Vėl suksime laikrodžius – ar paskutinį kartą?

• Sekundė
• Daiva SAVICKIENĖ
• Aktualijos
• 2020.10.22 13:19

Gera žinia miegaliams – savaitgalį ilsėsimės valandą ilgiau. Bloga žinia šviesos mėgėjams – jau nuo sekmadienio tamsūs vakarai taps ilgesni.

Ministrai tebesvarsto

Naktį į sekmadienį Lietuvoje laikrodžiai bus persukami valanda atgal. Jau porą metų šnekama, kad 2021-aisiais laikrodžio rodyklių sukti nebereikės. Visgi dar nežinia, ar išties taip nutiks.

Europos Komisija direktyvą, kuria siūloma naikinti sezoninį laiko keitimą, pateikė dar 2018-ųjų rugsėjį. Tais metais surengtoje apklausoje dalyvavo 4,6 mln. europiečių.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotojos Agnės Kazlauskaitės teigimu, tai – rekordinis europinės viešosios apklausos dalyvių skaičius. 84 procentai respondentų pritarė idėjai liautis sukioti laikrodžio rodykles.

Kad tokia direktyva įsigaliotų, turi sutarti Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba. Pernai Europos Parlamentas pritarė, kad sezoninis laiko keitimas turėtų baigtis 2021 metais. O ES šalių vyriausybės atstovai iki šiol tyli.

„Europos Sąjungos Taryba – ES šalių vyriausybių ministrai – šį klausimą tebesvarsto ir, matyt, svarsto, kurį laiką – žiemos ar vasaros – jų vadovaujama valstybė rinktųsi“, – sako A. Kazlauskaitė.

Dvi savaitės prisitaikyti

Persukus laikrodžio rodykles ne vienas skundžiasi sveikatos sutrikimais, nuotaikų svyravimu, nuovargiu. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorė prof. dr. Natalja Fatkulina tikina, kad realiai toks laiko pokytis žmogui kaip ir nedaro didelės žalos.

Jos teigimu, galima žala tik tam tikroms grupėms. Prie valanda pasislinkusio ritmo sunkiau adaptuojasi vyresni žmonės. Prof. dr. N. Fatkulinos teigimu, organizmas taip funkcionuoja, kad turime įprotį tam tikru metu daryti tam tikrą veiksmą. Tad tiems, kurie anksčiau keliasi, pasukti laikrodžio rodykles nelabai naudinga.

Anot jos, dirbantiems vyresnio amžiaus žmonėms dėl laiko kaitos tenka koreguoti dienotvarkę, jie gali patirti širdies ir kraujagyslių sistemos negalavimų, gali sutrikti psichoemocinė būsena, atsirasti nuotaikų svyravimų. Padaugėja ir nerimo atvejų.

Keičiantis vasaros ir žiemos laikui, kai kurios šalys psichikos sveikatos srityje fiksuoja daugiau kreipimųsi į specialistus.

Kita pažeidžiama grupė yra vaikai. Įvedant žiemos laiką, kai miegama valanda ilgiau, adaptuojamasi greičiau, tačiau pavasarį jų laukia stresas.

„Vaikams dvi savaites būna sudėtinga, kol pripranta“, – sako prof. dr. N. Fatkulina.

Jos teigimu, laiko pokyčiai gali atsiliepti ir sergantiems tam tikromis ligomis – širdies ir kraujagyslių sistemos, cukriniu diabetu, išsėtine skleroze, reumatu, turintiems psichikos sveikatos sutrikimų.

Įprastai organizmas prie pasikeitusio laiko adaptuojasi per dvi savaites.

Laiko pokyčiams žmogus gali iš anksto pasirengti ir šiek tiek sau pagelbėti prisitaikant. Anot prof. dr. N. Fatkulinos, pirmiausia tam reikia pasiruošti morališkai, vakare neužsiimti audringa veikla, žaidimais, nedirbti ir valanda anksčiau nei įprasta ruoštis miegoti.

Tinkamesnis žiemos laikas

Kuris laikas – žiemos ar vasaros – tinkamesnis lietuviams, sunku atsakyti. Kaip tvirtina prof. dr. N. Fatkulina, vienos nuomonės šiuo klausimu nėra. Jos teigimu, į saulės šviesą žmonės reaguoja įvairiai. Vieniems nėra didelio skirtumo, tamsu ar šviesu, kai išeina į darbą ar grįžta iš jo, kitiems – atvirkščiai.

„Vis dėlto mums maloniau keltis ir eiti į darbą, kai šviesu, bet malonu ir kai grįžtama šviesoje. Psichologai rekomenduoja, kad geriau eiti į darbą, kai šviesu, o grįžti, kai tamsu“, – sako profesorė.

Sveikatos mokslų instituto direktorės teigimu, remiantis saulės laikrodžiu ir gamtos ritmu, turėtume orientuotis į žiemos laiką.

Visgi, prof. dr. N. Fatkulinos nuomone, tokio klausimo nereikėtų pernelyg sureikšminti.

„Laiko kaitaliojimas, be abejo, poveikį sveikatai turi, bet jei pasiruošime tam, nieko blogo neįvyks. Jeigu rodyklių nebesukiosime, žalos irgi nebus“, – mano profesorė.

Apie vasaros iš žiemos laiką

Apie vasaros laiką prabilta 1895 metais, kai anglų mokslininkas pasiūlė efektyviau išnaudoti dienos šviesą. Pirmą kartą vasaros laiko privalumus 1916 metais pabandė Vokietija. Kiek vėliau vasaros laiką išmėgino ir JAV.

Šiuo metu visoje Europoje, išskyrus Islandiją, laikrodžiai sukiojami pagal vasaros ir žiemos laiko taisykles. Vieną valandą į priekį laikas persukamas visose valstybėse vienu metu – paskutinį kovo sekmadienį ir atsukamas atgal paskutinį spalio sekmadienį.

Islandija paskutinį kartą laikrodžio rodykles viena valanda atgal atsuko 1967-ųjų spalio 29-ąją.

• Sekundė
• Daiva SAVICKIENĖ
• #ES
• #laikrodis
• #Sveikata
• #žiemos laikas