Vasaros pabaigtuvės – su pasakomis

Vasaros pabaigtuvės – su pasakomis

Baigiasi paskutinysis vasaros mėnuo… Taip ilgai lauktos. Vos juntamą melancholiją tepravaiko mintis apie vėl atgysiančius mokyklų koridorius, klases, atjaunėjantį miestą… ir, be abejo, jaunųjų kūrybą.

Antrokė Mingailė Bartašiūtė – iš „Vyturio“ progimnazijos.

 

Mingailė Bartašiūtė (2 kl.)

PASAKA APIE SŪRELĮ

Gyveno kartą sūrelis. Iš tikro – dar ne sūrelis. Tai tebuvo varškės gabalas. Kadangi jis troško tapti sūreliu, tai išėjo į šokolado fabriką. Beeidamas sutiko razinas. Razinos jo ir klausia:

– Kur eini, varškės gabale?

– Einu į šokolado fabriką, – atsako tas ir papasakoja apie savo svajonę tapti sūreliu.

Razinos susižvalgė ir sako jam:

– Tai ir mes galėtume tau padėti.

Varškės gabalas labai apsidžiaugė, bet paskui pasiklausė:

– O kaip jūs man padėsite?

Razinos linksmai tarė:

– Mes pasikviesime vaniles, jos iškvepins tave, o mes tave aplipinsime savimi.

Kaip tarė, taip ir padarė. Pasikvietė vaniles. Jos varškės gabalą iškvepino, o pačios razinos jį aplipino. Varškės gabalas padėkojo ir išėjo. Ėjo ėjo, kol priėjo šokolado fabriką.

Ten gyveno nykštukai. Varškės gabalas pasisveikino su nykštukais ir apsakė savo problemą. Šiems pagailo. Tada nelaimėlį apliejo šokoladu ir patarė:

– Nueiki į popieriaus fabriką, ir ten tave įvynios į popierių. Va, tada atrodysi kaip tikras sūrelis!

Varškės sūrelis-nesūrelis padėkojo ir išėjo. Kai jau jis buvo popieriaus fabrike, ten jį pasitiko kiti nykštukai. Jie pasisveikino. Tada jį suvyniojo ir palinkėjo gero kelio. Dabar jau tikras sūrelis išėjo patenkintas.

Kitą dieną vienas vaikas jį suvalgė…

PASAKA APIE VASARĄ IR ŽIEMĄ

Gyveno kartą vasara. Jos plaukai buvo žali žali, todėl, kad buvo žolė. Gyveno gyveno vasara. O kokie buvo jos draugai? Draugas vėjas, draugė saulė, draugai debesėliai, bet vieną kartą atskrido ne draugas vėjas, o priešas uraganas, ir karaliauti atėjo ruduo. Ruduo sako vasarai: „Susipink savo žalius plaukus į žalią kasą ir keliauk kitur!“ Vasara taip ir padarė, kaip jai buvo liepta. Susipynė savo žalius plaukus į žalią kasą ir išėjo, o ruduo pasilikęs ėmė karaliauti į valias. Tačiau jo karaliavimas ilgai netruko, nes atėjo žiema. Ji ir sako: „Tuojau pat atsiprašyk vasaros!“ Ruduo susigėdęs sušnabždėjo vasarai: „Aš labai labai atsiprašau, kad taip negražiai su tavimi elgiausi“. O vasara atleido, ir nuo tos dienos jie draugavo. Vasara žaisdavo su rudeniu ir žiema. Jie puikiai gyveno ir dabar sugyvena.

 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų