Klaipėdos gatvėje dar vienas raudonplytis senolis atgims išskirtine išvaizda.

Vartai į senamiestį – tarp praeities ir ateities

Vartai į senamiestį – tarp praeities ir ateities

Ilgą laiką buvusi apleista Klaipėdos gatvės pradžia – savotiški vartai iš Panevėžio senamiesčio į gyvenamuosius rajonus – iš esmės keičia veidą.

Netrukus joje turėtų prasidėti dar vieno išskirtinės išvaizdos daugiabučio su administracinėmis patalpomis statybos.

Įsirašė į architektūros istoriją

Garsiausiam Panevėžio krašto architektui Valdui Klimavičiui pavyko į vieną pastatą sudėti šimtamečio raudonų plytų mūrinuko fragmentus ir šiuolaikinės architektūros formas. Deja, pats architektas perkirpti įkurtuvių juostelės negalės – eidamas 63-iuosius metus rugsėjo 3-iąją jis iškeliavo į Amžinybę.

Dar pavasarį „Sekundės“ kalbintas V. Klimavičius sakė, kad Panevėžys – ne Rumšiškės ir iš miesto nereikia kurti muziejaus po atviru dangumi. Jo projektuotas raudonų plytų senas mūrinukas, esantis  Klaipėdos gatvė 15, visuomenėje buvo sukėlęs diskusijų bangą. Vieni architektą gyrė už drąsą, kiti negailėjo kritikos už sujungtą modernizmą ir istoriją. Pats projektuotojas džiaugėsi, kad visuomenė neliko abejinga. Jo tikslas ir buvo išjudinti pelkėjančius vandenis.

„Kai architektūra neaptarinėjama, ji neveda į niekur“, – teigė V. Klimavičius.

Jis žadėjo, kad netoliese, kitoje Klaipėdos gatvės pusėje, atgims ir kitas panašiu metu statytas raudonplytis. Šis, kaip tąkart juokavo architektas, turėtų dar labiau šokiruoti. Klaipėdos ir Naujamiesčio gatvių sankirtoje stovintis kažkada žydams priklausęs gyvenamasis namas išsiskyrė unikaliais raižiniais. Šio namo fasadas laikomas vienu gražiausių Panevėžyje išlikusių plytinės architektūros perlų. V. Klimavičius teigė, kad išsaugoti šių unikalių plytų mezginį taps vienu svarbiausiu jo, kaip architekto, uždavinių.

Dar prieš kelerius metus šimtametis pastatas pasitikdavo užkaltais langais ir nukristi grasinančiais balkonais, tačiau jau netrukus vaizdas pasikeis. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Dar prieš kelerius metus šimtametis pastatas pasitikdavo užkaltais langais ir nukristi grasinančiais balkonais, tačiau jau netrukus vaizdas pasikeis. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Laisvė kurti

Originalią idėją, kaip šimtametį begriūvantį namą paversti moderniu daugiabučiu su komercinėmis patalpomis, Panevėžio architektų tarybai pateikęs V. Klimavičius „palaiminimo“ iš karto negavo. Kaip pasakojo jo žmona, taip pat garsi Panevėžio architektė Elvyra Klimavičienė, architektų tarybai teko truputį „apkarpyti“ pirmines pasiūlytas šio pastato architektūrines vizijas. Tačiau pagrindinę, gal keistoką, labai drąsią idėją pavyko išsaugoti.

„Aš visuomet buvau pirmoji jo darbų vertintoja. Kai parodė šį darbą, net man buvo labai keista.  Nežinojau, ką atsakyti. Jeigu būčiau pasakiusi, kad puiku, vadinasi, ši architektūrinė idėja jau pasenusi, su šiuo pastatu laiko nepralenks. Žiūrėdama į šį projektą jaučiau kažkokį vidinį pasipriešinimą, buvo keista matyti, kad prie tokio seno pastato pridėta tiek daug formų, raštų. Nors mėgstu ir kategoriškai tvirtinti, bet tąkart visko neišsakiau“, – pirmąjį įspūdį apie vyro naują projektą pamena E. Klimavičienė.

„Pasaulis sparčiai keičiasi, ir Vakaruose su senais pastatais elgiamasi visaip – derina ir su stiklu, ir su metalu, ir su kitomis medžiagomis. Ta mada pas mus visada ateina vėliau, bet kai kurie laiką aplenkia.“

E. Klimavičienė

Jos teigimu, V. Klimavičius labai džiaugėsi, kad pasitaikė užsakovas, nebijantis iššūkių ir drąsių idėjų. Tokie atvejai ne taip dažni. Kai nuomonė sutampa, ir darbai būna lengvi, skaidrūs, turintys savo veidą.

„Dauguma užsakovų yra baikštūs ar labai taupūs, o šiuo atveju buvo visiška priešingybė. Jam patiko visos vyro pasiūlytos idėjos. Kai darbas kritikuojamas, minkomas, jį reikia kelis kartus taisyti, praranda savo lengvumą, tampa pernelyg suveltas, nebėra toks gyvas ir šviežias. Žinoma, tai architektų tarybą, reagavusią taip pat kaip aš, šiek tiek apramino, ir tą drąsią pirminę mintį  pavyko išsaugoti“, – teigė E. Klimavičienė.

Žinojusiam, jog dirbs su vienu gražiausių Panevėžyje išlikusių plytinės architektūros perlų, išsaugoti šių unikalių plytų mezginį Valdui Klimavičiui tapo vienu svarbiausiu jo, kaip architekto, uždavinių. „SEKUNDĖS“ nuotr.

Žinojusiam, jog dirbs su vienu gražiausių Panevėžyje išlikusių plytinės architektūros perlų, išsaugoti šių unikalių plytų mezginį Valdui Klimavičiui tapo vienu svarbiausiu jo, kaip architekto, uždavinių. „SEKUNDĖS“ nuotr.

Aplenkęs laiką

Pasak E. Klimavičienės, architektų tarybai labiausiai užkliuvo, kad prie senojo raudonplyčio projektuojamas naujasis pastatas labai aktyvus ir savotiškai užgožia senolio fragmentus. Architektūroje nusistovėjusios savotiškos taisyklės, kad rekonstruojant seną namą ar prie jo prilipdant naują turi dominuoti senasis. Ypač tada, kai senasis statinys turi kokių nors vertingų architektūrinių ar fasado detalių, išsiskiria savo masteliu, forma. Tokios yra pasaulinės bendros tendencijos. Panašus pavyzdys Panevėžyje yra Dailės galerija – priestatas, kuriame dabar įkurtas Keramikos paviljonas, buvo pasirinktas gana kuklus, kad neužgožtų pagrindinio pastato. Tiesa, senojo Dailės galerijos pastato grožis, sovietmečiu paslėptas po tinko sluoksniu, atidengtas buvo tik visai neseniai.

Klaipėdos gatvėje rekonstruojamas senasis raudonplytis ir prie jo jungiamas naujasis pastatas bus rėksmingi ir abu dominuojantys.

„Suderinti du skirtingus aktyvius dalykus yra iššūkis, nes labai  lengva nueiti į prastą derinį, beskonybę. Bet pasaulis sparčiai keičiasi, ir Vakaruose su senais pastatais elgiamasi visaip – derina ir su stiklu, ir su metalu, ir su kitomis medžiagomis. Ta mada pas mus visada ateina vėliau, bet kai kurie laiką aplenkia“, – kalbėjo E. Klimavičienė.

Kol kas naujojo, išskirtinės architektūros pastato Klaipėdos ir Naujamiesčio gatvių sankirtoje statybos dar neprasidėjusios – statybininkams leista tik sustiprinti trapią, daugiau kaip šimto metų raudonų plytų sieną su originaliomis jos puošmenomis. Dar laukia projekto pristatymas visuomenei.

Kol kas naujojo, išskirtinės architektūros pastato Klaipėdos ir Naujamiesčio gatvių sankirtoje statybos dar neprasidėjusios – statybininkams leista tik sustiprinti trapią, daugiau kaip šimto metų raudonų plytų sieną su originaliomis jos puošmenomis. Dar laukia projekto pristatymas visuomenei.

Epochų jungtis

Kol kas naujojo, išskirtinės architektūros pastato Klaipėdos ir Naujamiesčio gatvių kampe statybos dar neprasidėjusios – statybininkams leista tik sustiprinti trapią, daugiau kaip šimto metų raudonų plytų sieną su originaliomis puošmenomis. Dar laukia projekto pristatymas visuomenei – viešinimas tampa privalomas tada, kai keičiama pastato paskirtis, statinys patenka į centro zoną, yra ypatingos paskirties. Numatyta, kad pirmame aukšte bus administracinės ar prekybinės patalpos, o antrame ir trečiame – gyvenamieji būstai.

Anot E. Klimavičienės, jos vyrą šie dviejų Klaipėdos gatvės šimtamečių mūrinukų rekonstrukcijos projektai savotiškai pažadino, įkvėpė kūrybai, leido visą save įprasminti šiuose darbuose.

„Nors visuomenės nuomonė dėl šių pastatų prikėlimo antram gyvenimui išsiskyrė, bet vyras džiaugėsi, kad žmonės neliko abejingi. Juk visas jo gyvenimas buvo skirtas vien kūrybai“, – kalbėjo našlė.

Architektės teigimu, Klaipėdos gatvės pradžia – savotiški vartai iš miegamųjų miesto rajonų į senamiestį. Ilgą laiką ši vieta buvusi gana skurdi ir apleista. Tačiau per pastaruosius kelerius metus gerokai pasikeitė – netoli senųjų kapinių išdygo naujas daugiabutis, atsirado komercinis pastatas, atnaujinami kiti statiniai.

„Dabar ir vietoj senų šimtamečių žydų mūrinukų stovės turtingi architektūrinių detalių pastatai. Taip, jų architektūra kitokia, mums gal neįprasta, bet net neabejoju, kad Panevėžiui duos tam tikrą postūmį. Ši vieta – savotiški vartai į mūsų senamiestį. Jeigu šie namai būtų kuklesni, ne tokie aktyvūs, jie negalėtų atliepti to perėjimo iš tarybinės plėtros pilkų daugiabučių kvartalų į senąjį miestą“, – vyro įžvalgomis pasidalijo E. Klimavičienė.

Komentarai

  • Pavyzdinis projektas! Vakaruose tokių yra. Ir Panevėžys su tokiais projektais aplenkia laiką. To Panevėžiuinlavai reikia.

    • Atsakyti
  • Šaunu, bet tarp praeities be ateities autobusų stotis….

  • Kultūros paveldas liko neišsaugotas, kur žiūri KPD.

    • Gal jau nebestenek…

  • Nuostabi dermė, tai architekto paminklas sau.

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (5)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų