Nuostabaus aromato plantacijoje – šimtai bijūnų, iš tolo primenančių minkštą spalvotą kilimą. P. Židonio nuotr.

Vasaros spalvas surinko į kolekciją

Vasaros spalvas surinko į kolekciją

Vasarai kvaištant nuo savo grožio, visi puola į raudonus aguonų ar mėlynuojančius lubinų laukus gėrėtis gamtos stebuklais. Tačiau netoli Karsakiškio esančiuose soduose svaigina tarsi minkštas kilimas liūliuojančios daugiau nei pustrečio šimto bijūnų plantacijos aromatas.

Įvairiausių rūšių ir spalvų vasaros gėlės – vieno garsiausių Lietuvos selekcininkų Algirdo Gražio turtas. Panevėžietis gėlininkas šypsosi, kad norintieji savo sodus ar sodybas pasipuošti žmonių vadinamomis pinavijomis net nesivargintų – bijūnų bei kitų tūkstančių įvairių gėlių jis neparduoda, tik pačius žiedus. O kadangi šiemet dėl karantino floristai jo bijūnų neišpirko, šiuo grožiu dabar mėgaujasi pats.

Ir ne tik bijūnais. Jo kolekcijoje – per pusantro šimto veislių jurginų, trys šimtai viendienių, didžiausia Europoje perkūnropių kolekcija, nuostabieji vilkdalgiai, ženšeniai, lauko orchidėjos, į raudonąją knygą įrašytos žieminės sanpaulijos, didžiausia Lietuvoje raktažolių kolekcija ir daugybė kitų nuostabiausių spalvų, formų ir dydžio gėlių. O nuo svaigių, saldžių kvapų A. Gražio valdose gali apsisukti ir galva.

Panevėžiečio A. Gražio valdos – tikras botanikos sodas, tik čia patekti gali ne visi smalsuoliai. P. Židonio nuotr.

Panevėžiečio A. Gražio valdos – tikras botanikos sodas, tik čia patekti gali ne visi smalsuoliai. P. Židonio nuotr.

Ir A. Saboniui, ir J. Miltiniui

Visas šis grožis sutelpa į penkis kolektyvinio sodo sklypus. Selekcininkas šypsosi, kad gėlėms vietos nepritrūks – joms dar turi sodybą su ne vienu aru žemės. A. Gražio valdas galima būtų vadinti ne gėlynais, o moksline laboratorija, kurioje kasmet pasaulį išvysta vis naujos veislės, dažnai pavadinamos ir žymių žmonių vardais. Pavyzdžiui, Kauno botanikos sode auga panevėžiečio išvestas rusvo atspalvio jurginas, pavadintas krepšinio legendos Arvydo Sabonio vardu. O už režisieriaus Juozo Miltinio vardo jurginus A. Gražys laimėjo sidabro medalį 1993 m. vykusioje Štutgarto pasaulinėje parodoje.

„Su jurginais darbuojuosi jau keturiasdešimt metų, daugelį veislių esu paveldėjęs. Paskui atsirado žemaūgiai vilkdalgiai, bijūnai, viendienės ir kitos gėlės“, – pasakojo garsiausias Panevėžio gėlininkas.

Dirba ne dėl pinigų

Įvairiausių rūšių gėlės pas A. Gražį atkeliauja ne tik iš tolimiausių žemės kampelių. Didžiąją dalį veislių selekcininkas išvedęs pats. Per daugybę metų jis atrinkęs tik tas veisles, kurių žiedynkočiai tvirti, lengvai dauginami, o patys žiedai – išskirtinės formos ir spalvos bei ilgai laikosi nuskinti. Artėjant Joninėms, gamta pasipuošia įvairiausiais žiedais, tačiau bijūnai – šio laikotarpio karaliai, dažniausiai puošiantys ir vestuvininkų stalus.

„Floristai dažnai susirenka visą mano bijūnų derlių, bet šiemet dėl karantino nebeliko vestuvių. Šimtai žiedų – nuo baltos iki juodos spalvos, nuo tuščiavidurių iki pilnavidurių dabar džiugina mane“, – šypsosi selekcininkas.

Panevėžietis atvirauja, kad gėlių įvairove lenkiantis ir daugelį botanikos sodų. Į jo sodą bijūnai atkeliavę net iš Pekino – už tai jis dėkingas bičiuliui iš Kinijos, su kuriuo susipažino prieš kelis dešimtmečius dar besimokydamas tuomečiame Leningrade. Tiesa, net jei gražiai paprašytumėte, gėlininkas jums savo dešimtmečius kaupto turto neparduotų – nė gumbelio.

„Iš viso pasaulio sulaukiu sėklų, bet mėgėjams nieko neduodu. Bijūnų taip pat neparduodu, tik žiedus. Jeigu bijūną išrausi, teks trejus metus laukti, kol vėl žydės. Man septyniasdešimt ant nosies, jau per senas laukti, kol vėl pražys. Kas man iš tų pinigų? Svarbiausia, kad gėlių grožis džiugintų“, – atvirauja A. Gražys.

Tiesa, panevėžietis yra vienintelis selekcininkas Lietuvoje, kuris savo išvestomis veislėmis nemokamai dalijasi su botanikos sodais. Vien šiemet Kauno botanikos sodui padovanojęs per 40-ies veislių tūkstantį gumbų įvairiausių spalvų kalijų – jų vertė daugiau kaip trys tūkstančiai eurų. Anot panevėžiečio, botanikos sodams tokių dovanų negaila.

„Sveikatos jau nebeturiu, o triūso tiek įdėta, nesinori visko paleisti vėjais. Botanikos soduose dirba visi draugai ir bičiuliai, todėl žinau, kad gėlės gerose rankose“, – kalbėjo A. Gražys.

Jurginų nepatiki net namiškiams

Ir paties selekcininko ūkis – kaip botanikos sodas. Tačiau panevėžietis lankytojų nelaukia, mat neretai po tokių viešnagių šie po kurio laiko vėl apsilanko ir tiesiog pavagia patikusias gėles.

„Turėjau labai gražių viksvų ir perkūnropių iš Prancūzijos, bet netekau po vienos tokios viešnagės. Žinau, kad vagis savas. Džiaugiuosi, kad bent kaimynai geri ir nelenda nekviesti“, – atvirauja A. Gražys.

Nemažame ūkyje darbuotis jam padeda medikė žmona ir sūnus su marčia bei anūke. Tam, kad augalas džiugintų, jį reikia puoselėti. Nors daugelį darbų padeda nudirbti namiškiai, gėlininkas ne visus patiki kitiems. Vienas sunkiausių darbų – rudenį nukasti jurginų plantaciją, bet tai tik paties A. Gražio rūpestis.

„Jurginų kasimo nepatikiu niekam, nes į kiekvieną dėžutę reikia ne tik gumbus tvarkingai sudėti, bet ir etiketes priklijuoti. Tą darau tik pats, sunku, bet be darbo nieko nebus. Gal todėl Lietuvoje niekas nenori jurginais užsiimti, tik keli tokie kvailiai esame“, – juokiasi vienas garsiausių jurginų augintojų.

Gėlių imperijos valdovas

Gėlės A. Gražį supa nuo vaikystės – jas augino ir mama, ir močiutė, tuomet gana garsi Pasvalio daržovių augintoja. Namai visuomet skendėję gėlėse, todėl ir pasirinkęs agronomijos mokslus. Net paties A. Gražio pavardėje savotiškai užkoduotas grožis. Nors selekcininko duona nėra lengva, bet, anot jo, teikia didžiulį pasitenkinimą.

„Tokią imperiją laikyti sunku, kiekvieną augalėlį reikia palaistyti, paglostyti, patręšti. Reikia ne tik meilės, bet ir žinių. Esu praktikas, žinau, kad viskas pasiekiama tik per sunkų darbą. Bet jo vaisiai labai gražūs“, – kalba po bijūnų plantaciją žurnalistus vedžiojęs A. Gražys.

Galerija

Komentarai

  • O kaip ten nuvaziuoti ir pasiziureti? Kur tai yra?

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų