-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kvietimų studijuoti sulaukė 10 914 jaunuolių, pretenduojančių į mokslus universitetuose, ir 9 489 – kolegijose. Pernai jų buvo atitinkamai 11 164 ir 10 645.
Panevėžyje veikiančios aukštosios mokyklos taip pat siuntė kvietimus būsimiems studentams.
Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas džiaugiasi po poros metų pertraukos turėsiąs ne tik magistrų, bet ir pirmakursių bakalaurų.
Fakulteto dekanės prof. dr. Daivos Žostautienės teigimu, jau dabar magistrantų skaičius daugiau nei 20 procentų viršija pernykštį – visos keturios magistrantūros programos jau po pirmojo etapo surinko tiek studentų, kiek reikia.
„Tuo labai džiaugiamės, – neslepia dekanė. – Pasirodo, dirbantiems žmonėms Panevėžyje kelti kvalifikaciją yra labai aktualu.“
Šių metų staigmena – anksčiau daugiau nei 50 nuošimčių stojančiųjų į magistrantūrą būdavo KTU absolventai, o dabar kandidatų gretos margesnės. D. Žostautienės tvirtinimu, stojo VGTU, VU, kitų aukštųjų mokyklų absolventai. Dauguma – dirbantieji Panevėžyje arba netoli.
Bakalauro studijoms šiemet fakultetas rengė dvi naujas programas, tačiau spėjo pateikti tik vieną – vadybos. Programuojamų automatikos sistemų nesuskubta pateikti bendram priėmimui. Tikimasi šią programą pateikti kitais metais.
„Priėmimui pateikėme vieną bakalauro studijų programą – vadybą, ir pirmą etapą sėkmingai perėjome“, – viliasi dekanė.
Socialiniams mokslams reikėjo surinkti ne mažiau kaip 15 būsimų studentų, norint vykdyti antrą etapą.
Fakultetui du metus iš eilės – 2018 ir 2017 – nesurinkdavo reikiamo pirmakursių bakalaurantų skaičiaus.
Studijuoti Panevėžio kolegijoje pirmajame etape kvietimų sulaukė daugiau nei 200 studentų, o tai yra maždaug trečdaliu mažiau nei pernai.
Kolegijos Studijų, karjeros ir užimtumo centro vadovė Dalia Urbonienė teigė, kad tokia tendencija stebima visoje šalyje. Prašymų studijuoti kolegijoje sulaukta net daugiau nei praėjusiais metais, bet situaciją pakoregavo pakilusi minimalaus stojimo balo kartelė – nuo 2 iki 4,3.
„Daugelis pateikusiųjų prašymus konkurse nedalyvavo dėl per žemo balo, nors pagal pernykštę tvarką jie dar būtų galėję studijuoti“, – aiškino D. Urbonienė,
Šiemet žemiausias pakviestųjų studijuoti kolegijoje balas yra 4,3, aukščiausias – 9,6. Didžioji dalis jų įstojo į valstybės finansuojamas vietas.
Kaip sako Studijų, karjeros ir užimtumo centro vadovė, sėkmingai surinkti studentai į tradiciškai populiariausias kolegijoje – visas biomedicinos studijų programas. Šiemet daugiau nei pernai jaunuolių panoro studijuoti socialinį darbą. Labai sėkmingai vyko priėmimas į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogiką.
Prasčiau sekėsi su technologijos mokslų programomis.
Kai kuriems pateikusiems prašymus studijuoti šalies aukštosiose penktadienio rytas prasidėjo šoku.
Būsima Panevėžio kolegijos studentė Marija „Sekundei“ pasakojo sulaukusi laiško, jog neįstojo. O jau po dešimties minučių atėjo priešinga žinia – sveikinimas įstojus. Galiausiai, po maždaug valandos, atkeliavo ir atsiprašymas bei patvirtinimas, kad tiksli informacija buvo antrame laiške.
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) vadovas Pranas Žiliukas teigė esąs informuotas apie šią situaciją. Jo aiškinimu, siekiant išvengti piko, kvietimus studijuoti siuntinėjanti sistema paleista dar naktį. Tačiau pradžia nebuvusi sklandi – susidurta su techniniais trikdžiais. Šiemet elektronines paslaugas LAMA BPO teikia naujas tiekėjas.
P. Žiliuko teigimu, tai nebuvo masinis reiškinys – tokius klaidinamus laiškus, kaip panevėžietė Marija, gavo apie 30–40 asmenų. Jų skubiai atsiprašyta.
P. Žiliuko vertinimu, šiemet asmenų, gavusių kvietimus studijuoti, mažiau, bet jie geriau pasirengę. 10 000 abiturientų, teikusių prašymus, turėjo teisę pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas.
Vis dėlto studentų netrukus prasidėsiančiais studijų metais bus 2 600 mažiau. LAMA BPO vadovo manymu, jų stygių gal labiau pajus kolegijos, nes minimalaus balo barjerą įveikti buvo sunkiau nei pernai.
Kartu su valstybės finansuojamomis ir nefinansuojamomis vietomis mažėjimas kolegijose sudaro 11 procentų. Į valstybės finansuojamas vietas studentų ateis 9 procentais mažiau, o universitetuose – tik procentu.
O pagal stojimą į atskiras studijų kryptis situacija kolegijose panaši į pastarųjų metų.
„Universitetų sektoriuje šiek tiek didesnė slinktis socialinių mokslų link“, – sako P. Žiliukas. Jis tą poslinkį vertina maždaug 3–4 procentais.
Mažiau stojusiųjų rinkosi informatikos, informacinių technologijų studijų kryptį. Pašnekovas spėja, šiuos studentus veikiausiai atsijojo vyraujanti nuomonė apie tokių studijų sudėtingumą. Be to, socialinės studijos pigesnės. Nors šiemet į valstybės finansuojamas vietas „tiksliukams“ patekti, atrodo, buvo lengviau, nei į socialinių mokslų programas, studentams tai, P. Žiliuko teigimu, ne visada svarbu.
„Kai kurie turi savo svajonių studijų kryptį ar programą ir nuomonės nekeičia. Skirtumas tarp valstybės užsakymo ir asmeninio intereso gana nemažas“, – pripažįsta LAMA BPO vadovas. Jo žiniomis, šiemet gavus konkursinį balą iš esmės nebuvo konkursų inžinerijos, informatikos studijose.
„Perkopęs šį barjerą, gali iš karto save laikyti studentu“, – sako jis.
Konkursai visada būna į teisės, psichologijos, ekonomikos, kai kurias verslo programas. Itin konkuravo norintieji studijuoti mediciną ir odontologiją – atitinkamai 5 ir 10 į vieną vietą.
Šiemet norint įstoti į valstybės finansuojamą vietą universitete reikėjo, kad trijų egzaminų – matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos – vidurkis būtų ne žemesnis kaip 40, kolegijose – 25 balų. Būta ir kitų reikalavimų.
Valstybinėse aukštosiose mokyklose studentų nesurinkta į 52 studijų programas iš 528 (pernai buvo 46). P. Žiliuko vertinimu, turint omenyje programų kiekį, skaičius nėra itin didelis. Jo pastebėjimu, ir aukštosios mokyklos elgėsi skirtingai. Vienos rizikavo siūlydamos kuo daugiau programų, kitos siūlė mažiau ir stambesnes, turinčias gerokai daugiau šansų pritraukti norinčiuosius studijuoti.
Kol kas sunku pasakyti, kiek liks – jei išvis liks – laisvų valstybės finansuojamų vietų. Bet tai, anot P. Žiliuko, kasmet būna didelė mįslė.
Šiuo metu dar nėra žinoma ir kiek jaunuolių teikė prašymus studijuoti ir Lietuvoje, ir užsienyje, kiek ketinusiųjų siekti aukštojo mokslo sutrukdė nenumatytos aplinkybės ar pasikeitę planai.
Šiemet iš visų 26 793 prašymus studijuoti pateikusių asmenų bent vienam pageidavimui nustatytus valstybės finansuojamos ar nefinansuojamos vietos reikalavimus tenkino 22 081 asmuo.
Turinčių teisę pretenduoti į valstybės finansuojamas ir studijų stipendijų vietas yra 15 530.
Studijuoti valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose pakviesti 11 894 asmenys: universitetuose – 7 230, kolegijose – 4 664.
Į valstybės nefinansuojamas vietas pakviesti 8 509 stojantieji: universitetuose – 3 684, kolegijose – 4 825.
Gausiausio stojančiųjų būrio sulauks Vilniaus universitetas, Kauno technologijos bei Vilniaus Gedimino technikos universitetai.
Iš kolegijų pirmauja Vilniaus ir Kauno kolegijos.
Nepriklausomai nuo finansavimo pobūdžio daugiausia stojančiųjų pakviesta studijuoti estetinę kosmetologiją Socialinių mokslų kolegijoje (406). Nemažai asmenų gavo kvietimus studijuoti programų sistemas KTU (312), mediciną Lietuvos sveikatos mokslų universitete (308), teisę Vilniaus universitete (267), taip pat Tarptautinį verslą Vilniaus kolegijoje (233).
