pagrindinė mokykla ir Rožyno progimnazija iki šiol rūpinasi ne tik švietimu, bet ir moksleivių maitinimu.
S. Sėrikovienė svarsto, kad įstaigai pačiai rūpintis moksleivių maitinimu daug sudėtingiau, mat reikia pirkti virtuvės įrangą, įsigyti reikalingų indų ir įrankių, užtikrinti visus higienos reikalavimus, turėti darbuotojų, kurie kasdien tą maistą ruoštų.
„Ugdymo įstaigai tai daug papildomų rūpesčių. Mokyklos pagrindinė funkcija yra švietimas, daug paprasčiau valgyklos veiklą perleisti į privačias rankas“, – kodėl daugelyje mokyklų valgyklų šeimininkauja verslas, paaiškino S. Sėrikovienė.
„Už du eurus vaikas tikrai gali pavalgyti. Ir rinktis galima iš keturių patiekalų.“
A. Ramoškaitė
Sakoma, kad skonis draugų neturi, bet kainos mokyklų valgyklose skiriasi net kartais.
Pavyzdžiui, mokyklose, kurių tiekėjas „Skirtingi skoniai“, pietų kompleksas (sriubos dubenėlis ir antras patiekalas) pradinukams kainuoja 4,10 euro, o 5–8 klasių mokiniams – 4,55 euro.
Tačiau mokyklose, kurios pačios rūpinasi mokinių maitinimu, sočiai pavalgyti galima ir už du eurus. Panevėžio Rožyno progimnazijoje kiaulienos šnicelis (100 g) kainuoja 1,50 euro, kiaulienos plovas (200 g) – 1,70 euro, virti makaronai su kiauliena (200 g) – 1,10 euro, žemaičių blynai (200 g) – 1,30 euro, švilpikai (200 g) – 1,10 euro, tarkuotų bulvių plokštainis – 1,10 euro. Kiek daugiau tenka mokėti tik už lašišos ar kitos žuvies patiekalus.
Kaip sakė Rožyno progimnazijos direktorė Alma Ramoškaitė, kadangi sutartis dėl kainų su tiekėjais sudaryta jau anksčiau ir jų keisti negalima, mokykloje ruošiamas maistas nebrangs.
„Kol kas nėra priežasties kelti kainų. Už du eurus vaikas tikrai gali pavalgyti. Ir rinktis galima iš keturių patiekalų. O daržovių gali dėtis kiek nori – jų neribojame“, – kalbėjo A. Ramoškaitė.
Pasak mokyklos direktorės, organizuoti mokinių maitinimą – dar vienas krūvis mokyklai. Jai prisideda ir papildomos komunalinės išlaidos, ir virtuvės darbuotojų atlyginimai. Visgi, teigė direktorė, iki šiol pavyko išlaviruoti, todėl į privačias rankas perleisti valgyklos nesvarsto.
„Visuomet galvojame, kaip išlaikyti valgyklą, patenkinant bendruomenės poreikį. Apie pelnus net negalvojame, skaičiuojame, taupome, bet maistas kasdien gaminamas šviežias ir šiltas. Esame mažuma mieste, bet labai džiaugiamės, kad galime išgyventi, o vaikų valgo daug, valgykla nuolat pilna. Visi patenkinti, kai vaikai gali gauti šiltus pietus mokykloje neišlaidaudami“, – sakė A. Ramoškaitė
Panevėžio mokyklų ir maisto tiekėjų pasirašytos viešųjų pirkimų sutartys tokios, kad pastarieji, valstybei skiriant daugiau pinigų nemokamam vaikų maitinimui, turi teisę iki 30 proc. branginti pietus ir už savo pinigus pietaujantiems. ASOCIATYVI SEKUNDE.LT nuotr.
Kainomis mokyklos valgykloje džiaugiasi ir M. Karkos pagrindinę mokyklą lankančių moksleivių tėvai.
Kaip sakė šios mokyklos vadovė, pietūs vidutiniškai kainuoja apie du eurus: sriuba apie 15–20 centų, antras patiekalas – daugiausia iki 2,5 euro. O visa paslaptis ta, kad pati mokykla vykdo viešuosius pirkimus – su tiekėjais sutartys pasirašomos metams ir per šį laiką kainos negali kisti, be to, pati rūpinasi maisto ruoša.
„Nesame gavę skundų, kad būtų neskanu ar per brangu. Labai daug vaikų valgo valgykloje, tuo patenkinti ir tėvai“, – teigė mokyklos direktorė Minolė Petronytė-Kairienė.
Pasak direktorės, maitinimo organizacinius rūpesčius ji paveldėjo iš buvusio vadovo, tačiau nesunkiai išmoko ir valgiaraščius sudaryti, ir vykdyti viešuosius pirkimus.
Nors tai reikalauja laiko ir papildomo rūpesčio, anot pašnekovės, toks darbas atsiperka. Pernai M. Karkos pagrindinės mokyklos valgykla pelnė aukščiausią Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įvertinimą – penkis puodelius.
„Taip, tai papildomas darbas, bet jis atsiperka. Mūsų vaikai valgo perpus pigiau nei kitų miesto mokyklų. O ir nereikia spręsti su privačiais tiekėjais tų problemų, kurias sprendžia kitos švietimo įstaigos“, – teigė M. Petronytė-Kairienė.
