Vasaros karščiai nenusekino kūrėjų

Vasaros karščiai nenusekino kūrėjų

Nyderlandų televizija, norėdama šiek tiek įnešti gaivos, per programų pertraukėles pradėjo rodyti žiemos vaizdus. Tikimės, kad mūsų jaunųjų kūryba bus toks pat gaivus gūsis skaitytojams.

Gabija Radzevičiūtė (12 kl.)

Panevėžio „Minties“ gimnazijos mokytoja Adelė Samuolienė apie jaunąją kūrėją:„Gabija  nuo pat pirmos gimnazijos klasės išsiskyrė nepaprastu gerumu, noru padėti kitiems. Ne veltui ji ir ateitininkė, pasirengusi padėti kiekvienam vargstančiam, nuskriaustam ar nelaimingam. Jautrų dvasinį pasaulį atspindi ir nuoširdi šypsena. Tokiu pat gerumu nušviesti ir jos pamąstymai apie gyvybę.“

Išpažintis

(…) Skaitėme ištrauką iš Y. N. Harari knygos „Sapiens. Glausta žmonijos istorija“ apie žmones, kuriems rūpi tik pirkti, sunkiai dirbti, būti laimingiems. Laimingiems? Kokia iš to laimė, kai sunkiai dirbi, o už gautus pinigus perki tai, ko nereikia? Kaip galime pavadinti tokius žmones, kurie tik perka ir perka? Parduotuvių maniakais? Šiuolaikinės visuomenės, jų reklamos ir propagandos apsėstais vartotojais? Manau, tai liks per amžius paslaptis…

Ieva Pilkauskaitė (6 kl.)

***
Šaltas žiemos vakaras. Gruodžio šešioliktoji. Sėdžiu virtuvėje ir mąstau. Mąstau apie nebūtus dalykus, kuriais tikiu. Jaučiuosi kvailai ir beviltiškai. Kaip šuo, įvarytas į kampą. Žiema piešia ant langų. Ar tai būdinga lietuviškai žiemai? Nemanau. Kažkas klykia. Nesuprantu. Gal tai mano fantazijų pasaulis, nerandantis vietos mano mažoje galvoje? Klyksmas pjauna ausis. Skausmas. Staiga mano sukurtas pasaulis dingsta. Ak, klykia arbatinukas, garai švilpdami veržiasi pro mažą skylutę. Pajudu iš vietos, išjungiu ugnį ir pripildau spalvotą puodelį karšto vandens. Geriu ir šildausi rankas. Artėja Kalėdos. Tylu. Ramu.

Jis ir Ji

Ji – žiema. Jos vidus – ruduo. Jis – vasara. Jo vidus – pavasaris. Jai visada šalta, Jam visada karšta. Jai reikia Jo, Jam reikia Jos. Jie užpildo vienas kitą ir abu Jie – metai, dvylika mėnesių. Kiekvienais metais mes juos susitinkame. Jie gyvena metų metus, bet niekada nesensta. Ji kelia pūgas, o Jis sniegą ištirpdo. Ir taip amžių amžius iki dabar. Taip bus rytoj, poryt, Jų meilė gyvuos iki pasaulio pabaigos. Nieko nėra amžino, bet reikia džiaugtis dabartimi, kol nevėlu. Kai prarandame, tik tada pradedame branginti. Jie brangina vienas kitą kiekvienais metais. Būk toks kaip Jie. Mylėk ir brangink DABAR.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų