Gražina Vildzevičienė. I. Stulgaitės–Kriukienės nuotraukos

Verpėjų rankose ir šunų plaukų, ir bananų siūlai

Ar įsivaizduojate, kaip atrodo kepurė, megzta iš moherio ir bananų pluošto siūlų? O iš nušukuoto šuns kailio? Tokie netradiciniai gaminiai gimsta netoli Naujamiesčio esančiame buvusios miestietės Gražinos Vildzevičienės vienkiemyje.

Audėjos specialybę jaunystėje įgijusi ūkio šeimininkė niekada nesižavėjo pramoninėmis audimo staklėmis didžiulėje gamykloje, tad šį amatą ilgam buvo nustūmusi į šalį. Bet jau beveik porą metų buvusi miestietė įnirtingai karšia, verpia, audžia, mezga ir sustoti nežada.

„Naujamiestyje gyvena šuo bišonas. Niekad jo nemačiau ir nežinau vardo. Jo labai trumpas baltas kailio pūkas. Ilgai verpiau ir išėjo visai gražus siūlas. Kada nors užsuksiu pažiūrėti, kaip tas žvėris atrodo“, – taip šmaikščiai Gražina socialiniame tinkle aprašė savo naujausią rankdarbį.

G. Vildzevičienė daug metų gyveno pačiame Panevėžio centre. Vaikystėje vasaras leisdavo Pasvalio rajone garbės raštais už išpuoselėtą aplinką apdovanotoje senelių sodyboje. Ir visą laiką troško pati turėti tokį kampelį. Svajojo apie atokią sodybą, toli nuo kaimynų, kad, pasak Gražinos, savos vištos svetimų daržų nekapstytų.

Panevėžietė ilgai dairėsi po Panevėžio rajono kaimus ir vienkiemius, ieškodama širdžiai artimų namų, kol prieš keturiolika metų tokius aptiko Naujamiesčio seniūnijoje, kelis gyventojus teturinčiame Mickiemės kaimelyje.

Visą straipsnį skaitykite rugsėjo 28 dienos (antradienio) „Sekundės“ laikraštyje.